Es komisija tarybos
5 (100%) 1 vote

Es komisija tarybos

1121314151617181

6.EUROPOS KOMISIJA

6.1. Bendra charakteristika, funkcijos

Tvirtinama, kad tokių valdžios institucijų, kokia yra Europos Komisija arba bent panašių į ją daugiau nėra jokioje kitoje tarptautinėje organizacijoje ar pavieniai paimtoje kokioje nors kitoje pasaulio valstybėje.120 Ji yra tarsi kelių valstybės institucijų hibridas ir atlieka šias pagrindines funkcijas:

– dalyvauja teisės aktų leidyboje per priskirtą jų ruošimo iniciatyvos teisę;

– įgyvendina priimtus sprendimus;

– prižiūri, kad būtų laikomąsi Bendrijų steigimo sutarčių;

– priima savarankiškai administracinius sprendimus dėl vidaus rinkos.

Komisija dažnai yra charakterizuojama kaip ES valstybės tarnyba, nors iš tiesų ji turi daugiau valdžios galių nei bet kurios šalies atskira valstybės tarnyba. Jai pagal sutartis ir suformuotas politikas yra suteiktos politikų formavimo ir sprendimų priėmimo iniciatyvos teisių daugiau nei bet kurios valstybės narės analogiškai valstybės tarnybai.

Europos Komisijos darbas yra reglamentuotas vidaus tvarkos taisyklių, kurios nuolat yra tobulinamos, atsižvelgiant į mokslo ir technologijų pažangą bei naujas viešojo administravimo tendencijas. Šiuo metu veikia Komisijos veiklos taisyklės, kurios buvo patvirtintos 2000 m. gruodžio mėn. 8 d.121 Pagal šių taisyklių 2 str. kiekvieniems metams yra paruošiama ir patvirtinama Komisijos darbų programa, kurioje atsispindi prioritetinės numatytų atlikti darbų kryptys.

Iki 1967 metų visos trys Europos bendrijos turėjo savas vykdomosios valdžios institucijas. Tai buvo:

– Europos anglių ir plieno bendrijos Aukščiausioji Valdyba;

– Europos atominės energijos bendrijos (Euratomo) Komisija;

– Europos ekonominės bendrijos Komisija.

1965 metų Sujungimo sutartimi nutarta visoms trims bendrijoms įsteigti bendrą Komisiją. Ši sutartis įsigaliojo nuo 1967 metų liepos, sujungus abi Komisijas ir Aukščiausiąją Valdybą į vieną Komisiją.122

Europos Sąjungos (Mastrichto) sutartimi ši vieninga Komisija buvo pavadinta Europos Komisija.

EEB Komisija, kaip ir Aukščiausioji valdyba buvo sudaryta iš 9 narių, o Euratomo Komisija – iš 5 narių. Komisijų nariai buvo skiriami bendru tarpvyriausybiniu susitarimu, ne daugiau po 2 narius iš valstybės EEB Komisijoje ir po 1 narį iš kiekvienos valstybės Euratomo Komisijoje (išskyrus Liuksemburgą).

J.Peterson nurodo, kad per devynis EEB egzistavimo metus (iki Sujungimo sutarties įsigaliojimo) komisarais pabuvojo tik keturiolika piliečių iš bendrijas sudarančių penkių valstybių. Septyni iš jų anksčiau buvo dirbę nacionalinių vyriausybių ministrais ar viceministrais, o kiti buvę akademinių sluoksnių atstovai ar viešojo administravimo specialistai.123

Dabartinėje Komisijoje yra 20 narių – po du iš penkių didžiausių ES valstybių (Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos) ir po vieną iš likusių dešimt valstybių-narių. Komisija posėdžiauja vieną kartą per savaitę. Esant reikalui, Komisija rengia papildomus posėdžius (vidaus veiklo taisyklių 5 str.). Kiekvieno posėdžio darbotvarkę tvirtina Komisijos pirmininkas, o jos klausimai turi atitikti Komisijos metinę darbų programą. Komisijos posėdžiai nėra vieši (Komisijos vidaus veiklos taisyklių 9 str.).124

Komisjos nariai, atlikdami savo pareigas, privalo vadovautis tik ES interesais ir negali proteguoti tų valstybių interesų, kurias jie atstovauja. Patvirtinti Komisijos narių pareigoms, jie nebeatstovauja savo valstybėms ir tampa joms neatskaitingi.

1999-2004 metų Europos Komisijos dar vadinamos (R.Prodi) sudėtis, dabartinės ir ankstesnės Komisijos narių pareigos pateikiamos 16 lentelėje.125

R.Prodi komisarų kolegija 16 lent.

