Turinys
Įvadas 1
1. Pradžių pradžia. 2
2. Europos Sąjungos pilietis. 2
3. Taika ir stabilumas visame žemyne. 3
3.1 Europos vaidmuo pasaulinėje arenoje. 4
4. Dirbkime išvien, kaip Europiečiai. 4
4.1 Naujas impulsas ekonomikai. 5
5. Narystės Europos Sąjungoje pliusai. 6
6. Narystės Europos Sąjungoje minusai. 8
7. Lietuvos ir Europos Sąjunga (ES). 9
7.1 Parama Lietuvai. 10
Išvados 11
Literatūra 12
Įvadas
Visi mes norime gyventi ramiai ir saugiai. Kai kurių neramumų, galinčių kelti grėsmę mūsų kasdienei gyvenamajai aplinkai, ištakos yra tarptautinės. Tai – tarptautinis terorizmas, prekyba narkotikais ir piktnaudžiavimas jais. Europos šalims kovoti su šiomis negandomis reikia veikiant išvien. ES valstybės yra pasiryžusios su šiomis grėsmėmis kovoti visais lygmenimis, besilaikydamos bendrų teisės normų ir plėtodamos policijos, muitinių ir teismų bendradarbiavimą. ES vaidina ypatingą vaidmenį saugodama aplinką, nes valstybių sienos neužkerta kelio taršai. Greitai kintančių technologijų pasaulyje ES vis aktyviau padeda Europos moksliniais tyrimais siekti naujų mokslo laimėjimų. Vienas iš svarbiausių ES tikslų – išlaikyti Europoje esamas darbo vietas ir kurti naujas. ES tam tikrą vaidmenį vaidina ir prieglobsčio teikimo bei migracijos politikoje, aktyviai dalyvauja taikos palaikymo ir taikdarystės akcijose, įgyvendina daugelį projektų, kurie padeda praktiškai įtvirtinti žmogaus teises ir demokratiją. Žmonės būdami ES priklausančios valstybės piliečiais, gali kur tik nori keliauti, studijuoti ar dirbti. ES nuolat stengiasi plėsti judėjimo laisvę – naują pagrindinę piliečių teisę ir panaikinti bet kokį diskriminavimą dėl pilietybės. Ji nesprendžia, ko mums mokytis mokykloje, bet stengiasi užtikrinti, kad mūsų išsilavinimas ir profesinė kvalifikacija būtų tinkamai pripažįsta kitose ES valstybėse. Europos Sąjungos valiuta – euras. Tai toks valiutos, į apyvartą išleistos 2002 m. sausio 1 d., pavadinimas. € – euro simbolis. Dvylika Europos Sąjungos valstybių – Airija, Austrija, Belgija, Graikija, Ispanija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Suomija ir Vokietija – savo ankstesnius piniginius vienetus jau pakeitė eurais. Turint bendrą valiutą lengviau keliauti ir lyginti kainas, bendra valiuta padeda Europoje kurti stabilesnę aplinką verslui, skatina augimą ir konkurencingumą.
1. Pradžių pradžia.
1950 – ieji metai laikomi Europos Sąjungos pradžių pradžia. Tada buvo sukurtas ne vienas tūkstantis teisės aktų, kurie buvo būtini norint užtikrinti vieningos sąjungos gyvavimą. Kai minime Europos Sąjungos vardą, turime galvoje organizaciją, kuri vienija 15 valstybių. Dabartinės ES šalys narės yra Didžioji Britanija, Vokietija, Prancūzija, Graikija, Ispanija, Italija, Portugalija, Airija, Belgija, Olandija, Liuksemburgas, Austrija, Danija, Švedija, Suomija. Nuo 2004 05 01 narėmis taps Lenkija, Čekija, Slovakija, Vengrija, Slovėnija, Estija, Latvija, Kipras, Malta, Lietuva. Viena didžiausių Europos Sąjungos naudų – dėmesys žmogaus teisėms. Narystė Europos Sąjungoje užtikrina aukšto lygio standartus įvairiose srityse, tokiose kaip aplinkosauga, sveikatos apsauga, socialinė apsauga ir sauga darbe.
2. Europos Sąjungos pilietis.
Būdamas Europos Sąjungos piliečiu kiekvienas Lietuvos pilietis turės teisę keliauti, dirbti (po tam tikrų pereinamųjų laikotarpių), studijuoti ir gyventi bet kurioje valstybėje narėje, įskaitant teisę pradėti verslą visose valstybėse narėse bei teisę naudotis socialinės apsaugos garantijomis. Visi piliečiai gali per vietinius, savivaldybių ir Europos Parlamento rinkimus balsuoti valstybėje narėje, kurioje jie gyvena, ir net turi teisę kelti savo kandidatūrą per vietinius ir Europos Parlamento rinkimus. Visiems ES gyventojams turi būti suteikta bet kurios valstybės narės diplomatinių ar konsulinių atstovų apsauga, jiems esant už ES ribų, kur nėra tos valstybės atstovybės. ES pilietybė papildo nacionalinę pilietybę, tačiau jos nepakeičia. Europos Sąjungos plėtra yra istorinė galimybė taikiai suvienyti dešimtmečius buvusią susiskaldžiusią ir konfliktavusią Europą. Plėtra leis ES stabilumą ir gerovę įdiegti didesnėje valstybių grupėje, konsoliduodama nuo 1989 m. Vidurio ir Rytų Europos valstybėse vykusius politinius bei ekonominius pokyčius. Didindama šių valstybių stabilumą ir saugumą, ES praplės galimybes stiprėti taikai ir kilti gerovei. Po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių užtikrinant taiką, saugumą ir laisvę stipri ir vieninga Europa yra svarbi kaip niekad.
