Ernobylio atominės elektrinės pasekmės
5 (100%) 1 vote

Ernobylio atominės elektrinės pasekmės

Černobylio atominės elektrinės pasekmės

1986 metų balandžio 26 dieną pasaulį sudrebino didžiulis sprogimas. Sprogo

Černobylio atominė elektrinė. Šis sprogimas kainavo žmonijai daugybę aukų ir šios nelaimės pasekmes galima pajusti iki šiol.

Po sprogimo įsiplieskė daugiau kaip 30 gaisro židinių. Pirmiausia reikėjo užgesinti gaisrus, nes tame pačiame pastate buvo ir kitas reaktorius, kuris irgi galėjo sprogti. Gaisrininkai didvyriškai gesino gaisrus. Jie gavo labai dideles radiacijos dozes, daugiausia nuo radioaktyvių dulkių, kurios prilipo prie jų kūnų, nukentėjo nuo terminių ir cheminių nudegimų. Daugelis jų vėliau mirė.

Tačiau reaktorius ir toliau išskyrė šilumą, degė grafitas ir buvo išmetamos radioaktyviosios dulkės. Malūnsparnių pilotai, dalyvavę mėtant iš malūnsparnių medžiagas, sugeriančias šilumą, skrido į kylantį radioaktyvių dulkių stulpą, ir daugelis jų gavo dideles radiacijos dozes, kurios vėliau pasirodė esančios mirtinos.

Mirė 31 žmogus, iš jų 2 žuvo nuo sprogimo, kiti – nuo nudegimo ir spindulinės ligos. Daug reklamuotas ir Amerikos gydytojų atliktas kaulų čiulpų persodinimas neišgelbėjo nė vieno. Apdegimo nuo beta spindulių buvo galima išvengti apsauginiais rūbais arba bent jau žinant, jog reikia valyti užterštas kūno vietas.

Didžiausią pavojų visuomenės sveikatai po branduolinės avarijos kelia pakilusios į orą radioaktyviosios dulkės. Kaip tik grafito gaisras padėjo jas paskleisti. Dar viena nelemta aplinkybė ta, kad šiame reaktoriuje nebuvo gaminamas plutonis, todėl kuras išbuvo reaktoriuje daugiau kaip dvejus metus ir kaupė radioaktyvumą.

Radioaktyvųjį debesį vėjas varė vakarų kryptimi. Keičiantis jo krypčiai, keitėsi ir debesies judėjimo kryptis. Buvo užteršti didžiuliai žemės plotai, vandens telkiniai ir upės Baltarusijoje, Ukrainoje, Baltijos valstybėse, Lenkijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, iš dalies Rumunijoje, Austrijoje ir net Italijoje.

Radioaktyvusis debesis teritoriją užteršė nevienodai, netolygiai: vienur daugiau, kitur mažiau, lopais, dėmėmis, o kai kur ir visai neužteršė. Tai priklausė nuo žemės paviršiaus profilio, jos sudėties, atmosferos sąlygų. Gyvuosius organizmus radioaktyviosios medžiagos švitino ir švitino ne tik iš išorės. Su oru, maistu, vandeniu, per odą patekusios į organizmą, jos švitina iš vidaus. Jos ten veikia ir kaip cheminės medžiagos. Iš organizmo jos pašalinamos įvairiai: vienos su fekalijomis, kitos — su šlapimu, seilėmis, prakaitu, iškvepiamos ir panašiai.

Radioaktyviajam debesiui judant kuria nors teritorija, skvarbiojo spinduliavimo veikimas yra vienkartinis, laikinas, o joms nusėdus ant žemės veikimas tampa daugiakartiniu, pastoviu. Černobylio avarijos atveju radiacijos pavojus padidėjo todėl, kad radioaktyviosios medžiagos iš reaktoriaus veržėsi daugiau negu 10 dienų. Lyjant, sningant jos nusėda greičiau ir gausiau.

