VILNIAUS UNIVERSITETAS
EKONOMIKOS FAKULTETAS
TEORINĖS EKONOMIKOS KATEDRA
Ekonomikos fakulteto
Ekonomikos specialybės
Neakivaizdinių studijų
II kurso studentės
Astos Šimkūnienės
EUROPOS SĄJUNGOS MONETARINĖ SISTEMA
Ekonomikos teorijos kursinis darbas
Darbo vadovas:
Vilnius, 2002
EUROPOS SĄJUNGOS MONETARINĖ SISTEMA
TURINYS
Įvadas …………………………………………………………………………………………. 3
1. Monetarinė politika. Jos tikslai…………………………………………………………… 4
2. Ekonominės pinigų sąjungos kūrimosi istorinės prielaidos…………………………….6
1. Reikšmingiausių piniginių sąjungų apibūdinimas……………..……………………. 6
2. Ekonominės pinigų sąjungos kūrimosi argumentai…..…………………………….. 7
3. EPS kūrimosi raida…………………………………………………………………………. 9
1. Europos monetarinė sistema……………….. …………………..…………………… 9
2. Svarbiausi EMS komponentai ………………………………………………….…….10
4. Ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimosi etapai…….………………………………… 13
1. Pirmasis EPS etapas…… …………………………………………………………… 13
2. Mastrichto (Europos Sąjungos) sutartis……………………….. ………………….. 14
3. Antrasis EPS etapas…………………. ……………………………………………… 15
4. Trečiasis EPS etapas………………………………. ……………………………….. 17
5. Svarbiausios EPS kūrimosi proceso išvados……………………………………….18
5. Europos centrinių bankų sistema ir Europos centrinis
bankas……………….…….…19
Išvados ………………………………………………………………………………….…….. 22
Informacijos šaltiniai …………………………………………………………………………. 24
Priedas 1. Europos piniginio vieneto ECU funkcijos. ……………………………..……… 25
Priedas 2. ECU krepšelio svoris…………………………………………………………….. 26
ĮVADAS
Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) kūrimas – tai ilgas ekonominės
integracijos procesas, apimantis bendrosios rinkos ir panašių gyvenimo
standartų sukūrimą visose ES šalyse.
Darbo tikslas – apibūdinti Europos Sąjungos monetarinės (pinigų)
sistemos susikūrimą, trumpai atskleisti EPS raidos etapus, bendros ES
valiutos atsiradimo priežastis.
Darbe – penki skyriai, kuriuose nuosekliai pateikiama EPS samprata,
kaip vieningos Europos kūrimo grandis.
Pirmajame skyriuje trumpai išdėstoma teorinė valstybių vykdomos
monetarinės politikos esmė, jos tikslai.
Antrasis skyrius skirtas istorinei pinigų sąjungų egzistavimo
patirčiai atskleisti. Būtent ta patirtis daugeliui kelia tam tikrų abejonių
dėl EPS ateities. Čia taip pat pateikiami naujosios sąjungos kūrimosi
argumentai.
Trečiojoje dalyje – Ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimosi raida,
institucijų funkcijos ir jų transformacija EPS kūrimosi eigoje.
Ketvirtame skyriuje nuosekliai išdėstomi Ekonominės ir pinigų
sąjungos kūrimosi etapai, keliami uždaviniai, tikslai ir rezultatai, bei
pateikiamos svarbiausios šio proceso išvados.
Penktas skyrius skirtas Europos centrinio banko ir Europos centrinių
bankų sistemos trumpam apibūdinimui.
Darbo metodologija – įvairios literatūros analizė.
1. MONETARINĖ POLITIKA. JOS TIKSLAI.
Monetarinė politika – tai centrinio banko (CB) politika, veikianti
reguliuojant pinigų kiekio, masės didėjimo tempus ar palūkanų normos
pokyčius. Pagrindiniai jos tikslai – skatinti nacionalinio produkto gamybą,
mažinti nedarbo augimą, reguliuoti infliacijos tempus. Šalies vyriausybės
fiskalinei politikai keliami tie patys reikalavimai, tik fiskalinė politika
įgyvendinama mokestinėmis priemonėmis, taip pat formuojant valstybės
biudžeto išlaidas ir pajamas, o monetarinė politika –reguliuojant pinigų
pasiūlą.
