Es ir Lietuva
5 (100%) 1 vote

Es ir Lietuva

EUROPOS SĄJUNGOS IR LIETUVOS POLITIKA DĖL ATMOSFEROS IR ORO TARŠOS

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………………………………..3

1. ATMOSFERA IR ORO TARŠA………………………………………………………………………………………..4

1. 1. Atmosfera……………………………………………………………………………………………………………….4

1. 2. Atmosferos ir oro taršos įtaka sveikatai………………………………………………………………………6

2. ES ORO APSAUGOS POLITIKA IR JOS ĮTAKA LIETUVAI…………………………………………….10

2. 1. ES oro apsaugos politikos įtaka Lietuvai…………………………………………………………………….10

2. 2. Aplinkos oro kokybę reglamentuojantys ES teisės aktai………………………………………………………10

2. 3. Tarptautinės konvencijos dėl oro kokybės apsaugos…………………………………………………..16

2. 4. ES aplinkos oro apsaugos reikalavimų įgyvendinimo Lietuvoje problemos ir perspektyvos……………………………………………………………………………………………………………………..18

3. ATMOSFEROS IR ORO TERŠOS REIŠKINIŲ PASEKMĖS…………………………………………..19

3. 1. Oro tarša – gryni faktai……………………………………………………………………………………………19

3. 2. Ozono sluoksnio plonėjimo neigiamas poveikis aplinkai…………………………………………….19

3. 3. Orų kaita ir ekonominiai svertai……………………………………………………………………………….27

3. 4. ES veiksmai dėl emisijų mažinimo…………………………………………………………………………..29

3. 5. Atsakomybė už aplinką – teršėjas moka……………………………………………………………………31

4. NEIGIAMO POVEIKIO APLINKAI MAŽINIMAS………………………………………………………….33

4. 1. Transporto priemonių neigiamo poveikio aplinkai mažinimas…………………………………….33

4. 2. Neigiamo poveikio aplinkai mažinimas buityje bei elektrinėse……………………………………37

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS…………………………………………………………………………………..39

LITERATŪROS SĄRAŠAS……………………………………………………………………………………………….41

ĮVADAS

Darbo problematiškumas – oro tarša kenkia tiek mūsų aplinkai, tiek ir sveikatai: nuo rūgščiųjų lietų nudegintų miškų iki dūstančių nuo didžiausios ozono koncentracijos miestų, nuo Skandinavijos ežerų, kuriuose nebėra jokios vandens augalijos ir gyvūnijos iki dumbliais apaugusių tvenkinių. Po dvejų atkaklių derybų metų Europos Parlamentas ir Taryba išleido teisės aktus, kuriais siekiama sumažinti didžiųjų šiluminių elektrinių išmetamų teršalų kiekį ir nustatyti griežtas keturių didžiausių teršalų išmetimo leistinas ribines vertes. Sklindančio nuodingos dujos nepaiso valstybių sienų, todėl atmosferos ir oro tarša yra aktuali problema visoms valstybėms, siekiančioms pagerinti esamą situaciją oro taršai sumažinti.

Darbo aktualumas – daug mažiau žmonių sirgtų plaučių vėžiu, bronchitais, kitomis kvėpavimo organų ligomis. Mes galime pasirinkti, sakysime, svaresnį ar ne tokį svarų vandenį, dirvožemį ar kokią kitą gamtos išteklių rūšį, o štai oru kvėpuojame, deja, tokiu, koks jis yra. Tad visame pasaulyje aktuali atmosferos ir oro taršos problema skatina valstybes kaip įmanoma dėti daugiau pastangų, siekiant mažinti susidariusią taršą, taip apsaugant ne tik esamos, bet ir kitų žmonijos kartų sveikatą. Nuo mūsų pačių poelgių, įtakojančių atmosferos ir oro apsaugą, priklauso ne tik mūsų sveikata, bet tai turi įtakos ir mūsų palikuonims, mūsų kartų kartoms, todėl mums patiems reikia siekti gerinti atmosferos ir oro kokybę, stengiantis kuo mažiau kenkti mus supančiai aplinkai, kaip įmanoma geriau tausojant ją.

