Es aplinkosaugos politika
5 (100%) 1 vote

Es aplinkosaugos politika

Įvadas

Darbo tikslas – pateikti išsamią informaciją apie ES aplinkos apsaugos politiką ir jos įtaką Lietuvos aplinkos apsaugos politikos formavimuisi.

Uždaviniai:

1. Aptarti Europos Sąjungos aplinkos apsaugos politikos raidą

2. Apžvelgti ES aplinkos apsaugos valdymo bendruosius sektorius

3. Susipažinti su ES atliekų tvarkymo politika ir jos įtaka Lietuvai

4. Aptarti ES oro apsaugos politiką ir jos įtaką Lietuvai.

5. Apžvelgti ES vandens apsaugos politika ir jos įtaka Lietuvai

6. Susipažinti su ES gamtos ir bioįvairovės apsaugos politika ir jos įtaka Lietuvai.

Europos Sąjungos Aplinkos apsaugos sektorius yra viena sudėtingiausių jos sričių. Mums kaip Europos Sąjungos narės piliečiams labai svarbu žinoti Europos sąjungos aplinkosauginius reikalavimus ir šių reikalavimų įgyvendinimo rezultatus nacionaliniu ir vietos atžvilgiu.Į.Europos Sąjungos aplinkos apaugos politikos apžvalga

Aplinkos apsauga yra labai svarbi politikos dalis visame Europos Sąjungos politikos kontekste. Tai „jauna“ sritis palyginus su politika transporto, žemės ūkio ar prekybos srityse. Romos sutartyje (1957) dar nebuvo jokių specialių nuostatų, susijusių su aplinkos apsauga. Aplinkos apsaugos tema pasidarė aktuali septintame dešimtmetyje, intensyviai plečiantis pramonei. Todėl pirmos aplinkos apsaugos nuostatos buvo suformuluotos 1972 metų Bendrijos šalių viršūnių aukščiausio lygio Paryžiaus susitikime, kuriame buvo priimta pirmoji Bendrijos aplinkos apsaugos veiksmų programa.

Europos Komisijos Aplinkos direktoratas, kuris yra pagrindinė Europos Sąjungos institucija, formuojanti aplinkos apsaugos politiką, savo misiją apibūdina taip:

• išlaikyti ir gerinti gyvenimo kokybę užtikrinant aukštą gamtos išteklių apsaugos

lygį, efektyvų rizikos įvertinimą bei valdymą ir savalaikį Bendrijos įstatymų įgyvendinimą;

• skatinti efektyvų išteklių naudojimą gamyboje, vartojimo ir atliekų šalinimo

grandyse;

• integruoti aplinkos apsaugos aspektus į kitas ES politikos sritis:

• skatinti ūkio plėtrą Europos Sąjungoje atsižvelgiant į dabartinės ir ateities kartų

ekonomines, socialines ir aplinkos apsaugos reikmes;

• atsižvelgti į kovos su klimato kaita pasaulinę svarbą ir biologinės įvairovės

išsaugojimą tarptautiniu mastu;

• užtikrinti, kad visos minėtos aplinkos apsaugos priemonės ir politika būtų

subalansuota su visų sektorių veikla ir tame procese rezultatyviai dirbtų visi suinteresuoti

dalyviai.

1.1. Europos Sąjungos aplinkos apsaugos politikos raida

Visa ES aplinkos apsaugos politikos raida atsispindi šešiose aplinkos apsaugos veiksmų programose, kurios sudaro bendrosios Europos Sąjungos aplinkos apsaugos politikos rėmus.

Pirmoji programa, apėmusi 1973 – 1976 metus, nustatė pagrindinius Europos Bendrijos aplinkos apsaugos principus. Joje išvardyti vienuolika pagrindinių principų, kurie vėliau įvairiai atsispindėjo tolesniuose aplinkos apsaugos politikos programiniuose dokumentuose. Pirmojoje programoje buvo keliami šie tikslai: sustabdyti aplinkos teršimą, o kur įmanoma – ir visai pašalinti taršos šaltinius; garantuoti efektyvų gamtos išteklių naudojimą; ūkio plėtrą grįsti kokybės reikalavimais, didžiausią dėmesį skiriant darbo ir gyvenimo sąlygoms; užtikrinti, kad planuojant miestus bei žemės naudojimą būtų atsižvelgiama į aplinkosaugos dalykus; siekti, kadaplinkosaugos problemos butų sprendžiamos kartu su šalimis – ne Europos Bendrijos narėmis. Pirmosios Bendrijos aplinkos apsaugos veiksmų programos įgyvendinimo pradžia sutapo su 1973-ųjų ir 1974-ųjų metų ekonomikos ir naftos krizėmis, todėl nustatyta pramonės įmonėms naujus aplinkosauginius apribojimus buvo labai nelengva.