Trumpai monetarinės politikos bruožus galima apibūdinti sekančiai: jei
šalies ekonomika veikia esant nedarbui, t.y. nepilnai panaudodama esmus
darbo išteklius, didinant pinigų pasiūlą pasiekiamas gamybos apimčių
išaugimas.Taigi, šalies centinis bankas ir vyriausybė vykdo pinigų
politiką, kuri skatina palūkanų normos kritimą ir investicinės veiklos
pagyvėjimą. Tai – ekspancinė monetarinė
politika. Artėjant prie pilno
užimtumo, tolesnis pinigų pasiūlos didinimas lems ne tik nacionalinio
produkto augimą, bet ir kainų lygio kilimą , sparčią infliaciją. Tokiu
atveju pereinama prie restrikcinės monetarinės politikos, kurią vykdant
kredito sąlygos tampa sunkesnės, investicijos lėtėja, infliacinis tarpsnis
palengva likviduojamas. Tagi monetarinė politika turi skatinti užimtumo
didėjimą, nesukeliant spartaus kainų lygio augimo. Tai vykdoma remiantis
pinigų pasiūlos ir paklausos pusiausvyros susidarymo mechanizmu.
Ši pusiausvyra susiklosto tokiame taške, kuris reiškia atitinkamą
palūkanų normą. Pinigų pasiūlos padidinimas ( 1 pav.), kai pasiūlos kreivė
MSO pereina į MS1 sukelia palūkanų normos sumažėjimą nuo r0 iki r1 , o
pinigų pakausos išaugimas (kreivė MD pereina iš MD0 į MD1) veikia
priešingai,- palūkanų norma padidėja nuo r0 iki r2. Centrinis bankas,
reguliuodamas pinigų pasiūlą, veikia palūkanų normą, leisdamas veikti
rinkos jėgoms, kurios sukelia pageidaujamus verslo aktyvumo ir nacionalinio
produkto gamybos dinamikos poslinkius.
Palūkanų
norma
MSO
MS1
r2
ror1 MD1
MDo
Mo M1 Pinigų
kiekis
1 pav. Pinigų rinkos pusiausvyra ir jos kitimas.
Laukiamas monetarinės politikos priemonių efektas pasireiškia ne iš
karto, kaip to norėtųsi, o tik po tam tikro laiko. Laiko tarpas nuo
sprendimo priėmimo iki jo realizavimo vadinamas realizavimo lagu. Jo
buvimas komplikuoja monetarinės politikos procesus. Lagas kyla dėl šių
priežasčių:
1. atliekant atviros rinkos operacijas, praeina tam tikras laikas, kol
vertybinius popierius centriniam bankui pardavę komerciniai bankai savo
išaugusius rezervus iš tikrųjų realizuoja naujomis paskolomis;
2. poveikis palūkanų normai bus realizuotas tik po to, kai pakis šeimų
turto, turinčio absoliutų arba didelį likvidumą, struktūra ir šeimų
intencijos turėti mažiau grynųjų pinigų, o daugiau palūkanas nešančių
aktyvų realizuosis iki tokio lygio, kad pasikeis ir ilgalaikių paskolų
palūkanų norma;
3. pakitus palūkanų normai, jų poveikio investicijų prieaugiui taip
pat reikia laukti gana ilgai, o po investicijų prieaugio reikalingas laiko
tarpas iki padidės visuminė paklausa ir nacionalinio produkto gamyba.
EKONOMINĖS IR PINIGŲ SĄJUNGOS KŪRIMOSI ISTORINĖS PRIELAIDOS.
3 Reikšmingiausių piniginių sąjungų apibūdinimasIstorinę pinigų sąjungų egzistavimo patirtį sunku apibūdinti
vienareikšmiškai. Dažna šių sąjungų egzistavo trumpą laiką. Dėl šios
priežasties kyla daug abejonių ir dėl Europos pinigų sąjungos (EPS)
ateities. Tam tikras išvadas galima daryti trumpai apžvelgus
reikšmingiausiais pastarųjų šimtmečių pinigų sąjungas (6,12):
• Vokietijos, kuri vadovaujant Bismarkui, buvo suvienyta į politinę
ir ekonominę sąjungą 1860 m.;
• Italijos, kuri nesėkmingai bandė jungtis į politinę ir ekonominę
sąjungą 1860m. ir 1870m.;
• Jungtinių Valstijų – tai federacija nuo Pilietinio karo laikų;
• Šveicarijos, kurios atskiri kantonai jungėsi nuo 1850 m., kol 1870
m. buvo įvesta bendroji valiuta;
• Vokietijos ir Austrijos pinigų sąjunga, sukurta 1857 m. ir gyvavusi
daugiau nei dešimt metų;
• Lotynų Amerikos pinigų sąjunga, sukurta 1865 m., veikus daugiau nei
šešiasdešimt metų;
• Skandinavijos pinigų sąjunga, gyvavusi nuo 1872 m. iki 1931 m.
