Šiaulių Universitetas
Socialinių Mokslų Fakultetas
Ekonomikos Katedra
Europos Sąjungos biudžetas
Darbą atliko EK 1/3 gr. studentai:
Deividas Matiukas
Nerijus Mackevičius
Andrius Kukta
Darbą tikrino: asist. L. Katkevičienė
Šiauliai 2004
Turinys
Įvadas 3
Europos Sąjungos biudžeto struktūra 4
Biudžeto sudarymo principai 4
Biudžeto tvirtinimas ir kontroliavimas 5
Biudžeto valdžia 5
2004 metų biudžeto analizė 7
Išlaidų analizė 8
Pajamų analizė 17
Lietuvos įnašai į ES biudžetą ir iš jo gaunamos lėšos 18
Išvados 21
Literatūra 22
Įvadas
1992 m. Vasario 7 d. Mastrichte pasirašius Europos Sąjungos sutartį ,
kuri įsigaliojo 1993 m. Lapkričio 1d., kai valstybės narės ją ratifikavo,
buvo įkurta Europos Sąjunga (ES). Europos Sąjungos sutartyje nurodoma, kad
ši sutartis yra nauja pakopa kuriant pačią glaudžiausią Europos žmonių
sąjungą, kurioje piliečiai turi plačiausias teises dalyvauti priimant
sprendimus. Sąjungos tikslas -nuosekliai ir solidariai reguliuoti santykius
tarp valstybių ir jų piliečių.
Europos Sąjungą sudaro 25 valstybių narių; jose gyvena apie 455 mln.
Žmonių. Tai didžiausia pasaulyje prekybos rinka.
Sąjunga savo tikslų siekia įgyvendindama bendrą žemės ūkio, žvejybos,
transporto, aplinkos apsaugos, užsienio prekybos, konkurencijos, plėtros,
regioninės energetikos ir muitų politiką. Ji taip pat koordinuoja tyrimų ir
plėtotės, telekomunikacijų, valstybių narių ekonominės politikos programas,
kurios užtikrintų ekonominį ir socialinį susitelkimą, ekonominę ir valiutų
sąjungą.
Europos Sąjunga pritraukia vis daugiau narių, nes joje galioja šie
principai :
-ekonominio pagrindo principas, didinantis abipusę priklausomybę ir
solidarumą;
-įstatymo viršenybės principas, apibudinamas privalomomis sutartimis,
kurios aiškiai nustato Sąjungos institucijų uždavinius, jų kompetencijos
ribas; ginčus reguliuoja Europos Teismas;
-demokratiškų sprendimų priėmimų principas, kurį apibudina kompromisai
konsensas.
Būtent šis pragmatiškumo ir principų derinys leidžia Sąjungai įveikti
dideles krizes ir kliūtis, išlaikyti identitetą, susitelkimą siekiant
užsibrėžtų tikslų.
Didžiausi Europos Sąjungos laimėjimai yra tai, kad:
-po šimtmečius trukusių ginkluotų konfliktų ji užtikrino ilgalaikę
taiką;
-siekdama savo tikslų demokratiškais susitarimais, išsaugo tautinį ar
vietinį identitetą. Kiekvienas oficialus dokumentas turi būti išverstas į
vienuolika oficialių kalbų, mažumų kalbos ir kultūros yra visokeriopai
remiamos ir skatinamos.
Dabar rengimo Europos Sąjungos narystei strategija yra prioritetinė.
Europos Komisija laikosi tokios nuostatos, kad ši strategija – rūpestingai
parengtas veiksmų planas, užtikrinantis sėkmingą integraciją, yra
gyvybiškai tinkamam asocijuotų šalių pasirengimui stoti į Sąjungą.
Mūsų darbo tikslas – išnagrinėti Europos Sąjungos biudžetą.
Uždaviniai: išanalizuoti Europos Sąjungos biudžeto struktūrą, jo
sudarymo principus ir finansines perspektyvas ateityje.
Europos Sąjungos biudžeto struktūra
Europos Sąjungos biudžetas yra dokumentas, kuris kiekvienais metais
patvirtina Europos Sąjungos veiklos finansavimą..
PAJAMOS
Pajamos garantuoja Bendrijai tam tikrą finansinį savarankiškumą.
Europos Sąjunga pati neatskaito jokių mokesčių. Ji finansuojama iš
valstybių narių jai skiriamų lėšų – „nuosavų išteklių“, kurie negali
viršyti 1,27 proc. Europos Sąjungos BNP. Nuosavus išteklius sudaro:
– BNP ištekliai, t. y. kiekvienos valstybės narės įnašas, priklausomai
nuo tos narės turtingumo;
– PVM ištekliai;
– Muitų mokesčiai, surenkami taikant bendrąjį muitų tarifą prekybai su
trečiosiomis šalimis;
– Žemės ūkio muitai, taikomi žemės ūkio produkcijos įvežimui iš
trečiųjų šalių.
