Es bendroji žuvininkystės politika
5 (100%) 1 vote

Es bendroji žuvininkystės politika

1. BENDROJI ŽUVININKYSTĖS POLITIKA

1.1. Bendrosios žuvininkystės politikos formavimas

Žuvininkystės sektoriui, kaip labai priklausančiam nuo tarptautinio bendradarbiavimo, Europos valstybės skiria didelį dėmesį. Jau 1957 m. Pasirašant Romos sutartį buvo numatyta, kad žuvininkystė yra žemės ūkio politikos dalis, sutarties 38 ir 39 straipsniuose apibrėžti jos vystymosi tikslai ir būdai.

1970 m. Europos Bendrija priėmė pirmuosius žuvininkystę reguliuojančius teisės aktus. Jie apėmė tris veiklos sritis: nustatė teisę šalių narių laivams žvejoti kitos EB šalis vandenyse; priemones žuvų ir jų produktų marketingui organizuoti;teisę naudotis EB finansine parama, skatinant žuvininkystės sektoriaus modernizavimą.

1970 – 1982 m. vienas iš svarbių veiksnių,padariusių poveikį formuojamai Bendrajai žuvininkystės politikai, buvo jūrinių valstybių reikalavimų praplėsti jų ekonomines zonas iki 200 jūrmylių pločio sprendimas.

Šiandien yra nemažai žmonių, nepatenkintų nacionalinių vyriausybių veiksniais bei Europos Sąjungos nuostatomis keisti ankščiau buvusią tvarką, kuri leisdavo žvejoti bet kada ir bet kur. Buvusi tvarka ekonominiu ir teisiniu požiūriais buvo neteisinga, nes neribotas žuvų gaudymas atskiruose žvejybos regionuose smarkiai sumažina jų išteklius. Tai taip pat turi įtakos visos ES šalių narių žuvų perdirbamosios pramonės ir vartotojų interesams.

Bendrosios žuvininkystės politikos raidos laikotarpis trumpesnis negu Bendrosios žemės ūkio politikos, tačiau ji yra svarbi ir apima visą žuvininkystę – nuo jūros iki vartotojo. Šios politikos esmė ta, kad atsakomybė už priimtų sprendimų ir jų vykdymo pasekmes tarp Europos Sąjungos institucijų ir šalių, įeinančių į ES, vyriausybių, regionų ir vietos valdžios organų bei žvejybos organizacijų ir žvejų yra griežtai pasidalinta.

Žuvys migruoja nepriklausomai nuo nustatytų valstybinių sienų, todėl jų išteklių išsaugojimas priklauso nuo to, kaip laikomasi tarptautinėse žvejybos organizacijose priimtų susitarimų ir žvejybos taisyklių reikalavimų.

ES šalys yra didžiulė žuvų ir jų produktų rinka. ES šalių žvejybos laivynas pagal pajėgumą užima trečią vietą pasaulyje po Japonijos ir Kinijos. Pasaulyje žuvų bei kitų vandens gyvūnų 1991 m. buvo sugauta 97.8 mln. t 1995 m. – 112.9 mln. t,iš jų jūrose ir vandenynuose – atitinkamai 6.8 mln. t arba apie 7.0 % pasaulyje sugautų žuvų, 1995 m. priėmus 3 naujas šalis – 8.4 mln. t arba 7.2% visų pasaulyje sugautų žuvų (žr. 3 – 6 lenteles ).

1992 – 1993 m. Bendroje žuvininkystės politikoje įvyko svarbūs pakitimai. Visų pirma buvo siekiama subalansuoti žuvų išteklius su jų naudojimo galimybėmis, santykius tarp įvairių šalių, kurių žvejybiniai laivynai tarpusavyje konkuruoja. Laivų kiekis ir jų pajėgumas turi atitikti skirtingas žuvų sugavimo kvotas. Tai reikalavo koreguoti Bendrosios žuvininkystės politikos kryptis, numatyti ilgalaikę strategiją, kuri būtų įgyvendinama šiame bei kitame šimtmečiuose.

Lyginant su Bendrąja žemės ūkio politika, žuvininkystės sektoriaus vystymo išlaidos EB biudžete nėra didelės.

Buvo susitarta, kad pertvarkant žvejybą kiekviena valstybė narė kasmet gaus leistiną sužvejoti žuvų kvotą. Ją nustatant atsižvelgiama į tai, kiek aksčiau atitinkamos šalies žvejybos laivynas sugaudavo žuvų Airijos, Jungtinės Karalystės bei kitų šalių atskirose vietovėse,žuvininkystės verslu užimtų žmonių socialinę priklausomybę nuo žvejybos, EB žvejybos zonų praradimą kitų valstybių vandenyse, joms nustačius 200 jūrmylių ekonominę zoną.