Antroji programa tęsė pirmosios programos tikslų įgyvendinimą juos išplėsdama. Vandens, oro apsaugos bei triukšmo valdymo priemonės Bendrijos aplinkos apsaugos politikoje buvo išskirtos kaip prioritetinės. Taip pat programa pabrėžė prevencinį EB aplinkos apsaugos politikos pobūdį ir racionalaus erdvės bei gamtos išteklių naudojimo svarbą.

Trečioji programa aplinkos apsaugos politikoje įtvirtino naujus pažangius principus. Programoje akcentuotas aplinkos apsaugos politikos integravimas į kitus sektorius( transportą, energetiką, žemės ūkį ), nustatytas būtinumas prieš imantis naujos ūkinės veiklos atlikti jos poveikio aplinkai vertinimą, pabrėžta taršos mažinimo jos šaltinyje svarba. Europos Komisija įpareigota prieš rengiant pasiūlymus teisės aktams bei kitoms priemonėms aplinkos apsaugos srityje įvertinti ( kiek įmanoma ) sąnaudas planuojamiems veiksmams ir tų veiksmų naudą, vengti veiksmų dubliavimosi, atsižvelgti į skirtingą ekonomikos ir aplinkos apsaugos situaciją bei struktūrą įvairiose Bendrijos šalyse. Be to, išskirtos specialios Bendrijai ypač svarbios saugotinos gamtos vietos.

Ketvirtoji programa priimta 1987 metais, kurie Europoje buvo paskelbti Aplinkos metais. Tais metais taip pat buvo parengta ir garsioji Brutland komisijos ataskaita apie ekonominę plėtrą ir aplinkos apsaugą, paruošusi dirvą vėliau, 1992 metais vykusiai Jungtinių Tautų Rio de Žaneiro konferencijai. Ketvirtoji programa skyrėsi nuo ankstesniųjų tiek forma, tiek turiniu. Ji buvo sudaryta pagal naujus konceptualius požiūrius, ja buvo siekiama įgyvendinti iniciatyvas naujose
aplinkos apsaugos srityse, ypač susijusiose su biotechnologija ir gamtos išteklių valdymu. Buvo pasiūlyta sustiprinti direktyvų aplinkos apsaugos srityje kontrolę ir praktinį įgyvendinimą, aplinkosauginį švietimą ir informacijos teikimo politikos įgyvendinimą. Šios aplinkos apsaugos veiksmų programos baigiamieji 1992 metais sutapo su Bendrijos vidaus rinkos sukūrimu, kai ne tik taršai, bet ir prekybai bei žmonių migravimui nebeliko daugumos suvaržymų.

Svarbiausias Penktosios programos tikslas pirmą kartą tiesiogiai ne su aplinkos apsauga, bet su tvariąja visuomenės plėtra, kuria siekiama subalansuoti ekonominius ir socialinius pažangos ir aplinkos apsaugos aspektus, t. y. kad ateities kartoms būtų perduodamos ne tik pažangios technologijos, bet ir saugi gyventi aplinka. Šioje veiksmų programoje atkreipiamas dėmesys į penkis sektorius, kuriuose, manoma, Europos Sąjungos aplinkos apsaugos politika gali būti efektyviausia:Lentelė 1

Aplinkosauga skirstoma

Aplinkosaugos programa vykdoma pramonėje

Aplinkosaugos programa vykdoma energetikoje

Aplinkosaugos programa vykdoma transporte

Aplinkosaugos programa vykdoma žemės ūkyje

Aplinkosaugos programa vykdoma turizme

Kiekvienam iš šių sektorių penktoje programoje numatomi specialus tikslai. Be to, šioje programoje, skirtingai nuo ankstesniųjų, labai pabrėžiama ne tik teisinių, bet ir ekonominių, rinkos mechanizmo veiksmu pagrįstų, priemonių nauda.