IŠLAIDOS
Yra du išlaidų tipai:
– administracinės išlaidos;
– išlaidos veiklai, susijusios su bendrosiomis ES politikomis.
Be to, riba tarp privalomųjų išlaidų (PI) ir neprivalomųjų išlaidų
(NPI) kartu yra ir riba tarp Tarybos ir Parlamento biudžetinių įgaliojimų
(žr. skyrius Biudžeto sudarymo procedūra ir Europos Sąjungos institucijos):
– privalomosios išlaidos (PI) yra tos, kurios susijusios su sutarčių ar
jas plėtojančių teisės aktų taikymu;
– šiuo metu didesniąją išlaidų dalį (apie 55 proc.) sudaro
neprivalomosios išlaidos (NPI), kurios yra skirtos institucijų
išlaikymui
ir Europos Sąjungos veikloms.
Biudžeto sudarymo principai
Europos Komisija, atsižvelgdama į Europos Sąjungos poreikius ir
politikos prioritetus, parengia projektą. Dokumentas pristatomas Tarybai,
kuri, po pataisų, jį priima kaip „biudžeto projektą“. Europos Parlamento
galia spręsti priklauso nuo išlaidų tipo. Tvirtinant privalomąsias išlaidas
(kurių principus ir dydį nustato sutartys, antrinė teisė, konvencijos,
tarptautinės sutartys arba privačiosios teisės kontraktai), Europos
Parlamentas tegali siūlyti pataisas Tarybai, ji ir taria paskutinį žodį.
Kadangi išlaidos žemės ūkiui laikomos PI, išeina, kad Europos Parlamentas
nekontroliuoja apie 45 proc. Europos Sąjungos biudžeto. Tačiau Parlamentas
gali pakeisti NPI dalį biudžeto projekte ir turi šiuo klausimu galutinį
žodį. Dvi biudžetinės valdžios – Taryba ir Europos Parlamentas – ne
visuomet sutaria nustatydamos, kurios išlaidos yra PI, o kurios – NPI.
Kiekvienai iš minėtų institucijų apsvarsčius biudžeto projektą du kartus,
galutinį biudžetą tvirtina Europos Parlamentas ir biudžeto dokumentą
pasirašo Parlamento pirmininkas.
Biudžeto tvirtinimas ir kontroliavimas
ES biudžeto svarstymas ir tvirtinimas trunka beveik metus. Biudžeto
projektą parengia Europos Komisija, prieš tai gavusi kitų ES institucijų
pasiūlymus dėl savo finansinių poreikių. Vėliau projektas pateikiamas
Europos Tarybai ir Europos Parlamentui. Europos Taryba tvirtina projektą
kaip preliminarų ir pateikia jį Europos Parlamentui, kuris daro pataisas ir
galiausiai po dar vieno Europos Tarybos pataisyto projekto varianto
balsuoja dėl viso biudžeto projekto. Europos Parlamentas turi teisę
patvirtinti arba atmesti biudžeto projektą (pirmą kartą biudžeto projektas
buvo atmestas 1979 metais).
Biudžeto kontrole užsiima Europos Parlamentas ir Audito Rūmai, kurie
atlieka Europos Sąjungos sąskaitų patikrinimus ir kontroliuoja ar lėšos
naudojamos efektyviai. Kasmet, lapkričio pradžioje, Audito Rūmai pateikia
ataskaitą, kurioje yra analizuojamas ankstesnių metų ataskaitos.
Biudžeto valdžia
Europos Parlamentas tvirtina ir kontroliuoja biudžetą.
Komisijos parengto išankstinio biudžeto projekto pagrindu Taryba
sudaro projektą ir pateikia jį Europos Parlamentui pirmajam svarstymui.
Europos Parlamento biudžeto komitetas ir atskiros specializuotos
komisijos svarsto biudžeto projektą ir rengia keitimų siūlymus (dėl
privalomų išlaidų- daugiausia žemės ūkio srityje ir dėl išlaidų, skirtų
tarptautinių susitarimų su trečiosiomis šalimis vykdymui) ir papildymui
(dėl visų kitų išlaidų).
Audito Rūmai (angl. Court of Auditors, pranc. Cour des comptes, vok.
Rechnungshof)- Europos Sąjungos institucija, atliekanti Europos Sąjungos
finansų valdymo kontrolę.
Audito Rūmų pirmtake laikytina Europos ekonominės bendrijos steigimo