Darbo tikslas – apžvelgti Europos Sąjungos ir Lietuvos politiką dėl atmosferos ir oro tašos.

Darbo objektas – Europos Sąjungos ir Lietuvos politika dėl atmosferos ir oro taršos.

Darbo uždaviniai:

1. Apžvelgti atmosferos sudėtį ir jos sluoksnių įtaką aplinkai bei žmonėms;

2. Pateikti ES teisės aktus, susijusius su atmosferos ir oro taršos reguliavimu;

3. Apibūdinti atmosferos neigiamų reiškinių pasekmes ir neigiamo poveikio aplinkai mažinimą.

Darbo metodai:

 Mokslinės literatūros, informacinių straipsnių, susijusių su atmosferos ir oro tarša, analizė.

Teorinis darbo reikšmingumas – susisteminti įvairių autorių pateiktas mintis apie Europos Sąjungos ir Lietuvos politiką dėl atmosferos ir oro taršos.

Darbą sudaro: įvadas, keturios dalys, išvados, literatūros sąrašas.

1. ATMOSFERA IR ORO TARŠA

1. 1. Atmosfera

Atmosferos kilmė, be abejo, susijusi su pačios Žemės atsiradimu. Dar tada, kai Žemė buvo tik išsilydęs kamuolys, ją tikriausiai gaubė didžiulis
kosminių dujų (ir vandenilio) apvalkalas, kuris po truputį mažėjo, dujoms sklaidantis kosmose. Kai apie išsilydžiusį branduolį ėmė kietėti Žemės pluta, iš anglies dioksido, azoto dujų, vandens garų pamažu susidarė atmosfera, kurios sudėtis ne tokia pat kaip vulkanų skleidžiamos dujos. Toliau vėstant, vandens garai, matyt, kondensavosi ir krito į Žemės paviršių. Dabar jie sudaro mažiau kaip 4 % atmosferos. Deguonies atsirado gerokai vėliau. Jį išskiria žali augalai, iš anglies dioksido ir vandens sudarydami angliavandenius.

Nuo Žemės paviršiaus iki maždaug 50 km aukščio atmosfera labai vienalytė. Ją sudaro įvairių savybių dujų mišinys. Nepaprastai svarbūs yra anglies dioksidas, vandens garai ir ozonas, nors jie tesudaro nedidelę atmosferos dalį. Šios dujos sugeria Saulės ir Žemės spindulius; be jų Žemėje nebūtų gyvybės. Dėl Žemės traukos jėgų šis vienalytis dujų mišinys yra smarkiai suslėgtas. Labiausiai suslėgtos ir tankiausios dujos yra prie Žemės; vid. Tankis – 1,2 kg/m3, vid. slėgis – 1013 milibarų (mb), arba hektopaskalių (hPa), t. y. maždaug 1 kg/cm2. 16 km aukštyje slėgis sumažėja iki 100 mb, o tankis irgi maždaug 10 kartų mažesnis.

Beveik visos atmosferą sudarančios dujos praleidžia Saulės spindulius. Laimei, atmosferoje iki 50 km aukščio yra (nors ir nedaug) ozono; daugiausia jo – 24 km aukštyje. Ozonas sugeria daugumą gyvybei pavojingų ultravioletinių spindulių. Jeigu visą ozoną nuleistume į jūros lygį, susidarytų vos 2,5 mm storio sluoksnelis. Dalis Saulės spindulių atsispindi, išsisklaido atmosferoje, ar susigeria į žemutinius, tankesnius atmosferos sluoksnius. Žemės paviršius šilumos pavidalu sugeria tik 46% viso Saulės spinduliavimo, patenkančio į atmosferos aukštutinę ribą. Ši energijos prietaka pakelia Žemės paviršiaus vidutinę temperatūrą iki 14°C. Kadangi ji yra daug mažesnė negu Saulės paviršiaus temperatūra (5700 °C), todėl Žemė spinduliuoja energiją gerokai ilgesnėmis negu Saulė bangomis (infraraudonosiomis arba šiluminėmis). Šias ilgąsias bangas žemutinėje atmosferoje sugeria anglies dioksidas, vandens garai ir debesys.

