Es kulturos politika
5 (100%) 1 vote

Es kulturos politika

Turinys

Įvadas 3

1. Kultūra – naujoji ES kompetencija 4

2. Europos integracija ir kultūra: pagrindiniai etapai 6

3. Kultūros programos 10

3.1. „Kultūra 2000“ – bendroji kultūros programa 11

3.2. Europos kultūros miestas 12

3.3. Europos kultūros mėnuo 14

3.4. Europos balsai 14

3.5. Kiti projektai 14

3.6. Kultūra vaizdo bei garso sfera 16

4. Kultūra ir struktūriniai fondai 19

5. Struktūriniai fondai ir Lietuva 20

6. Literatūra 23

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, vertiname mūsų šalies moralinį brandumą, ieškome vietos tarp kitų šalių. Dažnai abejojama, ar pajėgsime išsaugoti savo kultūrą, ar nenustosime būti savimi, šnekėti sava kalba, švęsti savas šventes, baiminamasi, kad Lietuvos kultūra ištirps tarp kitų Europos tautų kultūrų.

Europos Bendrijos steigimo sutarties 151 straipsnio, skirto kultūrai, pirmajame punkte nurodoma, kad „Bendrija prisideda prie valstybių narių kultūrų klestėjimo gerbdama jų nacionalinę ir regioninę įvairovę ir kartu iškeldama bendrą kultūros paveldą“. Reiškiama pagarba kultūrų savitumui ir skatinama ieškoti atskirų kultūrų sąlyčio taškų, bet pasisakoma prieš kultūrų unifikavimą. Antrajame to paties straipsnio punkte kalbama, kad priemonės, kurių kultūros srityje imasi Bendrija, tik papildo nacionalines kultūros puoselėjimo priemones šiose srityse: – Europos tautų kultūros ir istorijos geresnis pažinimas ir populiarinimas; – europinės reikšmės kultūros paveldo išsaugojimas ir apsauga; – nekomerciniai kultūriniai mainai; – meno ir literatūros kūryba įskaitant garso ir vaizdo kūrybos sritį. Bendrija į kultūros dalykus atsižvelgia imdamasi veiksmų pagal kitas šios sutarties nuostatas. Žinome, kad sutartis iš esmės neleidžia valstybei narei iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma teikti pagalbą, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškreipia konkurenciją. Tačiau būtent 151 straipsnio ketvirtajame punkte numatomos išimtys ir leidžiama valstybei remti nacionalinę kultūrą. Dar daugiau, sutarties 87 straipsnyje pasakyta, kad bendrajai rinkai neprieštaraujančia gali būti laikoma pagalba, skirta kultūrai remti ir paveldui išsaugoti, jei tokia pagalba prekybos sąlygų ir konkurencijos Bendrijoje nepaveikia taip, kad prieštarautų bendram interesui.

Kultūros turinio Europos Sąjunga nereglamentuoja, kultūra traktuojama kaip neliečiamiausia suvereniteto dalis. Valstybės narės yra nutarusios, kad nėra ir negali būti kažkokios aukštesnės už nacionalines Europos kultūros politikos. ES lygiu gali būti sprendžiami tik tie klausimai, kurių išspręsti valstybės narės pavieniui nepajėgia. Neatsirado ES šalies, kuri prisipažintų, kad savo kultūros, menų ar paveldo pati viena tvarkyti nepajėgia, kad norėtų, jog kas įsikištų. Taigi tiek kultūros politiką reglamentuojantys (tiksliau – atsisakantys reglamentuoti) sutarties straipsniai, tiek bendrieji ES teisės principai garantuoja ES nesikišimą į nacionalinę valstybių kultūros politiką. Bet kai vertiname jų taikymą, matome, kad vos vienas žingsnis skiria tą toleranciją nuo ignoravimo, nuo abejingumo kultūros sričiai. Iš Struktūrinių fondų lėšų kultūra tiesiogiai nėra finansuojama. Kitaip žiūrima į ūkio sektorius, kurių modernizavimu suinteresuota Europos Sąjunga, jiems skiriamos ir lėšos, jais rūpinasi konsultantai ir vietos valdžia.

Nepaisant visų skirtumų, bendros kultūros vertybės natūraliai „lipdo“ Europos Sąjungos šalis į vientisą mozaiką. Turime skatinti žmonių mobilumą, smalsumą pažinti vieni kitus, parodyti bendro Europos kultūros paveldo gelmes kaip vietą, iš kurios visi esame kilę, remti bendrą kultūrinę veiklą ir kultūros projektus, realizuojamus įvairiose šalyse, garantuoti naujos Europos kūrybinį polėkį kaip skirtingiausių kūrybinių raiškų versmę. Pritarti tam ne žodžiais, o darbais prisidėti.