3. Taika ir stabilumas visame žemyne.
Kokia yra didžiausia ES nauda? Galbūt tai galimybė įgyvendinti taiką ir stabilumą visoje Europoje:
• ES plėtra palaipsniui vienija mūsų žemyną, kuris buvo suskaidytas po paskutinio pasaulinio karo. Jos dėka taikos, stabilumo ir gerovės zona, kurios privalumais mėgaujasi jau antra vakarų europiečių karta, pasiekia ir Vidurio bei Rytų Europos gyventojus. Istorinis Europos Bendrijos, dabar jau Europos Sąjungos, laimėjimas buvo tas, kad dėl ekonominės ir politinės jos narių integracijos pavyko išvengti konfliktų ar net karo. Jei tai pavyktų pasiekti ir likusioje Europos dalyje, nauda būtų praktiškai neišmatuojama.
• Praėjusį dešimtmetį ES narystės perspektyva padėjo Vidurio ir Rytų Europos valstybėms vieningai sugrįžti prie pliuralistinės demokratijos ir rinkos ekonomikos. ES padėjo joms įgyvendinti reformas ir įveikti pereinamąjį laikotarpį. Stabilumas ir kylanti gerovė naudingi ir šioms valstybėms, ir dabartinėms ES narėms.
Pasibaigus Šaltajam karui, baigėsi ir dirbtinis Europos padalijimas, tačiau atsirado konfliktų tarp etninių grupių ar tautinių mažumų tikimybė Vidurio ir Rytų Europoje. ES narystės perspektyva padėjo pašalinti daugelį šių problemų. Būtent ši suvienytos Europos – “nedalomos ir laisvos” – vizija įkvepia ES plėtrai. Plėtros procesas duoda teigiamų rezultatų daugelyje viešosios politikos sričių, kurios aktualios Europos piliečiams. Būsimosios narės sustiprino policijos ir teisėjų bendradarbiavimą įgyvendinant įstatymus. Tarptautinė narkotikų ir žmonių kontrabanda tampa lengviau kontroliuojama, Vidurio ir Rytų Europos valstybėms priimant vienodus standartus, kurių laikymąsi stebi kitos ES narės. Jų sienų su valstybėmis, nepriklausančiomis ES, apsauga gerėja.
3.1 Europos vaidmuo pasaulinėje arenoje.
• Prie dabartinių 15 valstybių su 375 milijonais gyventojų prisijungus dar 10 dešimt valstybių su 75 milijonais piliečių, tai gali sustiprinti ES įtaką pasauliniuose procesuose. Tai padės Europai pasiruošti globalizacijos iššūkiui. Tačiau, kaip rodo vėliausi įvykiai, ES galės daryti įtaką pasauliniams procesams tik tuo atveju, jei ji pajėgs pasirinkti aiškią politiką ir kalbės vienu balsu.
• Tarptautinių ekonominių santykių srityje ES jau yra viena iš lyderių, tačiau ji pilnai neišnaudoja savo įtakos; plėtra suteiks progą sustiprinti šią įtaką.
• Užsienio politikos, saugumo ir gynybos srityje ES padarė šiokią tokią pažangą, tačiau nesugebėjo parengti nei priemonių, nei valios, leidžiančių veikti efektyviai. Pastaruoju metu esminiu užsienio politikos klausimu – Irako klausimu – ES, kaip tokios, balso visiškai negirdėti. ES nebegali ir toliau būti ekonominės galios ir politinio silpnumo derinys.
• Suvieniję 25 nares, mes turime pasinaudoti proga įgyti daugiau įgaliojimų, darnos ir įtakos tarptautinėje arenoje. ES ir jos valstybės narės turėtų sparčiai pasimokyti iš patirties, įgytos Irako atveju: naudoti ir tobulinti vidinius ES mechanizmus, siekiant bendro supratimo ir bendros pozicijos esminiais klausimais.
4. Dirbkime išvien, kaip Europiečiai.
• Prisijungus naujiems nariams, turintiems turtingą kultūros paveldą, ES įvairovė padidės. Plėtra reikš intensyvesnį pasikeitimą idėjomis bei geresnį kitų europiečių supratimą. ES institucijos ir toliau skirs deramą dėmesį nacionalinėms kalboms bei skatins mokytis kitų kalbų.
• Padidėdama nuo 15 iki 25 narių, ES privalo pakeisti savo sprendimų priėmimo mechanizmą, idant neatsitiktų taip, kad “daugiau” vienoje srityje reikštų “mažiau” kitoje. Jau dabar ES institucijos susilaukia kritikos. Plėtra reikalauja ir suteikia progą “atnaujinti” mūsų valdymo sistemą. Susiejus nūdienos uždavinius su geresnio valdymo poreikiu, galima įvykdyti tą lūžį, kuris būtinas politinei sąjungai.