Ernobylis
5 (100%) 1 vote

Ernobylis

Norėčiau pradėti nuo šios temos pasirinkimo motyvacijos . Pasirinkau šią temą , nes Černobylio avarija įtakojo mano šeimos gyvenimą . 1993 – aisiais metais mano vienamečiui pusbroliui pradėjo irti klubo kaulas , jis gulėdamas lovytėje praleido dvejus metus . Daktarai ilgai ginčyjosi ir svarstė , kokia šio reiškinio priežastis , bet tik po vienerių metų pasakė , kad tai – Černobylio atominės elektinės avarijos padarinys …

Didžiausia žmonijos istorijoje atominio reaktoriaus katastrofa įvyko 1986 metų balandžio 26 dieną . Černobylio atominėje elektrinėje Ukrainoje . Didelė radiacijos dozė teko nemažoms Baltarusijos , Rusijos Federacijos ir Ukrainos teritorijoms. Dėl Černobylio avarijos iš karto žuvo 30 žmonių, šimtai buvo paguldyti į ligoninę, o penki milijonai apšvytintų jonizuojančiosios spinduliuotės, atsiradusios dėl radioaktyviųjų nuklidų iškritų.

Į vykusį kelerius metus po Three Mile Island katastrofos JAV, Černobylio avarija visiškai pakeitė žmonių požiurį į atominį pavojų. Visų pirma nelaimė buvo stiprus postūmis toliau kurti atominio saugumo programas, o antra, nusinešusi žmonių gyvybes ir paskleidusi į aplinką didelę reaktoriaus šerdies dalį, iškėlė daug problemų, susijusių ne tik su stipriai apšvytintų žmonių gydymu, bet ir su sugebėjimu priimti reikiamus sprendimus. Aišku, kad vietinė buvusiosios TSRS valdžia nesugebėjo susitvarkyti su nelaime ir jos padariniai išplito už valstybės ribų. Avarijos padarinių likvidavimo metodai ir informacijos trūkumas sukėlė visuomenės nepasitikėjimą, o jį savo ruožtu sustiprino tai, kad radiacija nejuntama. Užteršto maisto vartojimo rekomendacijos, neretai dviprasmiškos, sukėlė daug prieštaravimų susidorojant su nelaimės padariniais. Černobylio avarijos mastai buvo labai netikėti ir daugumą vyriausybių užklupo nelauktai. Turima nelaimių likvidavimo sistema netiko šios avarijos atveju ir nedaug padėjo pasirinkti ir taikyti apsaugos priemones. Padėtį sunkino ir tai, kad iš pat pradžių turėta labai mažai informacijos, o už sprendimus atsakingi asmenys patyrė gana stiprų politinį spaudimą.

Psichologinių Černobilio avarijos padarinių sunkumas susijęs su didėjančiu visuomenės nepasitikėjimu valdžia ir politikais, ypač atominės energijos klausimais. Skeptišką visuomenės požiūrį į valdžią stiprina valdžios nekompetencija radiacijos klausimais ir ekspertų nesugebėjimas pateikti suprantamas ataskaitas. Įspūdis, kad kažkoks nematomas, nežinomas, teršiantis pavojus buvo primestas valdžios prieš žmonių valią, kelia visuomenės pasipiktinimą. Nepasitenkinimas didėja ir todėl, kad visuomenė mato pavojų, kylantį, savo egzistencijai ir palikuonims dėl šio radiacinio užteršimo. Tai, ką valdžia laikė neįmanomu, įvyko ir sukėlė stresą ir susirūpinimą ne tik tose teritorijose, kurios buvo užterštos, bet ir visame pasaulyje.

Šios problemos gana stipriai jaučiamos Lietuvoje,kur yra du dižiausi pasaulyje Černobylio tipo reaktoriai.Trečio tokio reaktoriaus statyba buvo nutraukta visuomenės reikalavimu.

Kitas Černobylio avarijos padarinys, kad akivaizdžia tapo būtinybė informuoti visuomenę apie radiacijos poveikį ir pateikti aiškias apsaugos priemonių instrukcijas. Tik tada galima tikėtis, kad visuomenėje įsivyraus objektyvus ir motyvuotas požiūris į atominę energetiką.

Černobylio avarija suteikė daug ir plačių žinių apie reaktorių saugumą ir susidorojimą su didelėmis nelaimėmis, pasipriešinimo kriterijus, pagalbos procedūras, susisiekimą, apšvytintų žmonių gydymą, sveikatos būklės stebėjimo metodus, radioekologinius procesus,žemėtvarką, visuomenės informavimą ir t. t. Tačiau turbūt svarbiausia pamoka buvo supratimas, kad didelė atominė katastrofa turi neišvengiamą tarptautinį poveikį, o jos padariniai gali turėti tiesioginę ar netiesioginę įtaką net ir šalims, esančioms gana toli nuo katastrofos vietos.Tai lėmė milžiniškas pastangas plėsti ir stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą dėl komunikacijų, pagalbos teikimo harmonizavimo, apsaugos veiksmų koordinavimo.

