Es monetarinė sistema
5 (100%) 1 vote

Es monetarinė sistema

VILNIAUS UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS FAKULTETAS

TEORINĖS EKONOMIKOS KATEDRA

Ekonomikos fakulteto

Ekonomikos specialybės

Neakivaizdinių studijų

II kurso studentės

Astos Šimkūnienės

EUROPOS SĄJUNGOS MONETARINĖ SISTEMA

Ekonomikos teorijos kursinis darbas

Darbo vadovas:

Vilnius, 2002

EUROPOS SĄJUNGOS MONETARINĖ SISTEMA

TURINYS

Įvadas …………………………………………………………………………………………. 3

1. Monetarinė politika. Jos tikslai…………………………………………………………… 4

2. Ekonominės pinigų sąjungos kūrimosi istorinės prielaidos…………………………….6

1. Reikšmingiausių piniginių sąjungų apibūdinimas……………..……………………. 6

2. Ekonominės pinigų sąjungos kūrimosi argumentai…..…………………………….. 7

3. EPS kūrimosi raida…………………………………………………………………………. 9

1. Europos monetarinė sistema……………….. …………………..…………………… 9

2. Svarbiausi EMS komponentai ………………………………………………….…….10

4. Ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimosi etapai…….………………………………… 13

1. Pirmasis EPS etapas…… …………………………………………………………… 13

2. Mastrichto (Europos Sąjungos) sutartis……………………….. ………………….. 14

3. Antrasis EPS etapas…………………. ……………………………………………… 15

4. Trečiasis EPS etapas………………………………. ……………………………….. 17

5. Svarbiausios EPS kūrimosi proceso išvados……………………………………….18

5. Europos centrinių bankų sistema ir Europos centrinis

bankas……………….…….…19

Išvados ………………………………………………………………………………….…….. 22

Informacijos šaltiniai …………………………………………………………………………. 24

Priedas 1. Europos piniginio vieneto ECU funkcijos. ……………………………..……… 25

Priedas 2. ECU krepšelio svoris…………………………………………………………….. 26

ĮVADAS

Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) kūrimas – tai ilgas ekonominės

integracijos procesas, apimantis bendrosios rinkos ir panašių gyvenimo

standartų sukūrimą visose ES šalyse.

Darbo tikslas – apibūdinti Europos Sąjungos monetarinės (pinigų)

sistemos susikūrimą, trumpai atskleisti EPS raidos etapus, bendros ES

valiutos atsiradimo priežastis.

Darbe – penki skyriai, kuriuose nuosekliai pateikiama EPS samprata,

kaip vieningos Europos kūrimo grandis.

Pirmajame skyriuje trumpai išdėstoma teorinė valstybių vykdomos

monetarinės politikos esmė, jos tikslai.

Antrasis skyrius skirtas istorinei pinigų sąjungų egzistavimo

patirčiai atskleisti. Būtent ta patirtis daugeliui kelia tam tikrų abejonių

dėl EPS ateities. Čia taip pat pateikiami naujosios sąjungos kūrimosi

argumentai.

Trečiojoje dalyje – Ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimosi raida,

institucijų funkcijos ir jų transformacija EPS kūrimosi eigoje.

Ketvirtame skyriuje nuosekliai išdėstomi Ekonominės ir pinigų

sąjungos kūrimosi etapai, keliami uždaviniai, tikslai ir rezultatai, bei

pateikiamos svarbiausios šio proceso išvados.

Penktas skyrius skirtas Europos centrinio banko ir Europos centrinių

bankų sistemos trumpam apibūdinimui.

Darbo metodologija – įvairios literatūros analizė.

1. MONETARINĖ POLITIKA. JOS TIKSLAI.

Monetarinė politika – tai centrinio banko (CB) politika, veikianti

reguliuojant pinigų kiekio, masės didėjimo tempus ar palūkanų normos

pokyčius. Pagrindiniai jos tikslai – skatinti nacionalinio produkto gamybą,

mažinti nedarbo augimą, reguliuoti infliacijos tempus. Šalies vyriausybės

fiskalinei politikai keliami tie patys reikalavimai, tik fiskalinė politika

įgyvendinama mokestinėmis priemonėmis, taip pat formuojant valstybės

biudžeto išlaidas ir pajamas, o monetarinė politika –reguliuojant pinigų

pasiūlą.