Vardas, pavardė Valstybė Einamos pareigos Ankstesnės pareigos

Romano Prodi Italija Pirmininkas (be portfelio) Italijos Ministras Pirmininkas

Neil Kinnock J.Karalystė Vice-pirmininkas (administracinė reforma) JK leiboristų partijos pirmininkas

Loyola de Palacio Ispanija Vice-pirmininkas (ryšiai su EP, transportas, energetika) Ispanijos žemės ūkio ministrė

Franz Fischler Austrija Žemės ūkis ir žuvininkystė Austrijos žemės ūkio ministras

Erkki Liikanen Suomija Įmonės, informac.visuomenė Suomijos finansų ministras

Mario Monti Italija Konkurencija Ekonomikos profesorius

Michel Barnier Prancūzija Regionų politika, institucijos Europos ministras Prancūzij.

Frits Bolkestein Olandija Vidaus rinka Olandijos liberalų pirminink.

Philippe Busquin Belgija Mokslas Belgijos švietimo ministras

David Byrne Airija Vartotojų teisės Airijos generalinis prokuroras

A.Diamantopoulou Graikija Darbo ir socialiniai reikalai Graikijos pramonės minister.

Pascal Lamy Prancūzija Užsienio prekyba Ž.Deloro patarėjas (privatus)

Poul Nielson Danija Vystymas, humanitar. param Danijos vystymo ministras

Chris Patten J.Karalystė Užsienio ryšiai Hong Kongo gubernatorius

Viviane Reding Liuksemburg. Švietimas ir kultūra Parlamento narė

Michaele Schreyer Vokietija Biudžetas Berlyno vyriausybės finansų ministrė

Pedro Solbes Ispanija Monetarinė politika Ispanijos finansų ministras

Gunter Verheugen Vokietija ES plėtra Europos ministras Vokietijoje

Antonio Vitorino Portugalija Teisingumas, vidaus reikalai Portugalijos vice-premjeras

Margot Wallstrom Švedija Aplinka Švedijos soc.reikalų
ministrėKomisijos nariams (komisarams) talkina didelis Komisijos tarnautojų aparatas, kurių kiekis pagal skirtingus informacijos šaltinius yra pateikiamas gana skirtingas. Štai pagal Ateities Komisijos projekto DECODE ataskaitą (angl. DECODE – designing the Commission of tomorrow), kuris buvo pradėtas 1998 metais siekiant reorganizuoti Komisijos tarnybas, iš jų perduodant administracines funkcijas specializuotoms agentūroms nurodoma, kad Komisijoje iš viso dirba 31 013 tarnautojai.126

Kitokie duomenys apie Komisijos tarnautojus yra pateikiami tvirtinant 2001 metų Europos Sąjungos biudžetą. Pagal Oficialiame žurnale pateikiamus duomenis nurodoma, kad Komisijoje buvo tik 21 479 tarnautojai.127

Pagal 2001 metų ES biudžeto patvirtinimą Komisijoje dirbo žmonių. 18 lentelė

Tarnybos Nuolatiniai darbuotojai Laikini darbuotojai Viso

Administracija 16.409 678 17.087

Mokslas ir technologijos 3.704 – 3.704

Publikacijos (Oficialūs leidiniai) 522 – 522

Vystymo ir kvalifikacijos kėlimo centras 45 36 81

Gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas 85 – 85

Viso 21.703

Iš 18 lentelėje pateiktų duomenų matosi, kad pagrindinę Komisijos darbuotojų dalį sudaro nuolatiniai administracijos aparato darbuotojai.

N.Nugent nurodo, kad 2002 m. visoje ES biurokratijoje dirbo 29 997 valdininkai, 21 750 iš kurių dirbo Komisijoje.127a

Jie atlieka didelį darbą ES teisės aktų ruošimo procese. Štai per 2001 metus Komisija pateikė Tarybai ir Europos Parlamentui 456 pasiūlymus, rekomendacijas ar teisės aktų projektus, 182 iš kurių buvo reglamentai, 43 – direktyvos, 231 – nutarimai. Be to, tais pačiais metais Komisija paruošė keturias Baltąsias knygas, šešias Žaliąsias knygas, 297 komunikatus bei pranešimus.127b

6.2. Pirmininkas

Komisijos pirmininką bendru sutarimu skiria ES valstybių narių vyriausybės. Kiekviena ES valstybė gali vetuoti pretendento į Komisijos pirmininkus kandidatūrą, tad dėl šios pareigybės neretai vyksta ilgos derybos.128

Europos Bendrijos sutartimi Komisijos pirmininkui yra suteikti dideli įgaliojimai:129

– gali vetuoti valstybių narių vyriausybių siūlomas komisarų kandidatūras;

– sutartimi numatyta, kad Komisija privalo dirbti politiškai vadovaujama Pirmininko;

– Komisijos pirmininkas padalija komisarų portfelius;

– Jam deleguota atsakomybė už svarbiausių Komisijos tarnybų darbą, įskaitant Generalinį Sekretoriatą, Spaudos ir Komunikacijų tarnybas;

– Pirmininkas patvirtina Komisijos posėdžių darbotvarkę ir pirmininkauja jiems;

– Pirmininkas dalyvauja kasmėnesiniuose posėdžiuose su nuolatiniais valstybių narių atstovais, periodiniuose posėdžiuose su Europos Parlamento ir Tarybos pirmininkais, nereguliariai susitinka su valstybių narių vyriausybių vadovais.