Vadinasi, atmosfera šildoma iš apačios, o ne iš viršaus, kaip iš pirmo žvilgsnio galėtų atrodyti. Atmosfera, kaip ir Žemė, spinduliuoja šilumą aukštyn (išsisklaido visatoje) ir žemyn (ši dalis šildo Žemės paviršių). Suskaičiavę kiek šilumos Žemė gauna ir atiduoda, matome, kad į visatą jos išspinduliuojama tiek, kiek gaunama iš Saulės; Žemės šilumos balansas yra lygus 0.

Dėl Žemės traukos poveikio oro tankis ir su juo susijęs slėgis didžiausi yra prie Žemės paviršiaus. Slėgis nuo maždaug 1000 milibarų (mb) jūros lygyje sumažėja beveik iki 0 (10 mb) 720 km aukštyje. Kylant aukštyn, oro temperatūra irgi krinta: vienuose sluoksniuose didėja, kituose mažėja, bet apskritai, juo aukščiau, tuo būna aukštesnė. Net dujų sudėtis kinta; atmosferos apačioje yra vandens garų. Atmosferoje galima išskirti 4 storus sluoksnius:

 Egzosfera – aukščiau kaip 500 km nuo Žemės. Labai išretėjusio oro sritis, esanti aukščiau kaip 500 km aukštyje. Jai būdini elektromagnetiniai reiškiniai – pačios aukščiausios poliarinės pašvaistės.

 Termosfera – nuo Žemės nutolusi iki 500 km, kuriame susidaro įelektrintos dalelės (jonai ir elektronai). Jonų tankis juose veikia radijo bangas: labai aukšto dažnio bangos sugeriamos, o trumposios atspindimos. Temperatūra pakyla iki 1200°C. Jonizuotos dujos sulaiko ypač stiprius, gyviesiems organizmams mirtinus UV spindulius

 Mezosfera juosia žemę 50 – 80 km aukštyje. Temperatūra nuo +50°C iki – 80°C. Tai rodo egzistuojant ryškų atmosferos ribinį sluoksnį.

 Stratosfera – sluoksnis, esantis 10 – 50 km aukštyje, į kurį įeina ozono sluoksnis, kuris Žemei yra gyvybiškai svarbus, nes “iškošia” kenksmingą saulės spinduliavimą, t. y. absorbuoja sklindančius nuo Saulės organizmams kenksmingus UV spindulius. Iki 30 km aukščio temperatūra – apie – 90 °C. Ozono sluoksnis įšyla iki 0°C.

 Troposfera – atmosferos pagrindas, iki 10 km, joje formuojasi orai. Drauge su aukštesniaisiais sluoksniais saugo Žemę nuo kenksmingų dalelių ir spindulių. Oro temperatūra kinta iki troposferos viršutinės ribos. Ties viršutine troposferos riba – 50°C.

Atmosferos struktūrą pagal temperatūros pasiskirstymą bei atmosferos susisluoksniavimą ir UV srautą pavaizduoti taip (1 pav.):

 1 pav. (A) Atmosferos struktūra pagal temperatūros pasiskirstymą bei (B) atmosferos susisluoksniavimas ir UV srautas.

Taigi, nuo atmosferos sluoksnių priklauso žmonijos sveikata, nes neigiamai veikiant aplinką, neigiamai veikiama atmosfera ir oras, o šių veiksnių poveikis neigiamai atsiliepia žmogaus sveikatai.

