Energetikos ūkis elektros gamyba ir perdavimas šilumines energijos gamyba

1. Turinys1. Turinys 2

2. Įžanga 3

3. Energetikos ūkis 4

3.1 Lietuvos Energetikos sektoriaus valdymo struktūra 5

3.2 Elektros sektorius 8

3.3 Elektros energetikos sistemos plėtra 8

3.4 Ignalinos atominė elektrinė 9

3.5 IAE 1-ojo bloko eksplotavimo nutraukimo strategija 13

3.6 IAE eksplotavimo nutraukimo finansavimas ir parama 14

3.7 AB „Lietuvos energija“ 16

3.8 Dujų sektorius 17

3.9 Gamtinės dujos 18

3.10 Nafta ir naftos produktai 20

3.11 Šilumos sektorius 22

4. Elektros energijos gamyba ir perdavimas 22

4.1 Hidroelektrinės 23

4.2 Vėjo jėgainės 24

4.3 Kruonio hidroakimuliacinė elektrinė 25

4.4 Elektros energijos perdavimo principai 25

4.5 Elektros energetika 25

4.6 Lietuvos elektros rinka 26

4.7 Apsirūpinimo elektra patikimumo užtikrinimas 29

4.8 Energijos poreikių prognozės 30

4.9 Perspektyvios elektrinės 31

4.10 Energetikos strategijos tikslai 32

5.Šiluminės elektrinės ir jų klasifikavimas 32

5.1Šilumos energijos gamyba ir tiekimas 33

5.2 Kuras 34

5.3 Lietuvos šiluminės elektrinės 36

5.4 Šiluminių elektrinių perspektyvos Lietuvoje 38

6. Išvados 39

7. Literatūros sąrašas 41

2. Įžanga

Deganti lemputė, veikiantis kompiuteris, šalia esantis televizorius,

automobilis, su kuriuo rytoj važiuosime į darbą – visa tai neatsiejama

mūsų buities dalis, dalykai, be kurių šiuolaikinis žmogus neįsivaizduoja

savo gyvenimo. Kad visi šie įrenginiai (jau nekalbant apie daug

sudentingesnius įrenginius, naudojamus chemijos pramonėje, gamyboje,

žemės ūkyje) galėtų atlikti savo funkcijas, atnešti naudą, jiems reikia

energijos: elektros, benzino, šiluminės energijos. Mūsų gyvenimas yra

išvien pagrįstas fizikos dėsniais: energija neatsiranda iš niekur, ji

egzistuoja pasaulyje ir pastoviai pereina iš vienos būsenos i kitą.Energetikos ūkis yra labai svarbus kiekvienai šaliai. Kiekviena

šalis turi užtikrinti energetikos sektoriaus klestėjimą. Tai padaryti

mūsų laikais nėra taip lengva, kadangi susiduriama su daugybe problemų,

organizuojant šalies energetinę sistemą, aplinkosaugos problemomis,

tarptautiniais santykiais.

Svarbiausi klausimai, kuriuos mes nagrinėjome, rašydami šį referatą

• Energetikos ūkio struktūra, plėtra, veikimo problemos;

• Ignalinos Atominės Elektrinės uždarimo problemos;

• Kitos Lietuvos elektrinės;

• Alternatyvių energijos išteklių paieška ir naudojimas;

• Nafta, naftos produktai, dujos, akmens anglis, jų importo problemos;

• Lietuvos elektros rinka;

• Energetikos ilgalaikės ir trumpalaikės strategijos, tikslai, prognozės.

Mūsų referato tema yra labai aktuali šiandieniniame pasaulyje,

kadangi žmonija negalėtų nei valandos išgyventi be elektros energijos,

šiluminės energijos. Energetika, elektros energijos gamyba yra labai

svarbūs sektoriai kiekvienai šaliai. Todėl visos šalys stengiasi vystyti

ir plėsti šiuos sektorius.