Nicos sutartimi buvo peržiūrėtas Bendrijų sutarties 217 straipsnis “Komisijos organizavimas ir pirmininko galių didinimas”, kuriuo buvo numatyta suteikti pirmininkui galimybę perskirstyti komisarų pareigas, esant reikalui pasiūlyti jiems atsistatydinti, siekti efektyvesnio komisarų darbo ir didesnės kolektyvinės atsakomybės.130

Nuo Romos sutarties pasirašymo iki dabar Europos Komisijos pirmininkų pareigose pabuvojo septynių Bendriją sudarančių valstybių narių piliečiai:131

Walter Hallstein (Vokietija) – 1958-1967;

Jean Rey (Belgija) – 1967-1970;

Franco Maria Malfatti (Italija) – 1970-1972;

Sicco Mansholt (Nyderlandai) – 1972-1973;

Francois Xavier-Ortoli (Prancūzija) – 1973-1977;

Roy Jenkins (J. Karalystė) – 1977-1981;

Gaston Thorn (Liuksemburgas) – 1981-1985;

Jacques Delors (Prancūzija) – 1985-1995;

Jacques Santer (Liuksemburgas) – 1995-1999;

Romano Prodi (Italija) – nuo 1999. 6.3. Komisijos formavimas

Europos Bendrijų Komisiją (teisiškai teisingas pavadinimas, o nuo 1993 metų sutrumpintas pavadinimas – Europos Komisija) sudaro 20 Komisijos narių kolegija ir didelis jiems pavaldus valdininkų aparatas.

Europos bendrijos sutartyje yra numatyta trijų etapų Komisijos narių skyrimo procedūra.132

Pirmame etape kiekvienos valstybės narės vyriausybė bendru susitarimu su nominuotu Komisijos pirmininku siūlo kandidatus į komisarus. Sutartimi nustatyta, kad Komisijai gali būti pasiūlyta bent po vieną valstybės narės kandidatą, bet ne daugiau dviejų kandidatų. Penkios didžiosios valstybės – Italija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija pasiūlo po du kandidatus, o kitos visos – po vieną. Valstybės narės negali ginčyti ar keisti kitų valstybių kandidatų.

Antrame etape kandidatai į komisarus, įskaitant ir kandidatą į Komisijos pirmininką pateikiami patvirtinti kaip vieninga visuma Europos Parlamentui. Dabartinė Romano Prodi vadovaujama Komisijos kolegija Europos Parlamente buvo patvirtinta 1999 metų gegužės mėnesį 414 balsų dauguma, prieš balsavus 142 parlamentarams ir susilaikius – 35.133

Trečias etapas. Po Komisijos narių ir pirmininko patvirtinimo Parlamente, juos privalo patvirtinti Taryba kvalifikuota balsų dauguma. Jeigu kadencijos metu dėl kokių nors priežasčių Komisijoje atsiranda vakuojanti komisaro vieta, tai ji yra užpildoma vieningu valstybių narių vyriausybių susitarimu. Bendrijos sutarties 216 straipsniu yra numatyta, kad Teisingumo Teismas gali atstatydinti Komisijos
dėl nesugebėjimo atlikti savo pareigas ar padarius rimtus nusižengimus, kai dėl to kreipiasi į Teisingumo Teismą Taryba arba Komisija.134

Mastrichto sutartimi buvo suvienodinti Komisijos ir Parlamento kadencijų terminai. Komisijos narių kolegijos sudėtis turi būti suformuota praėjus 6 mėnesiams po eilinių Europos Parlamento rinkimų, kurie rengiami fiksuotu laiku t.y. birželio mėnesį tų metų, kurių paskutinis skaičius yra 4 arba 9. Komisijos sudėtis yra tvirtinama penkių metų kadencijai ir ji pradeda eiti pareigas sausio mėnesį (nuo 2004 m. – lapkricio 1 d). Komisijos ir Parlamento kadencijų sulyginimui nuo 1993 metų sausio iki 1995 metų sausio buvo suformuota dviems metams pereinamoji Komisijos kolegija.135

Pagal Europos bendrijos sutartį numatyta, kad Komisija gali būti atsatatydinta. Europos Parlamento vidaus veiklos 34 taisyklė nustato, kad nepasitikėjimą Komisija gali pareikšti vienas dešimtadalis parlamentarų, o priversti ją atsistatydinti gali tik tuo atveju, kai du trečdaliai EP narių balsavimu tam pritaria.