Europos Sąjunga kultūros politiką supranta kaip pačių valstybių atsakomybę ir pabrėžia kultūros savireguliaciją bei savanoriškais pagrindais paremtą bendradarbiavimą tarp atskirų nacionalinių ir regioninių kultūros institucijų. Todėl Lietuvos kultūros politika, kaip ir buvo iki šiol, liks mūsų šalies reikalas.

1. Kultūra – naujoji ES kompetencija

Vienas iš ryškiausių Europos bruožų yra jos šalių ir regionų kultūros įvairovė. Tokie kultūros paminklai kaip Venecija, Rebranto tapyba, Bethoveno muzika ar Šekspyro dramos yra neatskiriama bendro kultūros paveldo dalis ir laikoma bendra Europos piliečių nuosavybe. Kultūros politika – priemonės, kuriomis Europos Sąjungoje skatinami Europos kultūriniai projektai. Ilgą laiką kultūros politika nepriklausė Bendrijos kompetencijai. Valstybės narės gana atsargiai traktavo galimybę suteikti Bendrijai kompetenciją kultūros politikos srityje. Vienų nuomone, Bendrijos veiksmai turėjo apsiriboti tik ekonomika, kitos apskritai buvo nusiteikusios prieš bet kokią intervenciją kultūros srityje.

Viena iš pirmųjų priemonių šioje srityje buvo 1985 m. birželio mėn. Europos viršūnių tarybos patvirtintas italų politiko Pjetro Adonino (Pietro Adonnino) vadovaujamo komiteto pranešimas „Piliečių Europa“, kuriame raginama imtis veiksmų kultūros ir komunikacijų srityse. Svarbiausiu žingsniu suteikiant Bendrijai kompetenciją kultūros
srityje tapo Mastrichto sutartimi įvestas Europos Bendrijos steigimo sutarties papildymas, suteikęs Bendrijai teisę skatinti valstybes nares bendradarbiauti ir prireikus papildyti jų veiksmus kai kuriose srityse. Tokios sritys apėmė žinių apie Europos tautų kultūrą ir istoriją platinimą, reikšmingo kultūros paveldo išsaugojimą ir apsaugą, nekomercinius kultūros mainus, meninę bei literatūrinę kūrybą ir audiovizualinę sritį. Sutartyje pripažįstama, kad pagrindinė atsakomybė šioje srityje tenka valstybėms narėms, tuo tarpu Bendrija prireikus tik skatina bendradarbiavimą tarp valstybių ir papildo jį. Nenumatytos jokios įstatymų derinimo priemonės, o sprendimų priėmimo procedūra gana ilga. Šio straipsnio nuostatos atspindėjo kompromisą tarp skirtingų valstybių narių požiūrių į kultūros politikos reguliavimą.

Netrukus Komisija pasinaudojo Europos Sąjungos sutartyje suteiktomis teisėmis ir kultūros srityje inicijavo keletą programų. 1994 m. Komisija paskelbė ARIANE programą, skirtą knygų ir skaitymo propagavimui, taip pat knygų vertimams į kitas Bendrijos kalbas. 1995 m. Komisija paskelbė RAPHAEL programą, remiančią Europos kultūros paminklų, turinčių istorinę, architektūrinę bei meninę vertę, išlaikymą ir apsaugą. Tų pačių metų pabaigoje patvirtinta MEDIA II programa, skirta Europos filmų ir televizijos programų pramonei remti. 1996 m. buvo paskelbta KALEIDOSCOPE programa, kuria siekiama skatinti daugiašalį bendradarbiavimą organizuojant kūrybinius projektus bei įvykius ir skatinant jaunųjų menininkų veiklą. Žinomiausias remiamas įvykis yra kasmetinis Europos kultūros miesto paskelbimas. Vienas iš didesnių projektų yra Europos Bendrijos jaunimo orkestro organizavimas. Pastaruoju metu daugiau dėmesio kreipiama į palyginamos ir su kultūra susijusios statistikos rinkimo organizavimą.

Europos Bendrijos steigimo sutarties 151 straipsnis buvo papildytas pasirašius Amsterdamo sutartį. Į Amsterdamo sutartį įtrauktas įsipareigojimas, kad, siekdama gerbti ir skatinti kultūrų įvairovę, Bendrija atsižvelgs į kultūros aspektus priimdama sprendimus kitose srityse. Pagal Europos Sąjungos sutartį Bendrijai buvo iškeltas uždavinys prisidėti prie „valstybių – narių kultūros suklestėjimo, gerbti jų nacionalinius ir regioninius skirtumus ir drauge paryškinti bendro kultūros paveldo lobius“ (EB sutarties 128 straipsnis).

Valstybių sienų išnykimas vieningos rinkos sąlygomis parodė, jog srityse, artimai susijusiose su kūrybine veikla, reikia imtis tolesnių priemonių. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, autorinių teisių apsaugos taisyklės, visos Europos televizija bei laisvas kultūros produktų ir paslaugų judėjimas. Bendrija taip pat atsakinga už pastangas plačiau skleisti informaciją apie Europos žmonių kultūrą bei istoriją. Viena iš pagrindinių veiklos sričių ateityje bus garsiausių Europos kultūros paveldo paminklų konservavimas ir priežiūra.