Referato pagrindinis tikslas – ištirti ir išsiaiškinti Lietuvos

energetinę sistemą, jos integraciją į Europos Sąjungos sistemą, elektros

energijos gamybą, jos perdavimą Lietuvos teritorijoje bei šiluminės

energijos gamybą, aprašyti didžiąsias Lietuvos elektrines.

Pagrindinis referato uždavinys – surinkti duomenis apie Lietuvos

energetinę sistemą elektros energijos gamybą ir juos išanalizuoti.

3. Energetikos ūkis

Lietuva paveldėjo didelę ir gerai išplėtotą energetikos

infrastruktūrą, kuri buvo skirta tarnauti daug platesnio masto ūkio

sričiai, ne tiktai vidaus reikmėms, ir kuriai modermizuoti reikia daug

investicijų ir laiko. Lietuvoje egzistuoja gerai išplėtota gamtinių dujų

perdavimo ir paskirstymo sistema, didžiulė ir pakankamai moderni naftos

perdirbimo gamykla (vienintelė Baltijos šalyse) ir keletas didelių elektros

gamybos įmonių, įskaitant Ignalinos atominę elektrinę, turinčią du

didžiulius reaktorius, kurių kiekvienas 1,3 GW galingumo. Elektros tinklai,

dujų ir naftos vamzdynai yra prijungti tiktai prie Rusijos energetinių

tinklų, visi pirminės energijos šaltiniai yra importuojami iš NVS šalių.

Lietuvos energetikos sektorius, kaip ir kiti sektoriai, yra pereinamuoju

laikotarpiu nuo centralizuoto valdymo į rinkos ekonomiką, yra

restruktūrizuojamas, privatizuojamas.

Šiuo metu pagrindiniai tikslai Lietuvos energetikos politikoje yra

šie:

• patikimas ir saugus energijos tiekimas mažiausiomis išlaidomis;

• energijos vartojimo efektyvumo didinimas;

• rinkos ekonomikos principų diegimas į energetikos sektorių;

• neigiamo poveikio aplinkai mažinimas ir branduolinės saugos

reikalavimų užtikrinimas;

• regioninis bendradarbiavimas.

Nuolatinė energetikos sektoriaus plėtra yra viena iš pagrindinių

strategijų, kurias reikėtų įgyvendinti ateityje, taip pat ekonominio augimo

prielaidų kūrimas bei pereinamųjų procesų stabilizavimas, siekiant

galutinai įgyvendinti ES reikalavimus ir perimti ES teisės aktus.

Kitas pagrindinis valstybės energetikos politikos tikslas yra
mažinti

priklausomybę nuo energijos išteklių importo, energijos taupymas ir

efektyvus pirminių energijos išteklių naudojimas, taip pat gamintojų ir

vartotojų skatinimas efektyviai naudoti vietos, atsinaujinančius ir

atliekamus energijos išteklius.

Ateities energetikos sektoriaus politikos vizijoje svarbu detalizuoti

pagrindinių infrastruktūros bei sektorių politikos sričių tikslus ir jų

įgyvendinimo priemones. Energetikos srityje siekiama didinti energijos

tiekimo patikimumą ir jos vartojimo efektyvumą. Vidutiniu bei ilgos trukmės

laikotarpiu numatoma įgyvendinti Nacionalinę energetikos strategiją bei

Nacionalinę energijos vartojimo efektyvumo didinimo programą, įgyvendinti

projektus alternatyviam aprūpinimui nafta ir naftos produktais, plėsti dujų

perdavimo bei paskirstymo tinklus ir tranzitą. Numatyta suderinti teisės

normas, reglamentuojančias energetikos sektoriaus veiklą, su atitinkamais

ES acquis reikalavimais. Planuojama plėsti energetikos infrastruktūrą:

dalyvauti tarptautiniuose energetikos sistemų integravimo projektuose,

sujungiant Lietuvos ir Vakarų Europos energetinius tinklus. Energetikos

vystymas bus derinamas su aplinkosaugos reikalavimais, bus įgyvendinamos

priemonės, mažinančios sieros ir azoto oksidų emisijas. Ilgos trukmės

laikotarpiu pirminės energijos struktūra bus keičiama, didinant gamtinių

dujų ir atsinaujinančių energijos išteklių dalį.

