Es sveikatos apsauga
5 (100%) 1 vote

Es sveikatos apsauga

Turinys

Įvadas…………………………………………………………………………………………………3

1. ES struktūriniai fondai……………………………………………………………………………..4

2. Laukiami pokyčiai farmacijos sektoriuje įstojus į ES……………………………………………..5

3. Sveikatos informacijos plėtra………………………………………………………………………7

4. Pagrindiniai informacijos apie sveikatą šaltiniai…………………………………………………..8

5. Visuomenės sveikata ES teisėje………………………………………………………………….10

6. Europos bendrijos sritys, įgyvendintos per sveikatos

programas………………………………..11

7. Pagrindiniai tikslai, iškelti sveikatos

programoje…………………………………………………15

Išvados………………………………………………………………………………………………17

Literatūra……………………………………………………………………………………………18

   

Įvadas

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą atsiveria visiškai kitokios

finansinės galimybės. Mes įstojame į sąjungą, kurioje yra siekiama

suvienodinti pragyvenimo lygį gyventojams, ypač jautriai rūpinamasi, kad

kiekvienas šalies gyventojas turėtų darbą ir uždarbį, susirgus gautų

reikiamą medicininę pagalbą, galėtų mokytis ir tobulintis, kad sumažėtų

skirtumas tarp bendrų šalies pajamų (BVP) kiekio tenkančio vienam

gyventojui Vakarų Europos šalyse ir Lietuvoje, būtų sukurtos naujos darbo

vietos ir pan.

        Suprantant, kad stojančiųjų šalių pragyvenimo lygis yra žymiai

žemesnis negu Vakarų Europos šalyse, Europos Sąjunga šių problemų

sprendimui jose siūlo įvairias finansinės paramos priemones. Tam įsteigta

daug fondų, vykdomos tarptautinės programos ir pan. Viena iš tokių paramos

formų yra ir ES struktūriniai fondai.

Lietuva būdama šalimi kandidate kai kuriais atvejais galėjo naudotis

įvairia Sąjungos finansine parama. Tapus ES nare, keisis šios paramos

finansavimo šaltiniai, smarkiai išaugs paramos apimtys visų susikaupusių

problemų sprendimo galimybei užtikrinti.

Darbo tikslas – aptarti sveikatos apsaugos reikšmę Europos Sąjungoje.

Darbo uždaviniai:

1. Aptarti ES struktūrinius fondus

2. Apžvelgti ES sveikatos informacijos plėtrą

3. Pateikti Europos bendrijos sritis, įgyvendintas per sveikatos programas

       

ES struktūriniai fondai

Kokia tai yra parama ir ką ši parama duos kiekvienam iš mūsų?

Struktūriniai fondai yra Europos Sąjungos regioninės politikos finansavimo

priemonė, skirta sumažinti skirtumus tarp išsivysčiusių ir mažiau

išsivysčiusių regionų (arba valstybių).

        Struktūrinius fondus sudaro keturi atskiri tarpusavyje susiję

fondai (kuriuos sudaro ES biudžeto lėšos), turintys skirtingus tikslus ir

skirtingas finansines galimybes: Europos regioninės plėtros fondas (ERPF),

Europos socialinis fondas (ESF), Europos žemės ūkio valdymo ir garantijų

fondas (EŽŪVGF) ir Finansiniai instrumentai žuvininkystės valdymui (FIŽV).

        Struktūrinių fondų parama remiasi principu teikti lėšas, kurios yra

skirtos ne pakeisti pačių valstybių išlaidas tam tikrose srityse, o jas

papildyti. Tačiau papildomumas yra ženklus ir, pavyzdžiui, viešų

institucijų projektams ES struktūrinių fondų parama galės sudaryti net iki

75 proc. konkretaus projekto išlaidų.

Ką tai reiškia sveikatos sektoriui?

        Visos gydymo įstaigos Lietuvoje yra viešosios įstaigos. Tam, kad

pagerinti jų darbą, pagerinti gydymosi sąlygas jose, Lietuvos Vyriausybė,

savivaldybės kasmet skiria biudžeto lėšas. Žinome, kad šalies gydymo

įstaigų pastatai seni, dauguma neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, jų

išlaikymui ir atnaujinimui bei esamos įrangos pagerinimui lėšų nuolat

trūksta. ES struktūrinių fondų parama tuo ir paremta, kad parengus

nustatyta tvarka projektus, 3/4 reikiamų lėšų bus padengtos iš Europos

Sąjungos biudžeto lėšomis. Taigi, turėsime 4 kartus daugiau lėšų ir

galėsime 4 kartus sparčiau gerinti gydymosi sąlygas Lietuvos medicinos

įstaigose, per tą patį laiką galėsime atlikti 4 kartus daugiau darbų.