Šeštoji programa „Mūsų ateitis – mūsų pasirinkimas“ apibrėžia Europos Bendrijos aplinkos apsaugos politikos gaires dešimčiai metų. Šioje programoje Europos Bendrija akcentuoja tokius keturis sektorius:

1. klimato kaita;

2. unikalių gamtos išteklių ir biologinės įvairovės apsauga;

3. aplinka ir sveikata;

4. subalansuotas gamtos išteklių ir atliekų valdymas.

Lentelė 2

Europos bendrijos aplinkos apsaugos veiksmų programos

Laikotarpis Aplinkos apsaugos veiksmų programa

1973-1976 I-oji veiksmų programa

1977-1981 II-oji veiksmų programa

1982-1986 III-oji veiksmų programa

1987-1992 IV-oji veiksmų programa

1993-2000 V-oji veiksmų programa „Subalansuotos plėtros link“

2001-2010 VI-oji veiksmų programa „Mūsų ateitis- mūsų pasirinkimas“

Taigi dabar Europos Sąjungos aplinkos apsaugos politikoje vadovaujamasi šeštosios veiksmų programos nustatytais tikslais. Europos Sąjungos Aplinkos komisarė Margot Walstromdažnai referuoja į Europos aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo vadinamuosius tris „ I “ būdus:

1. Integracija

2. Įgyvendinimas

3. Informacija

Aplinkos apsaugos integravimas į kitų sričių veiklą yra kertinis sėkmingos aplinkos apsaugos politikos akmuo. Daugiau nei 270 ES teisės aktų reglamentuoja visas aplinkos apsaugos sferas, bet įstatymai yra tiek geri, kiek jų laikomasi. Pabrėžtina, kad visos aplinkos apsaugos programos neturi privalomosios juridinės galios. Vis dėlto aplinkos apsaugos teisės aktai, išleidžiami Europos Sąjungoje, atspindi veiksmų programoje numatytus prioritetus, ir tokiu būdu dalis orientacinių siūlymų tampa privalomi.

1.2. Pagrindiniai ES teisiniai aplinkos apsaugos reikalavimai

Bendrijos aplinkos apsaugos politikos tikslai buvo nustatyti Vieninguoju Europos aktu, kai Europos Bendrijos sutartis, buvo papildyta dalimi apie aplinkos apsaugą, susidedančia iš trijų pagrindinių straipsnių, padėjusių tvirtą pagrindą kitų aplinkos apsaugos teisės aktų priėmimui. Šie straipsniai , nors ir kitaip numeruoti, išliko vėlesnėje, Europos Sąjungos sutartyje. Juose išvardijami pagrindiniai aplinkos apsaugos politikos tikslai:

1. Išsaugoti ir gerinti aplinkos kokybę;

2. Plėtoti žmonių sveikatos apsaugą;

3. Racionaliai naudoti gamtos išteklius;

4. Remti tarptautinio lygio priemones, skirtas regionų ar pasaulio aplinkos apsaugos

problemoms spręsti.

Be to, nurodomi pagrindiniai aplinkos apsaugos principai, pvz., įspėjimo ir prevencijos, aplinkos žalojimo išvengimas veikiant taršos šaltinį bei moka teršėjas principas. Taip pat pabrėžiama, kad aplinkos apsaugos reikalavimai turi būti dedamoji visų kitų sektorių plėtros dalis.

Europos Sąjungos sutarties 175 straipsnis sako, kad aplinkos apsaugos priemonės Taryboje gali būti patvirtintos kvalifikuotų narių balsų dauguma ir bendradarbiaujant su parlamentu, išskyrus su mokesčiais susijusius klausimus, tam tikras priemones dėl miestų ir kitų teritorijų planavimo ir žemės naudojimo bei sprendimus dėl galimybių valstybėms narėms pasirinkti skirtingus energijos šaltinius ir bendrą energijos tiekimo struktūrą.Dažniausiai visi Europos Sąjungos teisės aktai ir atitinkamai politikos kryptys aplinkos apsaugos srityje skirstomi į tokias dalis:

•horizontalieji teisės aktai (reglamentuoja bendruosius aplinkos apsaugos vadybos klausimus, pvz., poveikio aplinkai įvertinimą, ataskaitų teikimą ir pasikeitimą informacija, o ne konkretų aplinkos apsaugos sektorių);

• vandens kokybę,

• oro kokybę,

• atliekų valdymą,

• gamtos apsaugą,

• pramonės taršos kontrolę ir rizikos valdymą,

• chemines medžiagas ir genetiškai modifikuotus organizmus,

• triukšmą,

• branduolinę ir radiacinę saugą reglamentuojantys teisės aktai.