3.1 Lietuvos Energetikos sektoriaus valdymo struktūra

Energetikos veiklą reguliuoja Ūkio ministerija ir kitos Lietuvos

Respublikos institucijos. Ūkio ministerija atstovauja valstybės interesams

energetikos srityje, koordinuoja įstaigų ir organizacijų tarptautinę

veiklą, teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl dalyvavimo

tarptautinio energetikos organizacijų darbe, įgyvendina valstybės

energetikos politikos tikslus ir veikia pagal Vyriausybės patvirtintus

nuostatus. Taip pat Ūkio ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka išduoda licencijas verstis nefasuotų naftos produktų

importu, eksportu, didmenine prekyba, kas metai šias licencijas

perregistruojant (mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais leidimai

išduodami tik turint atitinkamos savivaldybės išduotas licencijas).

Ūkio ministerija yra įsteigusi valstybinę įmonę ,,Energetikos

agentūrą“, kuri rengia Nacionalinės energetikos strategijos, taupaus ir

efektyvaus energijos išteklių naudojimo programas, projektus, organizuoja

jų įgyvendinimą, efektyvaus energijos naudojimo valstybės politikos

igyvendinimo teisines, ekonomines ir organizacines priemones, įstatymų ir

poįstatyminių aktų projektus [3].

Verstis energetikos irenginių (elektros, šilumos, degiųjų gamtinių ir

skystųjų angliavandenilinių dujų) eksploatavimu gali tik įmonės, gavusios

Ūkio ministerijos nustatyta tvarka išduotus leidimus, kuriuos išduoda

Energetikos valstybinė inspekcija prie Ūkio ministerijos. Taip pat ši

institucija vykdo Valstybinės energetikos priežiūrą bei kontrolę, Lietuvos

Respublikos fizinių ir juridinių asmenų energetikos įrenginių (pagal Ūkio

ministerijos patvirtintą sąrašą) valstybinė priežiūra atliekama visoje

šalies teritorijoje nepaisant žinybinio pavaldumo, nuosavybės formų ir

energetikos irenginių galios. Taigi vienas pagrindinių inspekcijos tikslų –

atlikti Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų energetikos

įrenginių valstybinę priežiūrą ir kontrolę, kad būtų užtikrintas patikimas,

efektyvus ir saugus energetinių išteklių tiekimas bei naudojimas. Ši

inspekcija neatlieka tik branduolinės energetikos įrenginių valstybinės

priežiūros, kurią atlieka Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija

prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės [3].

Kainodaros problemas energetikoje nagrinėja nuolat dirbanti Valstybinė

kainų ir energetikos kontrolės komisija. Komisiją Vyriausybės teikimu 5

metams skiria, atleidžia ir jos nuostatus tvirtina Respublikos Prezidentas.Komisija nagrinėja svarbiausius energetikos ekonomikos, įskaitant

investicijas, klausimus, nustato kainodaros energetikoje principus,

elektros energijos, centralizuotos šilumos ir karšto vandens bei gamtinių

dujų kainų apskaičiavimo metodikas, tikrina elektros energijos,

centralizuotos šilumos ir karšto vandens bei gamtinių dujų tiekėjų

(juridinių ir fizinių asmenų, gaminančių, perduodančių, paskirstančių

vartotojams elektros energiją, centralizuotą šilumą ir karštą vandenį bei

gamtines dujas) pagal jos patvirtintas metodikas pateiktus kainų

apskaičiavimus. Savo išvadas ir pasiūlymus Komisija teikia Seimui,

Vyriausybei, o jeigu nustato piktnaudžiavimą – prokuratūrai (juridiniai ir

fiziniai asmenys, pažeidę Energetikos įstatymo reikalavimus, traukiami

atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos įstatymus). Komisija ne rečiau kaip

kartą per metus atsiskaito Seimui.[pic]

