1986 metų balandžio 26-osios naktį, 1:23:47 Maskvos laiku, sprogo ketvirtasis Černobylio atominės elektrinės reaktorius. Neoficialiomis žiniomis, 5 tūkst. Žmonių mirė ir 50 tūkst. susirgo. Vienas buvusios Sovietų Sąjungos specialistas pareiškė, kad į orą pateko 1 mlrd. curie (Ci); ( Ci = 3.7 10 bekerelių = 3.7*10 skilimų per sekundę). Prieš pačią katastrofą černobylyje buvo apie 180 tonų urano kuro, 70 tonų jo pateko į atmosferą. 30 metrų spinduliu atominės jėgainės apylinkėse tuo metu gyveno apie 135 tūkst. žmonių. Jų kolektyvinė radioaktyvinio užkrėtimo dozė – 16000 manSv, o tai lygu 320 ekstramirčių nuo vėžio. Užterštos milžiniškos teritorijos; maždaug 3.5 proc. Reaktoriaus radioaktyvinio turinio pasklido virš Ukrainos, Baltarusijos, Lietuvos, Lenkijos, Švedijos, D.Britanijos, Prancūzijos, Olandijos ,Škotijos ,Graikijos ir Turkijos. Prancūzų mokslininkų nuomone, Černobylio katastrofa kainavo 2000 mlrd. prancūziškų frankų.ATOMINĖ JAGAINĖ
1930 metais mokslininkai nustatė,kad, kai urano – 235 izotopo branduolys absorbuoja neutroną, jis skyla į dvi mažesnes dalis, dėl to padidėja neutronų skaičius ir energijos kiekis. Tie neutronai savo ruožtu skaldo urano branduolius, vėl išsiskiria nauji neutronai, taip prasideda grandininė reakcija. Atominiame reaktoriuje šios grandininės reakcijos kontroliuojamos naudojant specialias, neutronus absorbuojančias, terpes.
URANO IZOTOPAI
Atominio ginklo ir atominės jėgainės veikimui reikalingas uranas.
Uranas aptimkamas gamtoje dviejų izotopų forma: uranas-238 ir uranas-235. Tik uranas-235, kurio randama labai nedaug, naudojamas atominiam kurui ir atominėms bomboms.
URANO KASIMAS
Uranas kasamas požeminėse kasyklose arba žemės paviršiuje. Nepaprastai didelį kiekį rūdos reikia perdirbti, kad išgautume mažą kiekį urano – iš 1 mln. kg. rūdos galima išgauti tik 1 kg. urano – 235.Rūda sumalama, jos smėlis apdorojamas sieros rūgštimi. Šalia kasyklos lieka kalnas radioaktyvioje smėlio, pilnas sūrios rūgšties nuosėdų. Iš jos lietus išplauna sunkiusius metalus. Urano kasimas ir perdirbimas labai kenksmingas aplinkai.
Protestai ( bent jau laikinai ) sustabdė urano kasimą Prancūzijoje ir Švedijoje, bet nesustabdė Kanadoje, Australijoje ar Rusijoje, pačios kasyklos dažniausiai eksploatuojamos vadinamo trečiojo pasaulio šalyse,
toli nuo civilizacijos, pvz. Namibijoje arba indėnų rezervatuose Kanadoje.
PERDIRBIMAS
Urano oksidas, panašus į geltoną pyragą, transportuojamas į praturtinimo įmonę, kur uranas-235 surenkamas atominiam kurui ar atominiam ginklui reikalingais kiekiais. Perdirbimo procesas reikalauja nepaprastai didelių išteklių, todėl beveik visą urano produkcija disponuoja karinės struktūros. Ji ir naudojama karo tikslams.
KURO GAMYBA
Uranas presuojamas 12 mm. Ilgio cilindrais, kuriais užpildomi ilgi kuro laikikliai. Jie naudojami atominėse jėgainėse. BRANDUOLINIS REAKTORIUS
Branduolinse reaktoriouse kuro laikikliai surenkami į paketus. Pastarieji nuleidžiami į rezervuarus, pripildytus vandens. Valdymo laikikliais reguliuojama branduolinė reakcija, kada, uranui skilus,atsiranda energija, sušildanti vandenį. Išgarintas vanduo suka garo turbinas, o jos suka elektros generatorius, įkaitintas vanduo gali būti naudojamas patalpoms apšyldyti. Kuro laikikliuse pradinėje stadijoje išsiskiria labai geros kokybės plutonis. Juo ilgiau laikikliai naudojami, tuo labiau prastėja plutonio kokybė. Visi reaktoriai gali būti naudojami atominių ginklų gamybai. Tokiu atveju reikia dažnai keisti laikiklius arba praturtinti plutonį-239.
PANAUDOTAS KURAS