Trumpai monetarinės politikos bruožus galima apibūdinti sekančiai: jei

šalies ekonomika veikia esant nedarbui, t.y. nepilnai panaudodama esmus

darbo išteklius, didinant pinigų pasiūlą pasiekiamas gamybos apimčių

išaugimas.Taigi, šalies centinis bankas ir vyriausybė vykdo pinigų

politiką, kuri skatina palūkanų normos kritimą ir investicinės veiklos

pagyvėjimą. Tai – ekspancinė monetarinė
politika. Artėjant prie pilno

užimtumo, tolesnis pinigų pasiūlos didinimas lems ne tik nacionalinio

produkto augimą, bet ir kainų lygio kilimą , sparčią infliaciją. Tokiu

atveju pereinama prie restrikcinės monetarinės politikos, kurią vykdant

kredito sąlygos tampa sunkesnės, investicijos lėtėja, infliacinis tarpsnis

palengva likviduojamas. Tagi monetarinė politika turi skatinti užimtumo

didėjimą, nesukeliant spartaus kainų lygio augimo. Tai vykdoma remiantis

pinigų pasiūlos ir paklausos pusiausvyros susidarymo mechanizmu.

Ši pusiausvyra susiklosto tokiame taške, kuris reiškia atitinkamą

palūkanų normą. Pinigų pasiūlos padidinimas ( 1 pav.), kai pasiūlos kreivė

MSO pereina į MS1 sukelia palūkanų normos sumažėjimą nuo r0 iki r1 , o

pinigų pakausos išaugimas (kreivė MD pereina iš MD0 į MD1) veikia

priešingai,- palūkanų norma padidėja nuo r0 iki r2. Centrinis bankas,

reguliuodamas pinigų pasiūlą, veikia palūkanų normą, leisdamas veikti

rinkos jėgoms, kurios sukelia pageidaujamus verslo aktyvumo ir nacionalinio

produkto gamybos dinamikos poslinkius.

Palūkanų

norma

MSO

MS1

r2

ror1 MD1

MDo

Mo M1 Pinigų

kiekis

1 pav. Pinigų rinkos pusiausvyra ir jos kitimas.

Laukiamas monetarinės politikos priemonių efektas pasireiškia ne iš

karto, kaip to norėtųsi, o tik po tam tikro laiko. Laiko tarpas nuo

sprendimo priėmimo iki jo realizavimo vadinamas realizavimo lagu. Jo

buvimas komplikuoja monetarinės politikos procesus. Lagas kyla dėl šių

priežasčių:

1. atliekant atviros rinkos operacijas, praeina tam tikras laikas, kol

vertybinius popierius centriniam bankui pardavę komerciniai bankai savo

išaugusius rezervus iš tikrųjų realizuoja naujomis paskolomis;

2. poveikis palūkanų normai bus realizuotas tik po to, kai pakis šeimų

turto, turinčio absoliutų arba didelį likvidumą, struktūra ir šeimų

intencijos turėti mažiau grynųjų pinigų, o daugiau palūkanas nešančių

aktyvų realizuosis iki tokio lygio, kad pasikeis ir ilgalaikių paskolų

palūkanų norma;

3. pakitus palūkanų normai, jų poveikio investicijų prieaugiui taip

pat reikia laukti gana ilgai, o po investicijų prieaugio reikalingas laiko

tarpas iki padidės visuminė paklausa ir nacionalinio produkto gamyba.

EKONOMINĖS IR PINIGŲ SĄJUNGOS KŪRIMOSI ISTORINĖS PRIELAIDOS.

3 Reikšmingiausių piniginių sąjungų apibūdinimasIstorinę pinigų sąjungų egzistavimo patirtį sunku apibūdinti

vienareikšmiškai. Dažna šių sąjungų egzistavo trumpą laiką. Dėl šios

priežasties kyla daug abejonių ir dėl Europos pinigų sąjungos (EPS)

ateities. Tam tikras išvadas galima daryti trumpai apžvelgus

reikšmingiausiais pastarųjų šimtmečių pinigų sąjungas (6,12):

• Vokietijos, kuri vadovaujant Bismarkui, buvo suvienyta į politinę

ir ekonominę sąjungą 1860 m.;

• Italijos, kuri nesėkmingai bandė jungtis į politinę ir ekonominę

sąjungą 1860m. ir 1870m.;

• Jungtinių Valstijų – tai federacija nuo Pilietinio karo laikų;

• Šveicarijos, kurios atskiri kantonai jungėsi nuo 1850 m., kol 1870

m. buvo įvesta bendroji valiuta;

• Vokietijos ir Austrijos pinigų sąjunga, sukurta 1857 m. ir gyvavusi

daugiau nei dešimt metų;

• Lotynų Amerikos pinigų sąjunga, sukurta 1865 m., veikus daugiau nei

šešiasdešimt metų;

• Skandinavijos pinigų sąjunga, gyvavusi nuo 1872 m. iki 1931 m.