Lietuvos spaudoje taip pat galima aptikti įvairių autorių “mokslinių” samprotavimų apie Černobylio AE avarijos padarinius Lietuvai, pranašaujančių tragišką lemtį žmonėms, dalyvavusiems likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius. Kai kuriuose straipsniuose kategoriškai teigiama, kad didėjančio Lietuvos gyventojų sergamumo vėžinėmis ligomis ir apsigimusių vaikų daugėjimo priežastis yra apšvita dėl padidėjusios Lietuvos teritorijos taršos radionuklidais, atkeliavusiais iš ketvirtojo Černobylio AE reaktoriaus. Tačiau tokie teiginiai visiškai negrindžiami bent kiek rimtesniais ir objektyvesniais moksliniais tyrimais.

Ir gydytojai praktikai, ir Lietuvos mokslininkai, tiriantys Černobylio AE avarijos padarinius Lietuvai, jaučia nuolatinį visuomenės susidomėjimą šiomis problemomis. Norėdami aptarti gautus tyrimų rezultatus ir informuoti apie juos žmones, besidominčius radiacinės medicinos, radiobiologijos ir radiacinės saugos problemomis, įvairių sričių specialistai 1996m. gegužės 3 d. Vilniuje susirinko į mokslinę-praktinę konferenciją “Černobylis ir Lietuva: medicininiai aspektai” .

Konferencijoje atsiskleidė, kad dauguma tyrėjų, nagrinėjančių ČAE avarijos įtaką Lietuvos
gyventojų sveikatai,yra dar tik ilgo ir labai kruopštaus darbo pradžioje. Taip yra todėl, kad nemažai jonizuojančiosios spinduliuotės padarinių žmonių sveikatai pasireiškia tik prėjus keliems dešimtmečiams. Negalima švaistytis nepagrįstais teiginiais apie radiacijos grėsmę, bet reikia ypač kruopščiai ir kantriai, ieškant ir atmetant klaidinančius veiksnius, tęsti mokslinius stebėjimus ir gautus rezultatus suprantamai pateikti visuomenei. Plačiosios visuomenės bauginimas ir klaidinimas radiacijos baubu yra ne mažiau žalingas negu doumenų apie radiacinį nelaimių padarinių slėpimas.

I. Černobylio AE avarijos priežastys

Ketvirtajame ČAE bloke avarija įvyko 1986m.balandžio 26 d. 1 val. 23 min.Iki šiol dar tiksliai nežinoma, koks sprogimas įvyko elektrinėje:šiluminis ar branduolinis.

ČAE tipo reaktoriaus konstruktoriai numatė vietoj vieno dažniausiai naudojamo gaubto(vadinamojo biologinio apsauginio apvalkalo) , turinčio apsaugoti aplinką nuo radioaktyviųjų medžiagų prasiveržimo, reaktoriuje įrengti keletą avarinių sistemų. Tačiau šių priemonių nepakako. Įvykus avarijai, buvo sugriauta aktyvioji reaktoriaus zona ir dalis pastato.

Pirmaisiais metais po avarijos kaltinti operatoriai ir ČAE vadovybė. Jie ir buvo teisiami pagal anuo metu įteisintą tokį avarijos scenarijų.

Balandžio 25d. reaktorius turėjo būti sustabdytas ir atlikti kai kurie remonto bei profilaktikos darbai. Pagrindinė užduotis buvo ištirti turbogeneratoriaus veikimą nutraukus vandens garų tiekimą. Turbogeneratoriaus tyrimo programą sudarė ne branduolinės energetikos, bet šiluminės energetikos specialistas, nes turbogeneratiorius, o ne reaktorius buvo tyrimų objektas. Šis darbuotojas, neaptaręs programos su specialistais, savo nuožiūra apėjo visus kabinetus ir surinko būtinus viršininkų parašus leidžiančius atlikti eksperimentą.

Nieko nežinojo apie eksperimentą AE direktorius, vakarinės pamainos viršininkas, valstybinės priežiūros inspekcijos darbuotojai, kaip tik tą dieną nusiųsti tikrintis sveikatos dėl kenksmingų darbo sąlygų. Programoje nebuvo nurodyta, kad turbogeneratoriaus tyrimą reikia atlikti sustabdžius reaktorių, buvo sankcionuotas avarinės šaldymo sistemos išjungimas ir pan. Be to, pamainos darbuotojai eksperimentui buvo blogai parengti.