Didžiausia dalis ES aplinkos apsaugos teisės aktų , su kuriais asocijuotosios Vidurio ir Rytų Europos šalys galiausiai turės suderinti savo nacionalinius teisės
ir administracinę politiką (sąlyga narystei ES, vadinamoji aplinkos apsaugos acąuis), susideda maždaug iš 70 direktyvų (kai kurios iš jų kelis kartus taisytos ir papildytos antrinėmis direktyvomis) ir daugiau nei 20 reglamentų.

ES teisės aktai nustato reikalavimus valstybėms narėms, tačiau nenurodo, kokios institucijos valstybėje atsako už šių reikalavimų įgyvendinimą. Kiekviena valstybė narė gali pasirinkti ne tik konkretų įstatymų įgyvendinimo būdą, atsižvelgdama į specifines savo šalies aplinkos apsaugos problemas, bet ir tokias institucines įgyvendinimo priemones, kurios atitinka šalies istorines ir kultūrines tradicijas.

Pagrindinis Lietuvos įstatymas, apibrėžiantis įvairaus lygmens institucijų atsakomybę aplinkos apsaugos srityje, yra Aplinkos apsaugos įstatymas. Jame nustatytas funkcijų paskirstymas tarp centrinės valdžios institucijų ir vietos savivaldos institucijų. Valstybės valdymo institucijos nustato sąlygas ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi, o vietos savivaldos institucijos įgyvendina konkrečias aplinkos apsaugos priemones savo teritorijose.

1.3. Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės derinimas. Derybos aplinkos apsaugos

srityje

1999 m. gruodžio 10-11 d. Helsinkyje vykusiame Europos šalių viršūnių susitikime Lietuva kartu su kitomis penkiomis kandidatėmis buvo oficialiai pakviesta derybų su ES. 2000 m. vasario 15d. Lietuva pradėjo oficialias derybas dėl narystės ES. Pagrindinis derybosenagrinėjamas klausimas – Lietuvos pažangos rengiantis narystei ES 31 derybų skyriaus pristatymas ir nagrinėjimas.

Pasirengimas narystei ES aplinkos apsaugos srityje yra ilgas ir sudėtingas procesas. Pasirengimas narystei turėjo susidėti iš kelių etapų, iš kurių svarbiausi būtų šie:

1. Bendrasis derinimosi prie ES aplinkos apsaugos srityje planavimas, kurio metu 1998

metais buvo parengta Lietuvos teisės normų derinimo su ES reikalavimais strategija aplinkos

apsaugos srityje ir preliminariai įvertintos ES reikalavimų įgyvendinimo sąnaudos;

2. Sektorinis planavimas, kurio metu parengtos derinimo strategijos atskiriems aplinkos

apsaugos sektoriams (vandens kokybės gerinimo, atliekų tvarkymo, cheminių medžiagų

valdymo)

3. Direktyvų įgyvendinimo planavimas, kurio metu parengti kai kurių sudėtingų direktyvų

(pvz., direktyvų reglamentuojančių integruotą pramonės taršos kontrolę ir prevenciją, vandenų

taršą nitratais, sąvartynų įrengimą, paukščių ir kitų gyvūnų apsaugą) įgyvendinimo planai;

4. Integruotas planavimas, kurio metu buvo sujungti atskirų sektorių planavimo rezultatai.

Parengta Nacionalinė acąuis priėmimo programa (NAPP), Lietuvos aplinkos apsaugos

finansavimo strategija , vietos savivaldos institucijų įtraukimo į ES reikalavimų įgyvendinimo

procesą strategija ir kiti dokumentai.

5. Derybinės pozicijos parengimas. Siame etape pasirengta deryboms su ES, tam parengti

reikalingi dokumentai;

6. Detalūs direktyvų įgyvendinimo ir finansavimo planai. Šiame etape detaliai išnagrinėti

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1821 žodžiai iš 6031 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.