Neil Nugent konstatuoja, kad visose Komisijose iki pastarojo laiko absoliučiai dominavo vidutinio ir vyresnio amžiaus su juridiniu ar ekonominiu universitetiniu išsilavinimu vyrai. Absoliuti jų dauguma buvo iki tol kurį laiką dirbę valstybių narių ministerijose ar parlamentuose. Jų tarpe buvo privataus verslo vadybininkų, privačių teisininkų.136

Nurodoma, kad per pirmą bendrijų gyvavimo dešimtmetį komisarų pareigos buvo patikėtos tik keturiolikai piliečių iš bendrijas sudarančių valstybių.137

Dabartinė R.Prodi vadovaujama Komisijos kolegija tęsia ankstesnių Komisijų kolegijų formavimo tradicijas. Ją charakterizuoja šie duomenys:

– amžiaus vidurkis – 52 metai;

– yra penkios moterys (iki 1989 metų nebuvo nei vienos moters Komisijos narės);

– priklauso dažniausiai toms politinėms partijoms, kurios valstybėse narėse dalyvauja vyriausybių formavime;

– trys ketvirtadaliai Komisijos narių (15) turi darbo patirtis valstybių narių vyriausybėse;

– R.Prodi Komisijoje liko keturi nariai, dirbę ankstesnėje Komisijoje.138

Komisija yra kolektyviai atsakinga už priimtus sprendimus ir visus kitus veiksmus. Komisijos nariams yra palikta individuali politinė atsakomybė, kurios ribos yra labai griežtai limituotos. Visi Komisijos sprendimai yra kolegialaus darbo ir kolektyvinės atsakomybės rezultatas.

Pagal 2003 m. stojimo į ES sutarties (Atėnų) V dalies 45(1) straipsnį yra numatyta, jog kiekviena į Sąjungą įstojusi valstybė turi teisę, kad vienas iš jos piliečių būtų Europos Komisijos narys. Antroji šio straipsnio dalis numato, kad nauja Komisija, kurią sudaro po vieną kiekvienos valstybės paskirtą pilietį, pradeda savo darbą 2004 m. lapkričio 1 d.; šios naujos Komisijos narių kadencija baigiasi 2009 m. spalio 31 dieną.139

6.4. Posėdžiai

Komisijos vidaus veiklos taisyklių 5 str. numato, kad visi Komisijos nariai privalo dalyvauti posėdžiuose. Komisijos pirmininkas gali dėl pateisinamos priežasties leisti Komisijos nariui nedalyvauti posėdyje. Daugumoje posėdžių dalyvauja apie 90 proc. Komisijos narių. Dažniausiai iš posėdžių dėl suprantamų priežasčių yra išleidžiami tie Komisijos nariai, kurie yra atsakingi už užsienio politikos reikalus.

Svarbus Europos Komisijos veiklos bei sprendimų priėmimo bruožas yra kolegialumas. Jis pasireiškia tuo, kad:

– Komisijos nariai yra skiriami ne individualiai, o kaip kolegiali valdžios institucija;

– visi Europos Komisijos sprendimai yra priimami kolegialiai.

Priešingai Ministrų Tarybos posėdžiams, kuriuose dalyvauja ir ministrų patarėjai ir tokiu būdu susirenka dažnai virš 100 žmonių, Komisijos posėdžiai yra labiau apriboti. Jose be Komisijos narių nuolat būna Komisijos generalinis sekretorius ir jo pavaduotojas, Juridinės tarnybos generalinis direktorius, Spaudos ir Komunikacijų tarnybos vadovas, Dokumentų Registro tarnybos vadovas iš generalinio sekretoriato. Kai kuriais atvejais posėdžiai organizuojami tik dalyvaujant vien Komisijos nariams ir generaliniam sekretoriui.140

Posėdžių darbotvarkę ir dokumentus paruošia generalinis sekretorius ir jo tarnybos darbuotojai. Į posėdžių darbotvarkes patenka įvairūs klausimai:141

– pasiūlymai dėl ateities politikos krypčių, kuriems reikia Komisijos pritarimo. Tokie pasiūlymai gali būti paruošti pačioje Komisijoje arba Komisijai paprašius – kitose institucijose, dažniausiai Ministrų Taryboje ar Viršūnių Taryboje. Jie gali būti pateikiami, kaip Žaliosios ar Baltosios knygos (Green, White paper), strateginės programos, veiksmų programos, komunikatai, pranešimai. Šiems politiniams pasiūlymams realizuoti yra būtina paruošti atitinkamas priemones, įskaitant ir teisės aktus. Komisijai pritarus, šie dokumentai yra teikiami Ministrų Trybai, o Baltosios knygos – Viršūnių Tarybai;