Apskritai ČAE ketvirtojo bloko avarinė sistema buvo tokia, kad vien automatiniai įrenginiai be žmogaus veiksmų galėjo padėti išvengti didesnių avarijų. Tačiau tokio tipo reaktorių konstruktoriai nenumatė tokios apsauginės sistemos, kuri užkirstų kelią, rodos, neįmanoma, bet kokiai logikai prieštaraujančiam eksplotacijos taisyklių pažeidimui, o taip ir atsitikę ČAE. Po šios avarijos kituose tokio tipo reaktoriuose avarinių sistemų trūkumai pašalinti.

Pasikeitus Rusijos visuomeninei santvarkai, pamažu kito ir požiūris į ČAE avarijos priežastis.Pradėtas naujas teismo procesas, nes tiriant kontroliuojančių prietaisų rodmenis nustatyta, kad reaktoriaus galia per 3-4 s staigiai ir nesuvaldomai padidėjo dėl netikėtai padidėjusio slėgio viename iš separatorių, o reaktoriaus valdymas 1661 strypais – neutronų sugėrikliais tik paspartino šį procesą. Tikėtina, kad šie ir kai kurie kiti reaktoriaus konstrukcijos ypatumai bei operatorių veiksmai buvo avarijos priežastis.

II. Lietuvos teritorijos užterštumas ČAE avarijos radionuklidais

Radioaktyviosios medžiagos, kaip ir stabilieji jų analogai, patekusios į žmogaus organizmą, kaupiasi tam tikrose organuose arba audiniuose (1 lentelė). Jeigu žmogaus organizme trūktų kalcio, tai jo analogas – radioaktyvusis stroncis – kauptųsi kauliniame audinyje. Radioaktyvieji cezio izotopai biologiniu atžvilgiu yra kalio analogai. Trūkstant organizmui kalio, radioaktyvusis cezis kaupsis raumenyse. Trūkstant organizmui geležies, jos analogas – radioaktyvusis plutonis – kaupsis kraujyje, kepenyse, kaulų čiulpuose. Radioaktyvusis jodas – skydliaukėje.

1. lentelė.Svarbiausi biologiniu požiūriu radionuklidai ir jų stabilieji analogai

Radioaktyvieji izotopai Jų stabilieji analogai Organai arba audiniai, kuriuose jie kaupiasi

90Sr kalcis kaulai, dantys ir kt.

131I jodas skydliaukė

134Cs, 137Cs kalis raumenys,lytiniai organai

239Pu, 240Pu geležis kepenys,kaulų čiulpai

Kas gi įvyko Lietuvoje 1986 metų pavasarį? Žinia apie ČAE avariją atėjo į Lietuvą pavėluotai, tad pirmasis pasiskirstymas ore ir maisto produktuose buvo nustatytas 1986m. gegužės mėnesį pirmosiomis dienomis Lietuvos SAM iniciatyva. Nustatytos dvi skirtingos taršos zonos: A zona, kurioje oro ir maisto produktų tarša neviršijo leistino lygio, B zona , kurioje leistinas lygis viršytas.

Po ČAE avarijos atlikti oro ir pieno taršos radioaktyvuoju jodu matavimai leidžia įvertinti skydliaukės apšvitą. Paprastai jodo apykaita ir skydliaukės apšvitos dozė priklauso nuo žmogaus amžiaus, stabiliojo jodo kiekio vartojame maiste ir kinta neperžengdama tam tikrų ribų. Todėl skydliaukės apšvitos dozėms nustatyti remtasi tikimybiniais metodais. Taigi Varėnos rajono vaikų skydliaukės lyviavertė dozė galėjo siekti 280 mSv, jei jie vartojo užterštą pieną.

Po ČAE avarijos į pažemio sluoksnį
ne tik daug trupaamžių, bet ir ilgaamžių radionuklidų. Kaip minėta, biologiškai aktyviausi iš jų yra radioaktyvieji 137Cs, 90Sr, ir 239Pu izotopai.Dėl metereologinių sąlygų šių radioaktyviųjų madžiagų pernaša buvo tokia, kad Lietuvos dirvožemyje daugiausia padidėjo radioaktyviųjų cezio izotopų – vidutiniškai 4,5 karto. Radioaktyvieji stroncio ir plutonio izotopai buvo išmesti iš avarinio reaktoriaus į aplinką vėliau, kai įkaitusio reaktoriaus temperatūra siekė tūkstančius laipsnių, o oro masės slinko šiaurės, rytų, vėliau – pietų(Mogiliovo,Gomelio,Kalugos) kryptimis, todėl Lietuvos dirvožemio tarša šiais izotopais pakito nedaug.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1606 žodžiai iš 5219 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.