Eil. Nr. Epocha, srovė Amžius Būdingi bruožai Autoriai, kūriniai
1. Antika 8-7 a. pr. Kr. – 5 a. po Kr.
VIII-VII a. pr. Kr. – V a. po Kr. 1. Žmogus priklausomas nuo dievų.
2. Mitologinis laikas – amžinas judėjimas ratu.
3. Dėmesys kūniškam, materialiam grožiui.
4. Visatos jėgų sužmoginimas.
Homeras „Iliada“, „Odisėja“.
Sofoklis „Antigonė“.
2. Viduramžiai 5 – 15 a.
V – XV a. 1. Riterinė literatūra.
2. Žmogaus likimą lemia Dievo valia.
3. Asketizmas (savęs alinimas)
Dantė
3. Renesansas 14 – 16 a.
XIV – XVI a. 1. Gyvenimą tvarko ne dievas, o pats žmogus.
2. Žmogaus dvasinis ir fizinis grožis.
3. Žmogus – gamtos dalis.
V. Šekspyras „Hamletas“.
Servantesas „Don Kichotas“
M. Mažvydas
4. Barokas 16 a. pab. – 18 a. vid.
XVI a. pab. – XVIII a. vid. 1. Suvokiamas būties laikinumas.
2. Menų pagrindas – puošnumas (literatūroje – metaforos).
Kalderonas
K. Sirvydas „Pamokymų rinkinys“.
5. Klasicizmas 17 a. – 19 a pr.
XVII a. – IXX a. pr. 1. Protas vertinamas labiau už jausmą.
2. Antikos menas – grožio etalonas.
3. Žmogaus elgesį sąlygoja visuomenė nuomonė, elgesio principai.
Moljeras
Šileris
Gėtė „Faustas“.
6. Švietimas 18 a. – 19 a pr.
XVIII a. – IXX a. pr. 1. Šviesti ir mokyti liaudį meno paskirtis.
2. Vyrauja darbo tema.
3. Didaktika – pamokymai.
M. Valančius
Donelaitis „Metai“.
Volteras
Ditra
7. Romantizmas 18 a. pab. – 19 a.
XVIII a. pab. – IXX a. 1. Išorinis ir vidinis konfliktas.
2. Davarties ir praeities opozicija (priešprieša).
3. Idealo ir tikrovės priešprieša.
4. Aukštinama vaizduotė.
Maironis
Baironas
Daukantas
8. Realizmas 19 a. vid. – 20 a.
IXX a. vid. – XX a. 1. Tyrinėjimo objektas – tikrovė.
2. Aiškios laiko ir vietos ribos.
3. Tipiški charakteriai.
4. Dažnai veikėjai turi realius prototipus.
Žemaitė „Petras Kurmelis“
J. Biliūnas – idealistų ir džiovininkų karta.
Onorė de Balzakas „Tėvas gorijo“.