1. pav. Lietuvos energetikos sektoriaus valdymo struktūra [5]

Lietuvos Respublikoje veikia šie

sektoriai: elektros

energijos, šilumos, dujų, naftos ir jos produktų. Kiekviename iš šių

sektorių pažymėtinos šios pagrindinės energetikos įmonės ir įstaigos.

|. |ir adresas | |Nr. |Nr. | |

|Nr.| | | | | |

|ELEKTRA |

|1. |VĮ „Ignalinos |Viktor |266 |266 |info@mail.iae.lt |

| |atominė elektrinė“ |ŠEVALDIN |28350 |29350 | |

|2. |AB „Lietuvos |Dangiras |22 |22 |lietuvos.energija@l|

|DUJOS |

|3. |AB „Lietuvos dujos“|Vidmantas |22 |22 |ld@lietuvosdujos.lt|

| |Aguonų g. 24, 2600 |ČEPUKONIS |360210|360200| |

|NAFTA |

|4. |AB „Mažeikių nafta“|Paulas Nelsonas |293 |293 |post@nafta.lt |

| |Juodeikiai, 5500 |Englishas |92121 |92525 | |

|5. |AB „Geonafta“ |Antanas |26 |26 |mail@geonafta.lt |

| |Gamyklos g. 11, |JASAS |484801|470942| |

|6. |AB „Klaipėdos |Donatas |26 |26 |klaipedos.nafta@oil|

| |nafta“ |KAUBRYS |391700|311399|.lt |

|KITOS |

|7. |VĮ „Energetikos |Marijus |22 |22 |j.valeviciene@po.ek|

| |agentūra“ |FRANCKEVIČIUS |629731|626845|m.lt |

|8. |Energetikos |Vytautas |22 |22 |evitsk@is.lt |

| |valstybinė |MIŠKINIS |311606|311607| |

|9. |Valstybinė atominės|Saulius |22 |22 |atom@vatesi.lt |

| |energetikos saugos |KUTAS |624141|614487| |

|10.|Valstybinė kainų ir|JANKAUSKAS |235270|235270| |

|11.|Lietuvos |Jurgis |27 |27 |rastine@isag.lei.lt|

| |energetikos |VILEMAS |351403|351271| |

|12.|VĮ Radioaktyviųjų |Dainius |22 |22 |dainius_janenas@rat|

| |atliekų tvarkymo |JANĖNAS |233139|233139|a.lt |

|13.|Baltijos Ministrų |Jonas |22 |22 |j.kazlauskas@po.ekm|

| |Tarybos Energetikos|KAZLAUSKAS |610669|626845|.lt |

| |38/2-901, | | | | |

3.2 Elektros sektorius

Lietuvos elektros energetikos sistema apima visą Lietuvos elektros

ūkį, kurį sudaro elektrą gaminančios įmonės bei elektros perdavimo ir

skirstymo tinklas (sistema). Lietuvoje yra 4 pagrindiniai elektros

gamintojai, kurių bendra įrengtoji galia sudaro 6127,3 MW.

Trys didžiausios elektrinės
Ignalinos atominė elektrinė, Lietuvos

elektrinė ir Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė – elektrą generuoja į 330

kV tinklą, kitos, išskyrus mažąsias hidroelektrines, generuoja į 110 kV

tinklą.