– Komisijos pritarimo reikia Europos Tarybos arba Europos tarybos ir Europos Parlamento teisės aktams;

– ES biudžeto projektas, paruoštas Biudžeto generaliniame direktorate pradedamas svarstyti sausio mėnesį sekantiems metams, dalyvaujant kitiems komisarams;

– Panašiai, kaip biudžeto projektas, pradedamos svarstyti metinės žemės ūkio produkcijos institucinės kainos, pasiūlytos Žemės ūkio ir žuvininkystės generaliniame direktorate (daugumai produkcijos rūšių ūkiniai metai prasideda
balandžio-gegužės mėnesiais, nuo tada ir kainos įsigalioja);

– Patvirtinama Komisijos metinė veiklos programa. Ši procedūra prasideda spalio mėnesį ir dėl programos diskutuojama kartu su Taryba ir Europos Parlamentu.

6.5. Komisijos narių (komisarų) kabinetai

Akademinėje literatūroje mažai nagrinėtą, bet labai svarbų darbą Komisijoje atlieka Komisijos narių kabinetų darbuotojai. Jie nepriklauso Komisijos tarnyboms ir yra tiesiogiai pavaldūs bei atsakingi juos į darbą priėmusiam Komisijos nariui.

Nors formaliai į darbą Komisijos narių kabinetų personalą skiria Komisijos pirmininkas, bet pasirenka juos patys Komisijos nariai. Komisijos narių kabinetų personalas betarpiškai vykdo savo kabineto vadovo pavedimus. Kai Komisijos narys baigia kadenciją, jo kabineto darbuotojai automatiškai yra atleidžiami iš darbo.

Ankstesnėse nei R.Prodi Komisijose, Komisijos nario kabinetui priklausė 6-7 A funkcinės grupės pareigūnai ir panašus kiekis pagalbinio personalo. Išimtį sudarė Komisijos pirmininko kabineto personalas, kurio buvo dvigubai daugiau nei eilinių Komisijos narių kabineto darbuotojų. Ankstesnėse nei R.Prodi Komisijose iš ES biudžeto lėšų buvo išlaikoma apie 300 Komisijos narių kabinetų darbuotojų.142

R.Prodi, manydamas, jog kabinetų tarnybos įgyja per didelę įtaką Komisijos sistemoje, inicijavo šių darbuotojų kiekio sumažinimą. Pagal naujas kabinetų tarnybų formavimo taisykles, kurias patvirtino darbą pradedanti dabartinė Komisija yra numatyta, kad Komisijos pirmininko kabinete dirbs tik 9 A funkcinės grupės valdininkai. Be jų, Komisijos pirmininko kabinete yra numatyta ir 15 pagalbinio personalo narių, iš kurių ne daugiau 3 gali būti B funkcinės grupės valdininkai.

Visiems kitiems Komisijos nariams yra numatyta po 6 A funkcinės grupės kabineto darbuotojus ir po 10 pagalbinio personalo, iš kurių ne mažiau 2 turi būti B funkcinės grupės valdininkai.143

Iki R.Prodžio Komisijos, dauguma kabineto narių buvo tos pačios valstybės narės atstovai, kaip ir kabineto sudėtį formuojantis Komisijos narys. Buvo reikalaujama, kad tik vienas funkcinės grupės valdininkas būtų kitos valstybės narės pilietis nei pats Komisijos narys.

R.Prodi Komisijos paruoštose ir patvirtintose kabinetų darbuotojų komplektavimo taisyklėse yra numatyta, kad kiekvieno kabineto darbuotojai būtų parenkami mažiausiai iš 3 valstybių narių, o kabineto vadovo pavaduotojas būtų kitos valstybės narės atstovas nei yra pats Komisijos narys.

Charakterizuojant Komisijos narių kabineto personalo funkcijas yra dažnai vartojami išsireiškimai: “komisaro akys ir ausys”, “komisaro interesų gynėjas ir propaguotojas”. Tikslią Komisijos nario įstaigos darbuotojų funkcijų charakteristiką galima rasti Komisijos narių elgesio kodekse, kurį patvirtino R.Prodi Komisija. Jame yra numatytos tokios Komisijos narių kabineto darbuotojų funkcijos:144

– įgyvendinti kolektyvinės atsakomybės principą, informuojant Komisijos narį apie veiklos aktualijas, kurios nėra susijusios su specifine jo veiklos sfera;

– padėti Komisijos nariui sudaryti jo kuruojamos politikos prioritetinių veiksmų planą;

– esant reikalui atstovauti Komisijos narį Komisijos generaliniuose direktoratuose, neįtakojant vidinės departamentų veiklos;

– atlikti su Komisijos nario veikla susijusias reprezentacines, administracines ir politinių kontaktų funkcijas;

– parengti ir atspausdinti Komisijos kolegijoje numatomų svarstyti temų santraukas savo komisarui.