Praėjus dvejiems metams nuo Bendrosios žuvininkystės politikos pagrindų patvirtinimo, Grenlandija išstojo iš EB, todėl Bendrija turėjo pradėti derybas dėl naujos žvejybos sutarties, dėl žvejybos santykių sureguliavimo užsitikrinant, kad ES šalių laivai galėtų tęsti žvejybą Grenlandijos salos vandenyse, kur gausu menkių, uotų bei krevečių.

1983 m. pradėjo formuotis EB žvejybos laivyno veiklos reguliavimo kryptis ir struktūrinė politika.Išaiškėjo svarbiausias bruožas, kad struktūrinę politiką reikia sureguliuoti per ilgalaikes programas.

1986 m. į EB priėmus Ispaniją ir Portugaliją, šalių narių jau buvo 12. Ispanija nuo seno turi vieną didžiausių Europoje žvejybos laivyną. Dėl to bendras žvejybos laivų tonažas Bendrijoje padidejo 65%, žvejybos apimtys – 75%, žuvų produktų gamyba ir jų suvartojimas – 45%. Ilgalaikės EB priemonės saugoti žuvų išteklius nedelsiant pradėtos taikyti ir naujųjų dviejų šalių žvejams. Naujoms šalims buvo nustatyti žuvų importo muitų panaikinimo terminai, numatytos priemonės suvienodinti kai kurių rūšių žuvų rinkos kainas.

Po 1990 m. Bendrąją žuvininkystės politiką privertė koreguoti Rytų Vokietijos, turėjusios nemažai prarastų laivų, pasenusias žuvų perdirbimo įmones ir mažai efektyvią rinkos organizavimo bei prekybos sistemą, susijungimas su Vakarų Vokietija.

1.2. Žuvų išteklių apsauga

ES susidūrė su dviem svarbiausiais naeigiamais veiksniais: per dideliu žvejojančių laivų kiekiu ir labai didele sugaunamų nesubrendusių žuvų ( jauniklių ) dalimi, kuri komerciniu požiūriu yra menkavertė.

Negatyvus užterštos aplinkos poveikis ir žuvų ligos mažina žuvų
išteklius. Žmonės gali įvairiai kontroliuoti bei reguoliuoti tik sugaunamų žuvų kieki, priešingu atveju jų ištekliai greitai išseks.

ES žuvų išteklių apsaugos sistema taip organizuota, kad sužvejojamų žuvų kiekiai būtų nuolat griežtai reguliuojami. Tam yra sukurta visoms šalims ES narėms privaloma informacinė sistema. Duomenis surenka ir pateikia ES žuvininkystės techninis ir ekonominis komitetas ( Technical and Ecinomic Committee for Fisheries – TECF ) ir Tarptautinė jūrų tyrimų taryba ( International Council for the Exploration of the Sea – ICES ). Remiantis jų rekomendacijomis Europos Komisija siūlo, kiek kasmet galima sugauti žuvų (total Allowable Catches – TAC ).

Plečiantis EB ir mažėjant žuvų ištekliams, dėl per daug didelio žvejybos laivyno padidėjo laivų prastovos, o siekiant sugauti kuo daugiau žuvų, jų ištekliams buvo daroma žala. Todėl vėl reikėjo peržiūrėti Bendrąją žuvininkystės politiką, numatyti, kaip reguliuoti laivų skaičių, racionaliai naudoti žvejybos rajonus, griežtai kontroliuoti visų rušių žuvų išteklių naudojimą, geriau koordinuoti žuvininkystės valdymo grandžių darbą, taip pat suderinti Bendrąją žuvininkystės politiką su kitomis ES vykdomos politikos programomis (pvz., regioninės paramos ir kt. ). Reformuojant žuvininkystės sistemos valdymą buvo siekiama geriau saugoti žuvų išteklius, įvertinti ekonomines struktūrų pertvarkimo ir socialines pasekmes žuvininkystės verslu užimtiems visuomenės sluoksniams, apsaugoti jų socialinius interesus.