        Tam, kad gauti šią paramą, gydymo įstaigos nustatyta tvarka rengs

projektus. Kadangi kiekvienas projekto naudos gavėjas (sveikatos priežiūros

įstaiga) iš savo ar valstybės biudžeto lėšų privalės padengti ketvirtadalį

projekto išlaidų (25 %), šiuo metu Lietuva rengia bendrą šalies dokumentą,

kuriame yra numatyta kokiems projektams ir kiek lėšų jų įgyvendinimui

planuojama skirti iš valstybės biudžeto, įstojus į ES.

        Turime pasidžiaugti, kad planuojama naudoti
ES struktūrinių fondų

paramą taip pat ir sveikatos apsaugos projektams, t.y. kad reikiamą

procentą gydymo įstaigų teikiamų projektų išlaidų padengs valstybės ir

savivaldybių biudžetai.

Kam gali būti naudojama ES struktūrinių fondų parama?

        Tai: ligoninių statyba ir esminė renovacija, medicininės įrangos

atnaujinimas šiuolaikine, medicinos personalo kvalifikacijos kėlimas ir kt.

        Įstojus į ES neišnyks mus varginantys negalavimai ir ligos, kurie

egzistuoja ir Europos Sąjungos šalyse, tačiau atsiras galimybė greičiau

gauti šiuolaikiškesnę medicinos pagalbą, gydytis atnaujintose pagal

šiuolaikinius reikalavimus ligoninėse, greičiau sulaukti greitosios

pagalbos, pasirengusios medicinos pagalbą teikti nelaimės vietoje net ypač

sudėtingais atvejais ir kt.

        Narystė Europos Sąjungoje atvers Lietuvai naujas perspektyvas,

padės pasiekti išsivysčiusių ES valstybių lygį, užtikrinti jos piliečių

gerovę bei teisių apsaugą, sveikatos priežiūros srityje greičiau artėsime

prie tų galimybių, kurias gauna Europos Sąjungos gyventojai.

Sveikatos programų skyriaus vedėja,

Rūta Liaudanskienė

Laukiami pokyčiai farmacijos sektoriuje įstojus į ES

        Valstybės rūpestis bei pačių žmonių interesas, kad ligoniai būtų

gydomi tik saugiais, kokybiškais ir veiksmingais vaistais, kad mokslo

pažanga, pasireiškianti naujais aukštos technologijos preparatais pasiektų

Lietuvą taip greitai, kaip ir kitas išsivysčiusias valstybes. Svarbu, kad

vaistų būtų vaistinėse, būtiniausi vaistai būtų kompensuojami, o vaistus

vaistinėse išduotų aukštos kvalifikacijos vaistininkai, kurie turėtų

tinkamų farmacinių žinių ir galėtų suteikti ligoniui pilnavertę informaciją

apie vaistus. Svarbu, kad farmacijos pramonė plėstųsi ir vystytųsi lemdama

tiek socialinius ir finansinius, tiek Lietuvos vaistų rinkos teigiamus

poslinkius.

        ES  nustačiusi itin griežtus reikalavimus vaistų kokybei, saugumui

ir veiksmingumui, jų gamybai, platinimui, reklamai, pakuočių ženklinimui,

informacijai vartotojui, taip pat vaistininkams ir jų rengimui. Lietuva

didžiąją dalį šių reikalavimų jau perkėlė į savo teisę bei juos įgyvendina.

Nuo š.m. balandžio 1 d. nauji vaistai bus registruojami pagal ES

reikalavimus, lig tol įregistruotų vaistų registravimo bylos bus

peržiūrėtos ir papildytos iki 2007 m. sausio 1 d. Tai reiškia, kad vaistų

rinkoje vartotojai bus garantuoti, kad gydosi tikrai saugiais ir

kokybiškais vaistais.

        Stambiosios farmacijos pramonės įmonės persitvarko pagal ES

nustatytus vaistų geros gamybos praktikos reikalavimus. Įmonės rekonstruoja

patalpas, įsigyja naujas šiuolaikines technologijas, tobulina vaistų

gamybos procesus ir gerina jų kokybę, kelia darbuotojų kvalifikaciją.

Suprantama, kad šie procesai sudėtingi ir reiškia didelį finansinį iššūkį

mūsų gamintojams, tačiau jie yra būtini. Pramoninė vaistų gamyba negali

būti orientuota tik į vietinę rinką. Būtina užsienio rinkų paieška,

eksporto plėtimas. Jei norime eksportuoti  savo produkciją į Europą, turime

gaminti vaistus pagal joje pripažintus standartus. Beje, norėdami plėsti

eksportą į Rytų šalis, taip pat turime gerinti produkcijos kokybę, nes ir

šios šalys diegia geros gamybos praktikos reikalavimus, pvz, Rusijos

Federacija numato juos taikyti nuo 2005 m. Taigi, visais atvejai pertvarka

pramonėje yra būtina. Įstodami į ES mes įgyjame pripažinimą, kad mūsų

vaistai yra aukštos kokybės ir mes galime lygiavertėmis sąlygomis

konkuruoti su kitais ES gaminamais bei rinkoje esančiais vaistais.