Visos šios pinigų sąjungos egzistavo siejamos aukso standarto, todėl

nacionalinėms vyriausybėms būdavo suteikiama mažai savarankiškumo. Europos

pinigų sąjungos atveju, šalys, stojančios į sąjungą, pačios atsisako

nepriklausomos pinigų politikos. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadas

:

1. neilgai gyvavo tos pinigų sąjungos, kurias sukūrus nebuvo siekiama

ir politinės integracijos (pvz.: Skandinavijos, Lotynų Amerikos,

Vokietijos Austrijos pinigų sąjungos.);

2. 19-ame – 20-ojo amžiaus pradžioje nacionalinės vyriausybės buvo

labai mažos, nebuvo dideli ir mokesčiai, todėl pinigų sąjungos

veikė ilgą laiką be didelių finansinių pervedimų į centrinį

biudžetą;

3. vienose šalyse politinės sąjungos buvo kuriamos prieš sudarant

piningų sąjungą, kitose – po jų sudarymo. Laikas parodė, kad pinigų

sąjunga gali būti sudaryta anksčiau negu politinė, o politinės

centralizacijos lygis, reikalingas sąjungai išlikti, gali būti gana

žemas.

Pastaraisiais dešimtmečiais stebimi žymūs pokyčiai viso pasaulio

kapitalo rinkose. Dar prieš du dešimtmečius kapitalo rinkos nacionaliniu

lygmeniu buvo labai segmentuotos, kapitalas buvo kontroliuojamas, buvo

ribojamas kapitalo investavimas už šalies ribų. Nors esant eurų, svarų,

dolerių ir kitų valiutų rinkoms
lėšas galima investuoti lengvatinių

mokesčių regionuose, tačiau nacionalinės rinkos liko atskirtos vienos nuo

kitos, o tai kiekvienos nacionalinės valdžios organams, įgyvendinantiems

monetarinę politiką, suteikė savarankiškumą. Tarptautinio likvidumo

augimas, komunikacijų technologijų spartus vystymasis, kurių dėka atsirado

galimybė per kelas sekundes susisiekti su visu pasauliu, panaikino

geografines rinkų ribas, visos pasaulio dalys vis labiau integruojamos į

tarptautines finansų rinkas, nyksta segmentacija. Visa tai veikia atskirų

šalių vyriausybių vykdomą pinigų politiką.

4 Europos pinigų sistemos kūrimosi argumentai

Naujų technologijų plitimas, globalizacija, tarpregioninės

konkurencijos augimas sudaro palankias sąlygas EPS kurtis, tačiau ji

pirmiausia kurėsi dėl politinių priežasčių, o tik paskui – dėl ekonominių .

EPS kūrimas – svarbi Europos integracijos dalis po Antrojo pasaulinio karo,

kuriam pasibaigus Europos politikai padarė išvadą, kad Europa turi būti

taip politiškai, demokratiškai, ekonomiškai organizuota, kad garantuotų

nuolatinę taiką. Tačiau pastaruoju metu vis labiau akcentuojami ekonominiai

EPS sukūrimo argumentai:

• ekonominė tarpusavio priklausomybė;

• efektyvių sprendimų priėmimas;

• konkurencija;

• spekuliavimas valiuta;

• pasaulinė valiuta.

Stebint pasaulio regionų konkurenciją tampa aišku, kad nesant

efektyvios bendros rinkos ir bendrų pinigų, sunku palaikyti konkurencingumą

ir gyvenimo lygio standartus.

Didėjant Europos sąjungos šalių ekonomikų atvirumui ir šių šalių

tarpusavio ekonominei priklausomybei, nė viena atskira valstybė negali pati

pasiekti kainų stabilumo, užimtumo, pusiausvyros ir nuolatinės plėtros.

Atskira valstybė tokioje aplinkoje pati viena negali priimti efektyvių

ekonominių sprendimų, todėl būtina juos derinti bendrijos lygyje

kompetingųjų instituciju lygmeniu, laikantis nuostatų, kad ne bendrija, o

valstybės narės yra atsakingos už ekonominių ir socialinių problemų

sprendimą savo teritorijoje.

Įvedus bendrąją valiutą labai tikėtina, kad sumažės spekuliacinių

atakų galimybė. Tokiai valiutai yra galimybė tapti reikšminga pasaulio

valiuta ir konkuruoti su JAV doleriu, vis dar užimančiu dominuojančią

padėtį.

EKONOMINĖS IR PINIGŲ SĄJUNGOS KŪRIMOSI RAIDA

2 Europos monetarinė sistema

Ekonominė ir pinigų sąjunga yra logiškas bendrosios rinkos žingsnis

visiškai suvienytos Europos link. Poreikis integruoti pinigų sistemas buvo

užfiksuotas dar Romos sutartyje (1957 m.) , kurios pagrindu buvo įsteigta

Bendrija. Sutartyje buvo pažymėta, kad “valiutų kursai yra bendrų interesų

reikalas”. Panaikinus vidinius Bendrijos narių užsienio prekybos muitus ir

vietoje jų įvedus bendrą išorinį muitų tarifą, valiutinė konsolidacija buvo

natūrali ir pagrįsta. Nesunku pastebėti, kad įsteigus pinigų sąjungą,

išnyktų rizika, susijusi su valiutų kurso svyravimais: būtų daug lengviau

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1552 žodžiai iš 5135 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.