Es bendrosios rinkos nauda
5 (100%) 1 vote

Es bendrosios rinkos nauda

Europoje gyventi geriau

Kokia bendrosios ES rinkos nauda

Europos Sąjungos piliečiai turi kaip niekada dideles galimybes keliauti, gyventi ir dirbti pasirinktoje ES šalyje. Jie gali, kur nori, pirkti pigiausias prekes ir paslaugas. Piliečių ir vartotojų teisės visoje ES ginamos teisės aktų taip, kaip jų gimtosiose šalyse. Visa tai yra bendrosios rinkos, kurioje žmonės, prekės, paslaugos ir pinigai gali judėti laisvai, rezultatas. Šioje rinkoje yra 460 mln. piliečių iš 27 valstybių – daugiau negu JAV ir Rusijos gyventojų kartu sudėjus. 1993 m. sukurta bendroji rinka yra nuolat plečiama, tobulinama ir atnaujinama. Šioje knygelėje aprašyta, kokia ES piliečiams iš to nauda. Bendroji rinka kiekvienam suteikia galimybę gyventi geriau.

Europos Sąjunga

Turinys

Nauda

Sėkmės formulė

Darbas nebaigtas

Žmogiškumo aspektai

Sveikas maistas ir saugūs produktai

Veiksminga konkurencija: aukšta kokybė už mažą kainą

Mūsų laisvių gynimas

Nauji uždaviniai

Papildoma literatūra

Nauda

Mes, europiečiai, iš bendrosios rinkos turime daug naudos. Galime kaip niekada laisvai judėti, rinktis įvairiausius produktus ir paslaugas bei naudotis aukščiausio lygio asmens ir sveikatos apsauga. Galime gyventi, dirbti, mokytis ir išeiti į pensiją bet kurioje pasirinktoje ES valstybėje. Kaip piliečiai ir kaip vartotojai naudojamės vis didesniu mastu taikomomis teisėmis.

2004 m. į ES įstojus 10 naujų narių, bendrojoje rinkoje atsirado 460 mln. vartotojų – daugiau negu JAV ir Rusijos gyventojų kartu sudėjus. Dauguma ES gyventojų – kiek daugiau negu 300 mln. – naudoja bendrą valiutą – eurą. Visi ES piliečiai turi naudos iš pastangų padaryti bendrąją rinką laisvės, teisingumo ir saugumo erdve.

Pašalinti kliūtis vienai bendrajai rinkai buvo nelengva. Po daugelį metų dėtų pastangų 1993 m. buvo įtvirtintos keturios laisvės – žmonėms, prekėms, paslaugoms ir pinigams laisvai kirsti ES vidaus sienas. Bet tai buvo tik proceso pradžia.

Nuo tada stiprinama ir konsoliduojama pagrindinė bendrosios rinkos struktūra. Taigi dabar už paslaugas vartotojai moka mažiau ir turi daug galimybių rinktis, nes komunalinių paslaugų (pavyzdžiui, telekomunikacijų, elektrų ir dujų) teikėjai turėjo konkuruoti dėl vartotojų, o oro transporto paslaugos buvo liberalizuotos.

Viena bendroji rinka nepadarė įtakos šalių kultūrai ir kalbų įvairovei; ES taisyklėmis nereglamentuojamose srityse šalys gali veikti savarankiškai.

Nustatytos paprastos bendros vartotojų ir įmonių apsaugos taisyklės. Paprastai jos pateikiamos kaip vienas visoje ES taikomų arba derinamų taisyklių rinkinys, o ne kaip 25 skirtingi ir galbūt prieštaringi nacionaliniai teisės aktai.

Bendrosios rinkos laisvėmis naudojamasi visose 27 valstybėse narėse, tik laikinai taikomos kelios išimtys. Svarbiausios iš jų – laikini įsidarbinimo kai kuriose ES valstybėse apribojimai naujųjų valstybių narių piliečiams bei senųjų ir naujųjų valstybių narių pasienio kontrolė. Ji bus panaikinta, kai tik naujųjų valstybių narių rytinės ir pietinės pusės pasienio kontrolė atitiks ES išorės sienų kontrolės standartų reikalavimus.