Pagrindiniai radioaktyvieji komponentai, kurie po avarijos pasklido į aplinką yra šie: inertinės dujos, jodas ir cezis. Inertinės dujos – radioaktyvūs kriptono ir ksenono izotopai. Laimė, jie nesudaro didelio poveikio sveikatai. Įkvėpus su oru, jie tuoj pat iškvepiami ir nepasilieka kūne. Jodas-131, kurio gyvavimo pusamžis yra 8 dienos, labai lakus ir lengvai pasklinda aplinkoje. Įkvėptas arba su maistu patekęs į žmogaus organizmą, jis kaupiasi skydinėje liaukoje ir jo spinduliavimas sukelia skydliaukės auglį arba vėžį. Cezis-137, kurio gyvavimo pusamžis yra 30 metų, nusėdęs ant žemės, daugelį metų švitins aplinką gama spinduliais. Jis gali būti augalų įsisavintas per šaknis, pakliūti su maistu į organizmą. Abiem atvejais jis gali būti kelių rūšių vėžio arba leukemijos priežastis.

Po avarijos pavojingiausia situacija buvo 30 km zonoje aplink elektrinę. Teko evakuoti apie 135000 gyventojų, kurie vidutiniškai gavo 12 rem (skaičiuota įvedant rizikos mirti nuo vėžio faktorių, kuris lygus apie 1,210-4 1/rem) radiacijos dozę. Iš jų labiausiai nukentėjo 16000 žmonių grupė, kuri gyveno 3-10 km atstumu nuo elektrinės. Jie gavo apie 50 rem dozę. Evakuotiesiems suminė dozė yra 1,6 mln. rem. Tai lygu apie 190 papildomų mirčių nuo vėžio.

Per Černobylio avariją nukentėję žmonės buvo suskirstyti į kelias grupes. Pirmajai priklausė žmonės, kurie tiesiogiai dalyvavo likviduojant avarijos padarinius. Jų gautos dozės buvo didžiausios: nuo kelių šimtų iki 10000 radų (mirtina dozė žmogui yra 600 radų arba 6 gy , jeigu buvo apšvitintas visas organizmas. Iš 1000 čia dirbusiųjų 237 susirgo ūmia spinduline liga.

Antrajai grupei priklausė žmonės, kurie padėjo likviduoti avarijos padarinius po reaktoriaus hermetizacijos. Jų buvo daugiau nei 600000 – mobilizuoti iš visų respublikų ir rajonų, žinoma, ir iš Lietuvos. Jų gautos dozės siekė 25 berus.

Trečiajai grupei priklausė gyventojai, iškelti iš užterštųjų zonų. Grupę sudarė 20000 žmonių, jų gautos dozės taip pat buvo 25 berai.

Ketvirtajai grupei priskirti žmonės, gyvenantys griežtos radiacinės kontrolės zonoje.

Radioaktyvusis debesis palietė teritoriją su 4 milijonais gyventojų. Bendras skaičius gyventojų, kuriuos daugiau ar mažiau
palietė radiacija, siekė maždaug 202 milijonus gyventojų.

Dėl radiacijos pradėjo mažėti gimstamumas, padaugėjo įvairių apsigimimų atvejų. Žmonės gyveno nuolatinio streso sąlygomis.

Černobylio tragedija palietė dešimtis milijonų žmonių, kurie iki avarijos neturėjo jokio supratimo apie radiaciją. Nebuvo aiškios ir teisingos informacijos apie avarijos dydį ir pasekmes. Prieštaringos žinios kėlė dar didesnį netikrumą ir sumaištį. Skubi gyventojų evakuacija sukėlė milžinišką įtampą, nervingumą, psichologinius stresus, depresiją. Daugeliui paaštrėjo tokios ligos kaip išeminė širdies liga, cukrinis diabetas, hipertonija, neurdermitai, sumažėjo organizmo atsparumas. 80% žmonių, dalyvavusių avarijos likvidavimo darbuose, skundėsi galvos skausmais, 58 proc. – bendru silpnumu, 41,2 proc. – skausmais širdies plote, 26,69 proc. – galvos svaigimu, 32 proc. – kaulų ir sąnarių skausmais, 9 proc. – pa-

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 905 žodžiai iš 1708 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.