Komisijos vidaus veiklos taisyklių 10 str. numato, kad kabineto vadovas Komisijos pirmininkui pakvietus atstovauja savo Komisijos narį visuose posėdžiuose, kai pastarasis negali juose dalyvauti.

6.6. Komisijos struktūra

Visos Komisijos tarnybos yra organizuotos į generalinius direktoratus, panašiai, kaip nacionalinės valstybių tarnybos yra organizuotos į ministerijas. Pagal anksčiau buvusių bei nuo 2001.01.01 d. įsigaliojusių Komisijos vidaus veiklos taisyklių 19 str. generaliniai direktoratai ir jiems tolygūs struktūriniai padaliniai yra suskirstyti į direktoratus, o pastarieji į skyrius (angl. units). Pagal šių taisyklių 20 str. Komisijoje, esant reikalui, gali būti įsteigiami nauji struktūriniai padaliniai.146

Iki R.Prodi Komisijos visi generaliniai direktoratai turėjo ne tik pavadinimus (pagal kuruojamą sritį), bet ir numerius. Pav., Konkurencijos generalinis direktoratas buvo GD IV, o Žemės ūkio ir žuvininkystės generalinis direktoratas -–GD VI.

Be generalinių direktoratų, Komisijoje yra ir specialių tarnybų. Skirtumas tarp specialios tarnybos ir generalinio direktorato yra tas, kad specialioms tarnyboms (Generalinis Sekretoriatas, Juridinė tarnyba ir kt.) numatytos funkcijos yra skirtos Komisijos bendros politikos įgyvendinimui, o generaliniai direktoratai – atskirų siaurų politikų realizavimui. Kai kurie generaliniai direktoratai, kaip Biudžeto, Personalo ir Administracijos yra skirti visų politikų įgyvendinimui.

19 lentelėje pateikiamas 2003 metų gegužės 1 dienai Europos Komisijoje buvusių generalinių direktoratų ir specialiųjų tarnybų sąrašas.147

EK generaliniai direktoratai ir specialios tarnybos 19 lent.

Generaliniai direktoratai Kitos tarnybos

Aplinkos Europos antikorupcinė įstaiga

Biudžeto Europos paramos kooperavimo įstaiga

Darbo ir
socialinių reikalų Eurostatas

Ekonomikos ir finansų Humanitarinės pagalbos įstaiga

Energetikos ir transporto Jungtinė vertimų ir konferencijų tarnyba

Finansų kontrolės Jungtinis tyrimų centras

Informacinės visuomenės Juridinė tarnyba

Įmonių Spaudos ir komunikacijų tarnyba

Konkurencijos Publikacijų įstaiga

Kultūros ir švietimo Generalinis sekretoriatas

Mokslo Vertimų tarnyba

Mokesčių ir muitų sąjungos

Plėtros

Prekybos

Personalo ir administracijos

Regionų politikos

Sveikatos apsaugos ir vartotojų teisių

Teisingumo ir vidaus reikalų

Išorinių santykių

Vystymo

Vidaus rinkos

Žemės ūkio

Žuvininkystės Generalinių direktoratų numeravimo buvo atsisakyta 1999 metų rugsėjo mėnesį, siekiant didesnio visuomenės supratimo apie generalinių direktoratų atliekamas funkcijas. R.Prodi prieš pakeisdamas šią sistemą pareiškė, kad neverta eikvoti laiko geberalinių direktoratų numerių įsiminimui. Tuo pačiu buvo sutrumpinti ir labai ilgi bei painūs kai kurių direktoratų pavadinimai.

Įkūrus 1958 metais EEB, jos Komisijoje buvo 9 generaliniai direktoratai. Dabartinėje R.Prodi vadovaujamoje Komisijoje yra 23 generaliniai direktoratai. Plečiantis Komisijos vykdomų funkcijų ir politikų ratui, vykstant eurointegracijos procesui daugėjo ir generalinių direktoratų. 1999 metais buvo įsteigtas Teisingumo ir Vidaus reikalų generalinis direktoratas vietoj anksčiau buvusio generalinio sekretoriato atitinkamo departamento. Šio generalinio direktorato įsteigimą sąlygojo išaugusi vidaus politikos ir teisingumo reikalų svarba po Mastrichto ir Amsterdamo sutarčių įsigaliojimo.