1. 2. Atmosferos ir oro taršos įtaka sveikatai

Viena svarbiausių gyvybės atsiradimo ir vystimosi Žemėje prielaidų – ją supantis dujų sluoksnis. Kasdieninėje kalboje labai dažnai jį vadiname paprastai ir suprantamai – atmosfera, oras. Tai didelis ir sunkus dujų kiekis, sveriantis 5,15 x l015 tonų. Tiesa, palyginus šią didžiulę masę su Žemės mase, ji tesudaro tik 0,000001 pastarosios svorio dalį. Žemutinio atmosferos sluoksnio, kuriame sukaupta apie 80% oro masės, storis svyruoja nuo 8 km poliarinėse platumose iki 18 km ekvatoriaus zonoje. Vienoje
buvo pateiktas toks vaizdingas Žemės ir jos atmosferos palyginimas: Žemė prilyginta apelsinui, o atmosferos sluoksnis – rūkoma jam popieriui, į kurį įvyniotas šis oranžinis vaisius. Žemutinį atmosferos sluoksnį, kuriame sukaupta pagrindinė oro masė, priimta vadinti troposfera, Aukštesnysis sluoksnis, kurio storis siekia iki 55 km – tai stratosfera. Nors ji ir kur kas didesnė, tačiau oras čia, žinia, retesnis ir bendras jo kiekis tesudaro kiek daugiau nei penktadalį Žemės atmosferoje esančio oro. Štai po tokiu oro sluoksniu ir vyksta visi svarbūs mūsų Žemės procesai. Šis sluoksnis sulaiko daugiau nei pusę Saulės energijos, pasiekusios atmosferą. Atmosfera visiškai sugeria gama spindulius, kurie žudomai veiktų gyvybę mūsų planetoje. Tarp atmosferos ir Žemės paviršiaus vyksta labai svarbi visai gyvybinei veiklai šilumos, dujų ir vandens apykaita. Kiekvienas iš 6 mlrd. Žemės gyventojų per parą sukvėpuoja po 15 – 20 kg oro. Galima drąsiai tvirtinti, kad tai – svarbiausias mūsų gyvybinės veiklos komponentas. Todėl ypač svarbu, kad oras būtų neužterštas, nes bet kokie nukrypimai nuo normalios oro sudėties yra žalingi. Normalia atmosferos sudėtimi laikoma tokia, kai čia esama apie 78% azoto, 21% deguonies, kiek mažiau kaip 1% argono ir šiek tiek helio, neono, kriptono. Čia, matyt, tiksliau būtų vartoti ne esamąjį, o būtąjį laiką, nes tokia normali atmosferos sudėtis buvo. Kalbant apie oro sudėtį dabar, reikia nurodyti, kad joje esama, o kartais ir gana daug, įvairių nuodingų dujų ir dulkių. Daugiausia tokiu užterštu oru kvėpuoja miestų gyventojai. O tokių žmonių planetoje, intensyviai vykstant urbanizacijai, vis daugiau ir daugiau. Neseniai paskelbti SNO duomenys nurodo, kad, sumažinus atmosferos užterštumą 50%, gyventojų amžius pailgėtų 3 – 5 metais, vidutinis metinis sergamumas ir mirtingumas sumažėtų 4 – 5%. Daug mažiau žmonių sirgtų plaučių vėžiu, bronchitais, kitomis kvėpavimo organų ligomis. Mes galime pasirinkti, sakysime, svaresnį ar ne tokį svarų vandenį, dirvožemį ar kokią kitą gamtos išteklių rūšį, o štai oru kvėpuojame, deja, tokiu, koks jis yra. Ir jo kokybė ryškios gerėjimo tendencijos šiuo metu pasaulyje neturi. Anglų mokslininkas L. Botonas knygoje “Užterštas dangus“ rašo: „…galimi du variantai: arba žmonės padarys taip, kad ore liks mažiau dūmų, arba dūmai padarys taip, kad Žemėje liktų mažiau žmonių“. Dar palyginti neseniai žmonija ne itin rūpinosi oro kokybe, o dabar tai viena opiausių ekologinių problemų. Plačiai diegiama nauja, tobulesnė valymo technika. Griežtesni tapo teisiniai reikalavimai. Oras naudojamas įvairiuose technologiniuose procesuose kaip gamybos priemonė, kaip žaliava, kaip energijos šaltinis ir t.t. Šiame skyriuje pagrindinis dėmesys bus skiriamas atmosferos oro grynumo išsaugojimui.