Laisvei Sąjungos viduje užtikrinti reikia išorės sienų apsaugos

Galimybė nevaržomai judėti iš vienos ES valstybės į kitą priklauso nuo to, ar Sąjungos išorės sienoms taikomos veiksmingos kontrolės priemonės. Jeigu kurios nors valstybės nebekontroliuoja tarpusavio sienos, jų vyriausybėms ir piliečiams turi būti užtikrinama, kad ši kontrolė būtų vykdoma tam, kad būtų pasiekti vienodi ES išorės sienų kontrolės standartai. Dalis šios atsakomybės šiuo metu tenka 2004 m. į ES įstojusioms valstybėms, atsakingoms už tūkstančius kilometrų Sąjungos sausumos ir jūros sienų, ir daugybei tarptautinių oro uostų. Taigi pirmenybė teikiama finansinei ir techninei paramai, skiriamai atitinkamoms šalims, taip pat dalyvavimui specialiame ES informacijos ir duomenų tinkle.

Sėkmės formulė

Bendrosios rinkos esmė yra jos paprastumas. ES laikoma viena teritorija, kurioje žmonės, pinigai, prekės ir paslaugos laisvai sąveikauja ir taip skatina konkurenciją ir prekybą bei didina veiksmingumą. Dėl didesnės prekių ir paslaugų įvairovės pagerės kokybė ir mažės kainos. Tai pagrindinis klestėjimo receptas.

Vis dėlto bendroji rinka – kur kas daugiau nei ekonomika. Žmonės gali apsigyventi bet kurioje pasirinktoje ES valstybėje.

Jie gali pirkti prekes mažesnėmis negu savo šalies kainomis. Vartotojų teisės ginamos visose bendrosios rinkos šalyse, o kai kurios teisės taikomos ir ES nepriklausančiose valstybėse. ES taip pat užtikrina, kad jos piliečių neapiplėšinėtų nesąžiningos įmonės, per brangiai parduodančios prekes arba paslaugas.

Turėti galimybę laisvai patekti į kitas nacionalines rinkas bendrovėms naudinga, nes jos gali daugiau parduoti, sutaupyti naudodamos masto ekonomiją ir gauti papildomo pelno iš investicijų bei naujovių. Bendrojoje rinkoje veikiančios bendrovės tampa konkurencingesnės savo šalyse ir pranašesnės už savo varžovus pasaulio rinkose.

Įvairovės skatinimas

Nors bendrojoje rinkoje nustatyti aukšti maisto ir kitų prekių standartai, nėra siekiama, kad produktai visoje ES būtų vienodi.
Priešingai. Siekiant išlaikyti įvairovę yra užtikrinama, kad vartotojai galėtų rinktis ir autentiškus tam tikro regiono bei specializuotus gaminius. 2005 m. gegužės mėn. Europos Teisingumo Teismas įtvirtino teisę Vengrijos vynuogių augintojams savo vynui išskirtinai naudoti terminą tokai. Teismas nusprendė, kad terminas tokai yra Vengrijos regiono gaminio saugoma geografinė nuoroda. Sprendimas reiškia, kad Italijos vyno pramonėje, kurios atstovai iškėlė bylą, nuo 2007 m. šis terminas turi būti nebevartojamas. Kiti taip apsaugoti regioniniai produktai yra, pvz., itališkas Parmos kumpis ir olandiškas Dutch Gouda sūris.

Vienos bendrosios rinkos ištakos

Bendroji rinka – tai svarbiausias laimėjimas Europos Sąjungos istorijoje. Pradėdamos šalinti tarpusavio prekybos kliūtis – pirmiausia 6-ajame dešimtmetyje anglių ir plieno prekybos ir vėliau 1958 m. įsteigusios Europos ekonominę bendriją arba bendrąją rinką – platesniu mastu, šešios ES steigėjos turėjo tiek politinių, tiek ekonominių motyvų. Iš dalies jos siekė telkti pramonės ir ekonominius išteklius, kad kruvini tarpusavio karai, pasiekę apogėjų Antrojo pasaulinio karo metu, nebepasikartotų.

Tai padaryti joms pavyko. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad, panaikinus vidaus prekybos kvotų apribojimus ir iš vienos iš šių šalių į kitą įvežamų prekių muitus, pavyko pašalinti tik dalį kliūčių. Šie apribojimai buvo panaikinti 1968 m. Prekyba iš tikrųjų plėtėsi, bet ne taip, kad tuometiniai ES ekonomikos augimo rodikliai prilygtų Japonijos ir JAV rodikliams.