Atsivėrusios naujos rinkos sudarys palankias prielaidas vystytis farmacijos

pramonei. O tai naudinga mums visiems. Bus vystoma viena iš nacionalinės

pramonės šakų (išsaugomos ir sukuriamos naujos darbo vietos, mokami

mokesčiai į biudžetą), Lietuvos vaistų rinkoje didės vietinės pramonės

pagamintų vaistų dalis, jie nenusileis savo kokybe ir saugumu iš užsienio

įvežamiems vaistams, bet bus pigesni, o tai itin svarbu mūsų ligoniams.

        Vaistus importuoja ir platina vaistų didmeninio platinimo įmonės.

Nuo jų veiklos kokybės priklauso, kokių vaistų bus Lietuvos rinkoje, ar jų

netruks, ar tiekimo metu nebus pažeista kokybė. Todėl šių įmonių veikla

itin svarbi. Platinimo įmonės iki  š.m. liepos 1 d. turi persitvarkyti

pagal ES nustatytus geros vaistų platinimo reikalavimus, kuriais

užtikrinama, kad vaistai perkami tik iš farmacinei veiklai licencijuotų

įmonių, transportuojami, saugomi sandėliuose ir parduodami vaistinėms

išsaugant vaistų kokybę. Pagal aukštus reikalavimus dirbančios įmonės

užtikrins saugų vaisto kelią nuo gamintojo iki vaistinių, stabilią vaistų

rinką, kai net ir reta liga sergantis ligonis turės galimybę įsigyti vaistų

ir nereikės ieškoti, kad jų kas nors atvežtų ar kitaip gautų.

        ES teisė nereglamentuoja vaistų kainodaros
kompensavimo. Yra

bendro pobūdžio reikalavimai, kad šios sritys būtų viešos ir skaidrios.

Visa kita, kokius vaistus ir kaip kompensuoja, sprendžia pati šalis. Tai

priklauso nuo pasirinkto sistemos modelio, sergamumo, finansinių išteklių.

Lietuvoje veikianti kainodaros ir kompensavimo sistemos yra panašios į

daugelio ES šalių. Jau dabar keičiamės su kitomis šalimis informacija apie

vaistų kainas, o po įstojimo į ES šie procesai palengvės, būsime

lygiaverčiai partneriai prašydami vienos ar kitos informacijos apie

vaistus. Labai svarbu, kad gerėjant šalies ekonomikai, gerės ir biudžetinis

finansavimas sveikatos apsaugai, o kartu ir vaistų kompensavimui.

        Įstojimas į ES turės įtakos ir vaistininkams. Ši profesija Europos

Sąjungoje yra vertinama profesija. Galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje

rengiami vaistininkai taip pat kaip ir ES šalių universitetuose, todėl

Lietuvai tapus ES šalimi nare Lietuvos vaistininkų diplomai bus

pripažįstami ir jie bus lygiaverčiai savo profesijos atstovai, kaip ES

šalių vaistininkai. Tikimės, kad galimybės išvykti dirbti Lietuvos

vaistininkams į ES šalis nebus tas vienintelis tikslas, kurį pajus Lietuvos

vaistininkai. Svarbu, kad Lietuvos žmonėms vaistinėse teikiamos paslaugos

būtų kvalifikuotos ir aukštos kokybės.

        Ypač permainas turėtų pajusti kaimo vaistinės. ES struktūriniams

fondams pasiekus Lietuvą, turėtų pagerėti kaimo gyventojų finansinė padėtis

ir jie galės įsigyti reikalingų  vaistų  bei daugiau dėmesio skirti sveikam

gyvenimo būdui. Tai turėtų skatinti vaistinių steigimąsi kaime, vaistus

išdavinės farmacijos specialistai, kurie galės pateikti išsamią informaciją

kaip vaistus vartoti, koks galimas šalutinis poveikis, patars kitais

klausimais.

        Farmacijos sektoriaus integracija į ES reiškia kokybiškai naują

sistemą, kuri garantuoja gyventojų aprūpinimą aukštų technologijų vaistais

bei kokybišką farmacijos įmonių veiklą.

        Lietuvos atstovai dalyvaus ES struktūrų: Vaistų, Farmacijos

komitetų, Europos vaistų vertinimo agentūros    darbe, todėl turėsime

puikias galimybes diskutuoti ir išsakyti savo nuomonę vaistų klausimais.

Sveikatos informacijos plėtra – strateginė integracijos

į Europos Sąjungą kryptis (1998m)

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1764 žodžiai iš 5876 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.