Europos Sąjungos kultūrinės veiklos tikslai yra šie:

• prisidėti prie valstybių narių kultūrų suklestėjimo,

• taip pat gerbiant jų tautinę ir regioninę įvairovę, kartu iškelti bendrą kultūros paveldą.

Europos Sąjungos kultūrinės veiklos sritys yra šios:

• žinių apie Europos tautų kultūrą ir istoriją plėtimas ir skleidimas;

• europinės reikšmės kultūros paveldo išsaugojimas ir apsauga;

• nekomerciniai kultūriniai mainai;

• meninė ir literatūrinė kūryba, taip pat ir audiovizualinė sritis;

• kultūrinis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis ir kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis, ypač su Europos Taryba.

ES kultūrinės veiklos perspektyvos sukasi aplink dvi ašis:

Bendroji programa „KULTŪRA 2000“, kurios pirmieji vertinimai parodys, ar kultūrinio matmens kaip vieno iš ES tikslų teigimas tampa tikrove;

ES plėtra, kuri padidins ES kultūrų ir kalbų įvairovę iš vidaus, kartu keldama didesnius reikalavimus skatinti ir gerbti kiekvienos iš šalių kalbinį ir kultūrinį tapatumą, bendrą kultūros vertybių paveldą, bendrą Europos tapatumą, atsižvelgdama ir į naująsias kultūrines mažumas.

2. Europos integracija ir kultūra: pagrindiniai etapai

1 lentelė

Europos integracija ir kultūra

Įvykiai Kultūra Europai integruojantis

Didžioji Britanija, Danija ir Airija įstoja į EEB. 1973 Kopenhagoje Europos viršūnių taryba oficialiai pripažįsta kultūrą vienu iš pagrindinių „kultūrinio tapatumo“ elementų.

Valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai nusprendžia reguliariai susitikinėti kaip Europos viršūnių taryba ir nustatyti esmines Bendrijos politikos gaires. 1974 Nuo tų metų Europos Parlamentas skiria vis daugiau dėmesio Bendrijos veiklai paveldo srityje.

Rezoliucijos dėl Europos kultūros paveldo apsaugos.

1977 Europos Komisija priima nedidelį kultūrinės veiklos planą.

1982 Pirmoji oficiali kultūros ministrų konferencija.

1985 Iniciatyvos „Europos kultūros miestas“ atsiradimas.

Į Lomės konvenciją įrašomas kultūrinis bendradarbiavimas.

1990 Iniciatyvos „Europos kultūros mėnuo“ atsiradimas.

Europos ekonominės erdvės (EEE) įkūrimas.

EEE vienija 12 Europos Bendrijos šalių ir 6 Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) valstybes: Austriją, Suomiją, Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją ir Švediją.
Pirmosios programos MEDIA I (1991-1995) įsteigimas. Ši programa skatina Europos garso bei vaizdo pramonės plėtrą.

Mastrichto sutartis.

Bendrosios rinkos bei Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) įsteigimas, Europos Parlamento įgaliojimų išplėtimas, europinės pilietybės įsteigimas, tarpvyriausybinio bendradarbiavimo sustiprinimas: Bendroji užsienio ir saugumo politika (BUSP), bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse. 1992 Trečiuoju sutarties straipsniu greta kitų Bendrijos veiklos tikslų numatyta „prisidėti prie kokybiško švietimo ir mokymo bei prie šalių narių kultūrų suklestėjimo.“ IX skyrius (128-asis straipsnis) skirtas būtent kultūrai.

Austrija, Suomija ir Švedija tampa Europos Sąjungos narėmis.

Nuo šiolei Europos Sąjunga turi 15 valstybių narių. 1995 Barselonos konferencija.

Viduržemio jūros šalių europinės partnerystės kultūros srityje pradžia.

1996 Pirmasis Komisijos raportas apie tai, kaip Bendrijos veikloje atsižvelgiama į kultūros aspektus.

Pirmasis Sąjungos kultūrinės veiklos įvertinimas.

1996 Įkuriama programa KALEIDOSKOPAS.

1996 m. sausio 1 d. – 1998 m. gruodžio 31 d. meninės ir kultūrinės veiklos, turinčios europinį matmenį, paramos programa.

Įsteigiama programa MEDIA II (1996-2000).

Antroji europinės garso bei vaizdo produkcijos plėtros ir platinimo programa.

Amsterdamo sutartis.

Amsterdamo sutartis turi 4 pagrindinius tikslus:

– padaryti užimtumą ir piliečio teises Sąjungos šerdimi;

– panaikinti paskutines kliūtis asmenų judėjimo laisvei ir sustiprinti saugumą;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1723 žodžiai iš 5719 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.