3.3 Elektros energetikos sistemos plėtra

Kadangi pagrindinis elektros energijos šaltinis šalyje yra Ignalinos

AE, per paskutiniuosius penkerius metus ji gamino 80-85% elektros energijos

mažiausiomis gamybos sąnaudomis. Bendra instaliuota elektros energijos

generavimo galia (branduolinė ir nebranduolinė) yra beveik trigubai didesnė

už šalies vidaus poreikius. Šalies elektros energetikos sistemos raidą

lemia Ignalinos AE dviejų blokų eksploatavimo trukmė. Ignalinos AE

eksploatacijos trukmė daugiausiai priklauso nuo rezultatų didinant jos

saugumą ir patikimumą bei nuo ekonominių vidaus ir išorės energijos

išteklių rinkos veiksnių. Atominės elektrinės eksploatacijai, atsižvelgiant

į Vakarų tradicijas, keliami dideli branduolinės saugos reikalavimai ir tai

savo ruožtu daro įtakos elektrinės eksploatavimo trukmei.

Ignalinos AE šiuo metu gamina pigesnę elektros energiją nei kitos

Lietuvoje esančios ar galimos naujos elektrinės. Tačiau neapibrėžtumas,

susijęs su būsimomis investicijomis tolesniam Ignalinos AE saugumui

gerinti, prognozuojamas santykinai lėtas elektros energijos poreikių

augimas šalyje ir ribotos pelningo jos eksporto galimybės komplikuoja

Ignalinos AE visos galios efektyvų naudojimą ateityje. Laukiami pokyčiai

Lietuvos elektros rinkoje darys didelę įtaką Ignalinos AE eksploatavimui.

Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme numatytas laisvas naujų

nepriklausomų elektros energijos gamintojų prisijungimas prie Nacionalinio

elektros tinklo, kartu sukuriant atvirą elektros energijos rinką.

Šios energetikos strategijos rengimo metu buvo apskaičiuotos

preliminarios Ignalinos AE uždarymo ir išmontavimo išlaidos, Ignalinos AE

pakeitimo kitomis elektrinėmis išlaidos bei įtaka makroekonomikai.

3.4 Ignalinos atominė elektrinė

| |

|Ignalinos atominė elektrinė yra Lietuvoje. Ji pastatyta ant pietinio |

|Drūkšių ežero kranto, 39 km nuo Ignalinos. Artimiausi didesni miestai |

|yra Vilnius (575000 gyventojų) ir nuo Ignalinos AE už 130 km, Latvijoje |

|- Daugpilis (126000 gyventojų) yra už 30 km. Visaginą nuo Ignalinos AE |

|skiria 6 km (32600 gyventojų). Visagine gyvena beveik visi jėgainės |

|darbuotojai. |

|Artimiausias kelias, jungiantis Ignalinos miestą su Zarasais ir Dūkštu |

|yra už 12 km nuo Ignalinos atominės elektrinės ir veda į automagistralę |

|Kaunas – Sankt-Peterburgas. Patekti į šią magistralę iš Ignalinos AE |

|galima pasiekus Dūkštą, kuris nuo Ignalinos jėgainės yra nutolęs už 20 |

|km [6]. |

| Ignalinos AE užima 0,75 km2 plotą, pastatai užima 0,2 km2 ploto. |

|Ignalinos AE turi du panašius blokus su RBMK-1500 reaktoriais. |

|Kiekvienas blokas susideda iš šešių įrenginių. Reaktoriai yra pastatuose|

|A1 ir A2, juos jungia bendras pastatas D1/D2, kuriuose įrengti blokų |

|valdymo pultai, elektros patalpos ir deaeratorių skyrius. Paskutinis |

|pastatas jungiasi su bendra turbinų sale. Pagrindiniai Ignalinos AE |

|pastatai yra nutolę nuo Drūkšių ežero už 400-500 metrų. |

| Abu blokai turi bendras patalpas: mažo radioaktyvumo atliekų saugyklą, |

|kietųjų radioaktyviųjų atliekų saugyklą, skystų radioaktyviųjų atliekų |

|perdirbimo korpusą ir t. t. Dvylika dyzelinių generatorių patalpinti |

|dviejuose pastatuose, kurie atskirti nuo kitų (po 6 generatorius |

|kiekvienam energetiniam blokui), jų paskirtis siejama su avarinės |

|elektros energijos gamyba. Kiekvienas blokas turi atskirą vandens |

|siurbimo sistemą, šios sistemos be pertrūkių tiekia vandenį Ignalinos |

|atominei elektrinei. |Ignalinos atominėje elektrinėje (AE) veikia du RBMK-1500 tipo