Analogiškai reorganizuojznt kai kuriuos departamentus ir tarnybas buvo įsteigti Sveikatos ir Vartotojų teisių apsaugos, Švietimo ir kultūros, Plėtros generaliniai direktoratai. Priklausomai nuo darbo apimties ir specializacijos generaliniai direktoratai gali skirtis savo dydžiu. Daugumoje iš jų dirba nuo 150 iki 500 pilno užimtumo nuolatiniam darbui priimtų tarnautojų. Didžiausi iš generalinių direktoratų yra Personalo ir Administracijos, kuriame dirba apie 2000 nuolatinaim darbui priimtų tarnautojų ir Žemės ūkio bei Žuvininkystės, kuriame yra 850 valdininkų.148

Generaliniuose direktoratuose šalia pilno užimtumo tarnautojų yra įdarbinta nemažai ir dalinio užimtumo tarnautojų. Dalinio užimtumo tarnautojai sudaro apie vieną ketvirtadalį viso generalinių direktoratų personalo.

Generalinaims direktoratams vadovauja generalinaia direktoriai t.y. aukščiausio rango administracijos valdininkai. Visi generaliniai direktoriai turi po 3-4 pavaduotojus, 2 padėjėjus, vieną vyriausią patarėją, kuris informuoja generalinio direktoriaus pavaduotojus. Dar yra po 6 vyresnius valdininkus, kurie informuoja vyriausią generalinio direktoriaus patarėją.

Generaliniams direktoratams pagal savo kuruojamos veiklos sritis yra pavesta:

– ruošti politinius dokumentus;

– inicijuoti teisės aktų projektus;

– ruošti veiksmų ir darbo programas;

– įgyvendinti ES teisės aktus;

– prižiūrėti, kaip nacionalinės agentūros įgyvendina ES teisės aktus;

– įvertinti ES politikas ir įstatymų leidybą;

– rinkti informaciją ir ruošti pranešimus.

Kai kurie generaliniai direktoratai, kaip Konkurencijos, Žemės ūkio ir Žuvininkystės, Prekybos apima politikos sritis, kurias valstybės narės žymiu mastu delegavo ES institucijoms. Kiti generaliniai direktoratai, kaip Darbo ir Socialinių reikalų, Užsienio ryšių, Energetikos ir Transporto žymiai mažiau įtakoja valstybių narių vykdomas analogiškas politikas.

Generaliniai direktoratai yra padalinti į direktoratus, kuriems vadovauja direktoriai, priskiriami žemesnio rango valdininkams. Dauguma generalinių direktoratų yra padalinti į 3-6 direktoratus, tačiau jų gali būti ir daugiau. Žemės ūkio ir žuvininkystės generaliniame direktorate yra net 11 direktoratų.

Direktoratai yra padalinti į smulkesnius vienetus – skyrius. Vidutiniškai vienas direktoratas turi 3-6 skyrius, kuriems vadovauja dar viena ar dviems pakopomis žemesnio rango valdininkai (žr. Valdininkų funkcinės grupės ir rangai).

Kiekviename skyriuje dirba nuo 6 iki 11 administracinio ar pagalbinio personalo tarnautojų. Vienas iš jų yra skirimas skyriaus vedėjo pavaduotoju. Dažniausiai viename skyriuje dirba 3-4 valtybių-narių atstovai.

Generaliniai direktoratai – gerai organizuota piramidinė herarchinė struktūra, kuriuose žemiausios organizacinės struktūros ruošia pranešimus aukščiau už ją esančiai struktūrai. Siekiant išvengti, kad generaliniai direktoratai nepatektų vienos valstybės valdininkų įtakon yra siekiama, ypač vyresnių valdininkų lygyje, kad pranešimai (ataskaitos) būtų teikiamos iš kitos valstybės atvykusiam valdininkui t.y. pavaldinys ir vadovas negalėtų būti tos pačios valstybės-narės atstovai.

Nors Komisijos nariai nėra formaliai generalinių direktoratų vadovai, bet jie atsako už visą generalinio direktorato kuruojamos veiklos sferą. Kai kurie Komisijos nariai atsako už du generalinius direktoratus. Daugumos Komisijos narių santykiai su generaliniais direktoriais yra abipusiai naudingi ir geranoriški. Kai kurių Komisijos narių santykiai su generaliniais direktoriais yra įtempti, o kai kada dėl to generaliniai direktoriai yra priversti atsistatydinti, kaip tai įvyko 1995 metais su XXI generalinio direktorato
P.Vilmot, jam nesutariant su Vidaus rinkos komisaru Mario Monti, arba 2000 metais, kai A.Larson – darbo ir socialinių reikalų generalinio direktorato vadovas negalėjo suderinti savo darbinių santykių su komisare iš Graikijos A.Diamontoupolou.149

6.7. Generalinis Sekretoriatas

Generalinio sekretoriato užduotis yra siekti, kad visos Komisijos tarnybos dirbtų sklandžiai ir efektyviai, kad visi valdininkai gautų laiku tikslą ir kokybišką informaciją, reikiamus dikumentus. Generalinio sekretoriato darbą galima apibūdinti penkiomis jo atliekamomis funkcijomis:

– tarnauja kaip atminties bankas;

– yra pagrindinis Komisijos veiksmų koordinavimo sergėtojas;

– vykdo procedūrų monitoringą;

– siekia organizacinio efektyvumo;

– atsako už ryšių su kitomis ES institucijomis vadybą.