Kaip teigiama http://www.sveikata.su.lt/sveika_aplinka/orotarsa.htm internetinės prieigos puslapyje, „aplinkos užterštumas vis dažniau vertinamas ne tik cheminiais ir fizikiniais, bet ir bioindikaciniais metodais. Tai lemia du svarbiausi veiksniai: 1 – fizikinių, cheminių metodų brangumas bei aparatūros sudėtingumas, palyginti su bioindikacija; 2 – bioindikaciniais metodais galima nustatyti teršalus mišinyje su kitomis medžiagomis, o to negalima padaryti kitais metodais, nes teršalai veikia kompleksiškai. Tuo tarpu tam tikroms gyvų organizmų rūšims turi įtakos konkrečios aplinkoje esančios medžiagos.“

Didelį rūpestį pastaruoju metu žmonėms kelia tai, kad sieros ir kiti oksidai patenka į aplinką. Sieros ciklo schema tokia (žr. 2 pav,). 2 pav. Sieros ciklas

Pramonės rajonuose, jungdamiesi su vandeniu (garais, lietumi), jie virsta rūgštimis ir iškrinta ant žemės rūgščių lietų pavidalu. Kai kurie organizmai ypač jautriai reaguoja į sieros dioksidą (SO2), todėl jais galima naudotis aplinkos taršai įvertinti. Anksčiau Europoje lietūs buvo švarūs. Dabar lietus yra užterštas dėl mūsų sudeginamų didelių anglies, naftos, gamtinių dujų kiekių. Tačiau dabar mes jau žinome, kodėl taip atsitiko ir ką reikia daryti.“

Oro užterštumą SO2 galima pavaizduoti ekologine kreive, vadinama Kuzneco varpu (žr. 3 pav.), kuriame ekologinės problemos yra ne tik ekonominės plėtros, bet ir skurdo problema.3 pav. Ekologinė kreivė (Kuzneco varpas)

Per pastaruosius 30 metų automobilių Europoje padaugėjo 5 kartus, ir mes gaminame, perkame išmetame daug daugiau, negu praeityje. Tam, kad pagaminti visus šiuos daiktus, mums reikia vis daugiau fabrikų, o tam, kad juos pristatyti iki parduotuvių – vis daugiau sunkvežimių, traukinių, lėktuvų. Šitiems fabrikams ir automobiliams reikia vis daugiau energijos. Daugiausia energijos, reikalingos gamykloms, mūsų butų apšildymui ir automobilių bei lėktuvų judėjimui, mes pagaminame degindami naftą, anglį ar gamtines dujas.

„Kokios oro taršos tendencijos Lietuvoje? Oro tarša – didžiulė miestų, pramonės centrų problema. Tačiau, palyginti su išsivysčiusiomis šalimis, Lietuvoje situacija šioje srityje geresnė. Tiesiog mes turime mažiau teršiančių objektų. Šiuo metu didžiausia problema – transportas. Mat Lietuva – vis dar senų automobilių sąvartynas. O pasaulinių tyrimų fone atrodome kaip bėgantieji paskui važiuojantį mersedesą. Mums vienintelis kelias – įstoti į kuo
daugiau meteorologinių organizacijų. Tai ir darome – kad galėtume naudotis jų disponuojama informacija ir po truputį kelti savo specialistų kvalifikaciją. Kai tapome nepriklausomi, gavome nemaža įrangos iš užsienio valstybių, mūsų specialistai važiuodavo tobulintis. Tačiau negalima ištiesus ranką vaikščioti visą gyvenimą.“ (http://www.laikas.net/Default.aspx?tabid=90&ItemId=398).