Ne taip paprasta

Pašalinus tiesiogines ES valstybių tarpusavio prekybos kliūtis, atsirado daug kitų iki šiol nenumatytų trukdžių, slopinusių laisvą prekių ir paslaugų judėjimą. Tai buvo šios vadinamosios netarifinės prekybos kliūtys (NTK):

• tam tikros šalys taikė skirtingus techninius standartus;

• prieštaringos krovinių vežimo administracinės procedūros, todėl buvo toliau vykdoma pasienio kontrolė;

• nacionalinių akcizo ir kitų mokesčių tarifų skirtumai;

• vyriausybių šališkumas pirmenybę teikiant savo šalies įmonėms, ypač sudarant viešąsias sutartis.

Be to, daugelio ES valstybių valdomos monopolijos sudarė sąlygas komunalines paslaugas teikiančioms telekomunikacijų, elektros ir dujų tiekimo įmonėms saugomose nacionalinėse rinkose veikti nepakankamai veiksmingai ir teikti vartotojams prastos kokybės bei brangias paslaugas.

Prireikė dar 16 metų, kad ES žengtų kitą žingsnį. Buvęs Prancūzijos finansų ministras Žakas Deloras (Jacques Delors) dar prieš tapdamas Europos Komisijos pirmininku (1985 m.) suprato, koks didelis dinaminis potencialas neišnaudojamas dėl nacionalinių apribojimų. Siekdamas šį potencialą išlaisvinti jis savo pusėn patraukė nacionalines vyriausybes.

1986 m. prasidėjo šešerių karštligiškų metų laikotarpis, per kurį ES buvo priimta 280 įstatymų, kuriais buvo šalinamos NTK ir pagaliau atveriamos nacionalinės rinkos.

Visa teisės aktų leidybos programa buvo parengta iki numatytos datos – 1993 m. sausio 1 d. Europos Komisija laikosi nuomonės, kad sukūrus bendrąją rinką ES praturtėjo daugiau negu 800 mlrd. eurų ir buvo sukurta 2,5 mln. darbo vietų.

Darbas nebaigtas

Nieko nėra tobula, ir bendroji rinka – ne išimtis. Paaiškėjo, kad nacionalinėse rinkose imti laisvai prekiauti paslaugomis sudėtingiau, negu tikėtasi. Tas pats pasakytina apie įvairias finansines, specialistų ir transporto paslaugas. Tam tikrų sektorių darbuotojai negalėjo dirbti kitose šalyse, nes jose nebuvo pripažįstama jų profesinė kvalifikacija.

Sužinojusi, kad valstybė narė netinkamai taiko bendrosios rinkos taisykles, Europos Komisija šios šalies atžvilgiu gali imtis teisinių veiksmų ir priversti ją laikytis įsipareigojimų.

ES taip pat ėmėsi tiesioginių veiksmų šiems trūkumams pašalinti, taip pat yra vykdoma papildoma programa, kuria siekiama palengvinti paslaugų teikimą tarpvalstybiniu lygmeniu. 2005 m. buvo sudarytas finansinių paslaugų veiksmų planas. Tai padės vienoje bendrojoje rinkoje nukreipti investicijas į tas įmones, kurioms jos naudingiausios. Jeigu įmonės turi galimybę išleisti mažiau ir naudotis didesnėmis lėšomis, padidėja efektyvumas, o vartotojams sumažėja kainos.

Geresnės būsto paskolų sąlygos

ES nuosavą būstą turinčių asmenų skaičius labai skiriasi. Tačiau sprendimas pirkti namą arba butą dažnai būna daugiausiai kainuojantis finansinis įsipareigojimas. Apskaičiuota, kad ES negrąžintų hipotekinių būsto paskolų suma sudaro daugiau negu 4 trilijonus eurų. Sudaryti sąlygas visoje ES gauti hipotekas kuo mažesnėmis palūkanomis ir kuo palankesnėmis sąlygomis yra vienos bendrosios rinkos prioritetas.

Šiuo metu labai mažai kas ima hipotekinę paskolą kitoje šalyje. Tarptautinės hipotekos sudaro mažiau negu 1 % visų būsto paskolų ES ir daugiausia naudojamos vasarnamiams arba turtui gretimos šalies pasienio regionuose pirkti. Iš pradžių 2001 m. ES hipotekų teikėjams buvo įvestas savanoriškas elgesio kodeksas. Juo buvo siekiama vartotojams suteikti galimybę lengviau palyginti įvairių skolintojų, įskaitant kitos ES valstybės skolintojus, paskolų produktus. Vėliau bus stebima, ar bendrosios pramonės vystymas hipotekų srityje turėtų vartotojams
konkrečios naudos – įvairesnių ir kokybiškesnių produktų – ir kaip ta nauda būtų gaunama.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1584 žodžiai iš 5162 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.