reaktoriai, kurių pirmas pradėtas eksploatuoti 1983 m. gruodį, o kitas –

1987 m. rugpjūtį. Šie reaktoriai nuo Rusijoje ir Ukrainoje veikiančių RBMK-

1000 tipo reaktorių skiriasi ne tik didesne projektine šilumine galia, bet

ir tobulesnėmis saugos sistemomis, vienas iš pavyzdžių – patobulinta

Avarijų lokalizacijos sistema (ALS).

Ignalinos AE pagaminta elektros energija yra ~50% pigesnė nei

naudojant alternatyvius elektros šaltinius. 1993 m. Lietuva buvo pasaulio

rekordininkė pagal šalyje pagamintą elektros energijos dalį branduolinėse

jėgainėse – Ignalinos AE pagamino 88,1% visos Lietuvos elektros energijos.

1996 m. Ignalinos AE pagaminta elektros energija sudarė 85,8%, o 1997 m.

81,3% visos šalyje pagamintos elektros energijos [6].

Ignalinos AE išsiskiria iš visų RBMK tipo reaktorių tuo, kad apie ją

buvo atlikta daugiausia išsamių tarptautinių studijų, kuriose buvo tiriami

jėgainės projektiniai parametrai bei jos rizikos lygis. Po Sovietų Sąjungos

žlugimo Lietuvai atitekusi elektrinė
jos projektiniai ir eksploatacijos

duomenys tapo visiškai prieinami Vakarų ekspertams. Efektyvią pradinę

pagalbą atominės saugos klausimais pirmiausia suteikė Švedija, o vėliau ir

kitos šalys, sugebančios atlikti patikimas ekspertizes.

Tarptautinės ekspertizės buvo įvairių formų. Ypač vertingos buvo

pasaulyje pripažintų ekspertų žinios, kurių pagrindiniai tikslai tokie:

a) elektrinės projektinių duomenų surinkimas, klasifikacija ir

verifikacija;

b) rizikos lygio analizė;

c) rekomendacijos saugos lygiui pagerinti;

d) analitinių metodologijų perdavimas Lietuvos specialistams.

Atliktos šios stambaus masto tarptautinių studijų programos:

BARSELINA (1992-1996) – tikimybinė rizikos analizės studija, kurią

atliko Švedijos, Lietuvos ir Rusijos specialistai.

SAR (saugos analizės ataskaita, 1995 -1996) – labai plati tarptautinė

studija, finansuota Branduolinės Saugos Sąskaitos. Studijos tikslas –

pateikti visapusišką elektrinės būsenos apžvalgą, akcentuojant saugos

aspektus. Šioje studijoje dalyvavo Ignalinos AE, Rusijos (daugiausia RBMK

reaktorių kūrėjas NIKIET), Kanados ir Švedijos specialistai.

RSR (saugos analizės ataskaitos recenzija, 1995-1997) – plati

nepriklausomos tarptautinių ekspertų grupės SAR recenzija. Šioje studijoje

dalyvavo JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos,

Rusijos ir Lietuvos specialistai..

Minėtose studijose patikrinta žinių bazė leidžia įvertinti dabartinį

elektrinės saugos lygį, palyginti jį su kitais šio tipo reaktoriais bei

planuoti saugos lygį didinančius elektrinės įrengimų ir darbo procedūrų

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.

Matomi 2348 žodžiai iš 7808 žodžių.

Panašūs įrašai