Toliau pateikiant informaciją, http://www.sveikata.su.lt/sveika_aplinka/orotarsa.htm, teigiama, kad „visa tai, kas susidarė per milijonus metų, mes sunaudosime per keletą žmonijos kartų. Jei mes naudosime kurą tokiais tempais, kaip ir dabar, tai nafta pasibaigs per 40, gamtinės dujos per 60, o anglis per 400 metų. Vien tik 1991 metais Europoje mes sudeginome 1065milijonus tonų anglies, 1118 milijonų tonų naftos ir 768 milijonus tonų gamtinių dujų. Tai reiškia, kad 20 milijonų tonų sieros pateko į atmosferą. Siera, patekusi į atmosferą, reaguoja su oro deguonimi, susidarant dujoms – sieros dioksidui.

Sudeginus fabrike vieną kilogramą gamtinių dujų, išleidžiama apie 13 gramų azoto oksidų. 1991 metais Europoje mes išleidome į atmosferą 23 milijonus tonų oksidų. Deginant naftą, anglį ir gamtines dujas, susidaro dar vienos dujos, kurios yra išmetamos per kaminus į orą – anglies dvideginis.“ (http://www.sveikata.su.lt/sveika_aplinka/orotarsa.htm); (žr. 4 pav.). 4 pav. Anglies ciklas

Deginant naftą, anglį ir gamtines dujas kiekvienais metais pasaulyje yra išleidžiama 6 milijardai tonų anglies dvideginio. Dėl padidėjusio jo kiekio atsiranda vadinamais „šiltnamio efektas“. Tai reiškia, kad CO2 sluoksnis suformuoja lyg ir šiltnamio stogą virš žemės, tuo sukeldamas temperatūros padidėjimą. CO2 kiekio padvigubėjimas sukeltų didžiules neigiamas pasekmes klimatui ir augalijai (žr. 5 pav.).5 pav. CO2 kiekio padvigubėjimo pasekmės klimatui ir augalijai

Taigi, įsisavinant ir suvokiant išdėstytus faktus ir teiginius, sietinus su atmosferos ir oro taršos įtaka, galima teigti, kad žmogaus veiklos įtaka atmosferai ir orui – didžiulė, bet gaila, kad žmogus neigiamai įtakoja atmosferą ir orą, kad gana vėlai susimąstyta apie neigiamas pasekmes, kurios įvyksta atlikus įvairią veiklą, kuri neigiamai veikia mus supančią aplinką. Ir galiausiai, lieka tik kuo skubiau šalinti neigiamas pasekmes, siekiant gyventi kuo švaresnėje ir sveikesnėje aplinkoje.

2. ES ORO APSAUGOS POLITIKA IR JOS ĮTAKA LIETUVAI

2. 1. ES oro apsaugos politikos įtaka Lietuvai

Aplinkos oro kokybės apsaugą reglamentuojantys teisės aktai yra kompleksiški ir susiję su reikalavimais transporto, energetikos, sveikatos apsaugos ir kitais ūkio sektoriais. ES oro kokybės valdymo politika pradėta formuoti tik 1980 metais, kai pasirodė pirmosios oro kokybę reglamentuojančios ES direktyvos. Teršalų išmetimų kontrolė siejama su oro kokybės tikslais. Oro kokybės valdymo strategiją valstybėse narėse išsamiai apibūdina Bendroji aplinkos oro kokybės direktyva, o reikalavimai konkretiems teršalams reglamentuojami atitinkamomis dukterinėmis direktyvomis. Kitas oro sektoriaus direktyvas galimas suskirstyti dvejopai:

• direktyvos, nustatančios teršalų, išmetamų į orą iš stacionarių taršos šaltinių, kiekio ribines vertes;

• direktyvos, reglamentuojančios teršalų, išmetamų į orą iš mobilių taršos šaltinių, kiekio ribines vertes.

Be to, ES oro kokybę reglamentuojantys teisės aktai apima ne tik išmetamų teršalų limitus, bet ir kuro kokybės klausimus, todėl šie reikalavimai yra svarbūs ne tik aplinkosaugos politikos, bet ir ūkio bei energetikos politikos plėtrai.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2699 žodžiai iš 8994 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.