Visos šios pinigų sąjungos egzistavo siejamos aukso standarto, todėl
nacionalinėms vyriausybėms būdavo suteikiama mažai savarankiškumo. Europos
pinigų sąjungos atveju, šalys, stojančios į sąjungą, pačios atsisako
nepriklausomos pinigų politikos. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadas
:
1. neilgai gyvavo tos pinigų sąjungos, kurias sukūrus nebuvo siekiama
ir politinės integracijos (pvz.: Skandinavijos, Lotynų Amerikos,
Vokietijos Austrijos pinigų sąjungos.);
2. 19-ame – 20-ojo amžiaus pradžioje nacionalinės vyriausybės buvo
labai mažos, nebuvo dideli ir mokesčiai, todėl pinigų sąjungos
veikė ilgą laiką be didelių finansinių pervedimų į centrinį
biudžetą;
3. vienose šalyse politinės sąjungos buvo kuriamos prieš sudarant
piningų sąjungą, kitose – po jų sudarymo. Laikas parodė, kad pinigų
sąjunga gali būti sudaryta anksčiau negu politinė, o politinės
centralizacijos lygis, reikalingas sąjungai išlikti, gali būti gana
žemas.
Pastaraisiais dešimtmečiais stebimi žymūs pokyčiai viso pasaulio
kapitalo rinkose. Dar prieš du dešimtmečius kapitalo rinkos nacionaliniu
lygmeniu buvo labai segmentuotos, kapitalas buvo kontroliuojamas, buvo
ribojamas kapitalo investavimas už šalies ribų. Nors esant eurų, svarų,
dolerių ir kitų valiutų rinkoms
lėšas galima investuoti lengvatinių
mokesčių regionuose, tačiau nacionalinės rinkos liko atskirtos vienos nuo
kitos, o tai kiekvienos nacionalinės valdžios organams, įgyvendinantiems
monetarinę politiką, suteikė savarankiškumą. Tarptautinio likvidumo
augimas, komunikacijų technologijų spartus vystymasis, kurių dėka atsirado
galimybė per kelas sekundes susisiekti su visu pasauliu, panaikino
geografines rinkų ribas, visos pasaulio dalys vis labiau integruojamos į
tarptautines finansų rinkas, nyksta segmentacija. Visa tai veikia atskirų
šalių vyriausybių vykdomą pinigų politiką.
4 Europos pinigų sistemos kūrimosi argumentai
Naujų technologijų plitimas, globalizacija, tarpregioninės
konkurencijos augimas sudaro palankias sąlygas EPS kurtis, tačiau ji
pirmiausia kurėsi dėl politinių priežasčių, o tik paskui – dėl ekonominių .
EPS kūrimas – svarbi Europos integracijos dalis po Antrojo pasaulinio karo,
kuriam pasibaigus Europos politikai padarė išvadą, kad Europa turi būti
taip politiškai, demokratiškai, ekonomiškai organizuota, kad garantuotų
nuolatinę taiką. Tačiau pastaruoju metu vis labiau akcentuojami ekonominiai
EPS sukūrimo argumentai:
• ekonominė tarpusavio priklausomybė;
• efektyvių sprendimų priėmimas;
• konkurencija;
• spekuliavimas valiuta;
• pasaulinė valiuta.
Stebint pasaulio regionų konkurenciją tampa aišku, kad nesant
efektyvios bendros rinkos ir bendrų pinigų, sunku palaikyti konkurencingumą
ir gyvenimo lygio standartus.
Didėjant Europos sąjungos šalių ekonomikų atvirumui ir šių šalių
tarpusavio ekonominei priklausomybei, nė viena atskira valstybė negali pati
pasiekti kainų stabilumo, užimtumo, pusiausvyros ir nuolatinės plėtros.
Atskira valstybė tokioje aplinkoje pati viena negali priimti efektyvių
ekonominių sprendimų, todėl būtina juos derinti bendrijos lygyje
kompetingųjų instituciju lygmeniu, laikantis nuostatų, kad ne bendrija, o
valstybės narės yra atsakingos už ekonominių ir socialinių problemų
sprendimą savo teritorijoje.
Įvedus bendrąją valiutą labai tikėtina, kad sumažės spekuliacinių
atakų galimybė. Tokiai valiutai yra galimybė tapti reikšminga pasaulio
valiuta ir konkuruoti su JAV doleriu, vis dar užimančiu dominuojančią
padėtį.
EKONOMINĖS IR PINIGŲ SĄJUNGOS KŪRIMOSI RAIDA
2 Europos monetarinė sistema
Ekonominė ir pinigų sąjunga yra logiškas bendrosios rinkos žingsnis
visiškai suvienytos Europos link. Poreikis integruoti pinigų sistemas buvo
užfiksuotas dar Romos sutartyje (1957 m.) , kurios pagrindu buvo įsteigta
Bendrija. Sutartyje buvo pažymėta, kad “valiutų kursai yra bendrų interesų
reikalas”. Panaikinus vidinius Bendrijos narių užsienio prekybos muitus ir
vietoje jų įvedus bendrą išorinį muitų tarifą, valiutinė konsolidacija buvo
natūrali ir pagrįsta. Nesunku pastebėti, kad įsteigus pinigų sąjungą,
išnyktų rizika, susijusi su valiutų kurso svyravimais: būtų daug lengviau