1.3. Žvejybos teritorijų naudojimo tvarka

Žvejams yra suteikiama teisė į pakrantės vandenų dalį plotuose, esančiuose netoli uostų, kuriuose jie nuolat tradiciškai žvejojo. 1983 m. jūrų pakrančių ruožo plotis buvo nustatytas iki 12 jūrmylių. Tai padėjo užtikrinti, kad žvejyba išliktų nuolatiniu žvejų užsiėmimu, o visos su šiuo verslu susijusios gamybos šakos turėtų galimybę stabiliai vystytis. Priemonės buvo numatytos imtinai iki 2002 metų. Tačiau šių išteklių naudojimo teisės neprarado ir kitų EB šalių mažieji žvejybos laivai, kurie akščiau tai pat žvejojo vienos ar kitos šalies pakrantės vandenyse. Tai numatyta EB įstatyminiuose aktuose, kuriuose apibrėžta laivų priklausomybė konkrečiai šaliai, žvejybos rajonai, žvejybai leistinas metų laikas.

EB nustatė saugomų rajonų ribas, kur žvejybos teisė apribota. Pvz., 1983 m. buvo apribota žvejyjyba Škotijos pakrantės šiaurinėje dalyje. Čia leidžiama žvejoti pelagines žuvis ( išskyrus putasu ir Norvegijos raukšles ) tiktai gavus licenciją. Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos ir Belgijos ribotam žvejybinių laivų skaičiui.Dalyvaujantys žvejyboje laivai negali būti ilgesni kaip 26 metrai. Kai kuriuose plotuose draudžiama verslinė Norvegijos raukšlių ir smėlinių ungurių žvejyba. Taip siekiama apsaugoti kai kurias negausias maistines žuvų rūšis, kurios žvejojant patenka į tinklus kartu su kitomis pramoniniam perdirbimui skirtomis žuvimis.

Ispanijos ir Portugalijos laivams buvo apribota žvejyba Šiaurės Rytų Atlante. Šių šalių laivai iki 1996 m. neturėjo teisės žvejoti prie Airijos krantų. Kitų FS šalių laivams iki 1996 m. buvo apribota žvejyba prie Azorų salų ir Madeiros salos.

Žvejybą reglamentuoja įvairios taisyklės, kurios numato leistiną naudoti laivų tipą, jų įrangą, žuvų ir kitų jūros gyvūnų rūšis ir saugomų žuvų kiekį,žvejams sugriežtinti reikalavimai naudoti kai kurias žvejybos įrangos rūšis. Žvejybos dalyviai skatinami prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų.

ES valstybės narės savo nuožiūra gali taikyti ir griežtesnes žvejybos reguliavimo priemones savo šalies žvejams nei tos, kurios nustatytos ES taisyklėmis.

Nuo 1995 m. įvestas žvejybos licencijų išdavimas, suteikiantis teisę laivams žvejoti ES šalių jūrų plotuose.

Valstybei ar laivui išnaudojus licencijoje nurodytą kvotą, žvejyba turi būti nutraukta. Žvejybos apribojimai daugiausia taikomi ES šiauriniuose vandenyse.

1.4. Žvejybos monitoringas

Žuvų išteklių apsauga susijusi su žvejybos taisyklių, kurios nuolat tikslinamos ir papildomos, laikymusi. Kontroliuojant žvejybą didelė atsakomybė tenka ES šalių vyriausybėms. Jos privalo užtikrinti tvarką žvejybos rajonuose, kontroliuoti jūrose sugaunamų žuvų apskaitą bei krante iškraunamų žuvų kiekį ir jų kokybę, taikyti baudas už taisyklių pažeidimus. Taip siekiant drausminti žvejybos taisyklių nesilaikančius žvejus. Baudos, kurias nustato šalių narių teismai, gali būti labai griežtos: konfiskuojami tinklai, laivai, sugautos žuvys, laikinai arba visam laikui panaikinamos licencijos.

ES teikia paramą valstybėms narėms stiprinant jų žvejybos ir žuvų išteklių kontrolės sistemą, įsigyjant žvejybos kontrolei skirtus laivus ir lėktuvus. Taip visa žuvininkystės veiklos grandinė nuo sugavimo jūroje, iškrovimo krante, pardavimo aukcionuose, perdirbimo ir pateikimo vartotojams yra apskaitoma, kontroliuojama, nepaisant to, ar ES šalių laivai yra ES, ar trečiųjų šalių vandenyse. Tai taikoma ir ne ES šalių laivams, kuriems suteikta teisė žvejoti ES vandenyse ir iškrauti bei parduoti Žuvis ES šalių uostuose.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1509 žodžiai iš 4781 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.