Atminties banko funkcija atliekama per Komisijos padalinių ir kitų ES institucijų veiklos monitoringą ir išsaugojimą. Informacija renkama, saugoma ir yra prieinama Komisijos bendradarbiams bei kitų ES institucijų darbuotojams.

Veiksmų koordinavimu yra siekiama, kad visa Komisijos veikla būtų sukoncentruota bendrų tikslų įgyvendinimui.

Generalinis sekretoriatas ugdo bendrąją tarptautinio bendradarbiavimo kultūrą. Dalyvauja visuose institucijos lygiuose priimamuose sprendimuose, skatina tinkamą visų priemonių panaudojimą bendrų tikslų įgyvendinimui. Diegia pažangų patyrimą ruošiant ataskaitas, pranešimus ir kitus dokumentus.

Generalinis sekretoriatas pateikia išsamią informaciją kasavaitiniams generalinių direktorių ir departamentų vadovų pasitarimams apie numatomus Komisijoje svarstyti klausimus. Svarsto galimybes ir pakeičia dalį posėdžių bei darbinių susitikimų apsikeitimu rašytine informacija ir konsultacijomis. Palengvina Komisijos darbą plečiant apsikeitimą informacija ir konsultacijomis tam tikslui panaudojant naujausias informacines technologijas.

Pagal vidaus veiklo taisyklių 17 str. Generalinis sekretoriatas planuoja ir koordinuoja visų Komisijos padalinių veiklą. Pasiremiant visų Komisijos padalinių informacija yra paruošiama metinė Komisijos darbo programa, kurią kasmet publikuoja spalio mėnesį. Šios programos pagrindu ir suderinus su Europos Parlamentu bei Taryba yra skelbiama (sausio mėnesį) tarpinstitucinė ES teisės aktų priėmimo programa kitiems metams.

Procedūrų monitoringas atliekamas prižiūrint, kad būtų prisilaikoma nustatytų Komisijos darbo procedūrų. Nepriklausomai nuo to, ar būtų priimamas Komisijos sprendimas dėl Baltosios knygos paskelbimo, ar teikiant teisės akto pasiūlymą, ar atliekant nežymią jau egzistuojančio teisės akto pataisą visuomet yra prisilaikoma Komisijos veiklos taisyklių. Tokiu būdu yra siekiama:

– kad nei vienas sprendimas nebūtų priimamas jo neapsvarsčius su suinteresuotomis grupėmis, visuomeninėmis organizacijomis;

– kad apie priimamus sprendimus būtų paskelbta visa procedūriškai numatyta informacija;

– sprendimai prieš juos pateikaint komisarų Kolegijai turi būti apsvarstyti visose numatytose žemesnėse institucijose;

– sprendimai negali būti priimami žemesniu lygiu nei procedūrų numatyta;

– sprendimai privalo atitikti priimtoms programoms;

– priimami sprendimai atitinka Komisijos kompetenciją.

Organizacinio efektyvumo skatinimas vykdomas nuolat ieškant galimybių, kaip pagerinti Komisijos padalinių darbo efektyvumą.

Ryšių su kitomis ES institucijomis vadyba atliekama generaliniam sekretoriatui informuojant kitas ES institucijas apie Komisijoje priimamus sprendimus. Generalinio sekretoriato atstovai dalyvauja:

– Tarybos posėdžiuose dalyvauja Komisijos pirmininkas, generalinis sekretorius ir vienas-kitas komisaras;

– Ministrų Tarybos posėdžiuose dalyvauja atitinkami komisarai, generalinio sekretoriato ir generalinio direktorato atstovai;

– Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER) posėdžiuose dalyvauja vyresnieji generalinio sekretoriato pareigūnai ir atitinkamų generalinių direktoratų atstovai;

– Europos Parlamento plenariniuose posėdžiuose Strasbūre dalyvauja atsakingi už ryšius su paralamentu generalinio sekretoriato atstovai;

– Tarybos darbiniuose susitikimuose ir Europos parlamento komitetų posėdžiuose dalyvauja atsakingi generalinio sekretoriato pareigūnai.

Kai generalinio sekretoriato atstovai neturi galimybių dalyvauti kokiose nors posėdžiuose ar susitikimuose, visa informacija apie tai kas vyko yra gaunama iš atitinkamų generalinių direktoratų pareigūnų, atstovavusių Komisiją.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4057 žodžiai iš 8111 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.