Turinys
Įvadas…………………………………………………………………………………………………3
1. ES struktūriniai fondai……………………………………………………………………………..4
2. Laukiami pokyčiai farmacijos sektoriuje įstojus į ES……………………………………………..5
3. Sveikatos informacijos plėtra………………………………………………………………………7
4. Pagrindiniai informacijos apie sveikatą šaltiniai…………………………………………………..8
5. Visuomenės sveikata ES teisėje………………………………………………………………….10
6. Europos bendrijos sritys, įgyvendintos per sveikatos
programas………………………………..11
7. Pagrindiniai tikslai, iškelti sveikatos
programoje…………………………………………………15
Išvados………………………………………………………………………………………………17
Literatūra……………………………………………………………………………………………18
Įvadas
Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą atsiveria visiškai kitokios
finansinės galimybės. Mes įstojame į sąjungą, kurioje yra siekiama
suvienodinti pragyvenimo lygį gyventojams, ypač jautriai rūpinamasi, kad
kiekvienas šalies gyventojas turėtų darbą ir uždarbį, susirgus gautų
reikiamą medicininę pagalbą, galėtų mokytis ir tobulintis, kad sumažėtų
skirtumas tarp bendrų šalies pajamų (BVP) kiekio tenkančio vienam
gyventojui Vakarų Europos šalyse ir Lietuvoje, būtų sukurtos naujos darbo
vietos ir pan.
Suprantant, kad stojančiųjų šalių pragyvenimo lygis yra žymiai
žemesnis negu Vakarų Europos šalyse, Europos Sąjunga šių problemų
sprendimui jose siūlo įvairias finansinės paramos priemones. Tam įsteigta
daug fondų, vykdomos tarptautinės programos ir pan. Viena iš tokių paramos
formų yra ir ES struktūriniai fondai.
Lietuva būdama šalimi kandidate kai kuriais atvejais galėjo naudotis
įvairia Sąjungos finansine parama. Tapus ES nare, keisis šios paramos
finansavimo šaltiniai, smarkiai išaugs paramos apimtys visų susikaupusių
problemų sprendimo galimybei užtikrinti.
Darbo tikslas – aptarti sveikatos apsaugos reikšmę Europos Sąjungoje.
Darbo uždaviniai:
1. Aptarti ES struktūrinius fondus
2. Apžvelgti ES sveikatos informacijos plėtrą
3. Pateikti Europos bendrijos sritis, įgyvendintas per sveikatos programas
ES struktūriniai fondai
Kokia tai yra parama ir ką ši parama duos kiekvienam iš mūsų?
Struktūriniai fondai yra Europos Sąjungos regioninės politikos finansavimo
priemonė, skirta sumažinti skirtumus tarp išsivysčiusių ir mažiau
išsivysčiusių regionų (arba valstybių).
Struktūrinius fondus sudaro keturi atskiri tarpusavyje susiję
fondai (kuriuos sudaro ES biudžeto lėšos), turintys skirtingus tikslus ir
skirtingas finansines galimybes: Europos regioninės plėtros fondas (ERPF),
Europos socialinis fondas (ESF), Europos žemės ūkio valdymo ir garantijų
fondas (EŽŪVGF) ir Finansiniai instrumentai žuvininkystės valdymui (FIŽV).
Struktūrinių fondų parama remiasi principu teikti lėšas, kurios yra
skirtos ne pakeisti pačių valstybių išlaidas tam tikrose srityse, o jas
papildyti. Tačiau papildomumas yra ženklus ir, pavyzdžiui, viešų
institucijų projektams ES struktūrinių fondų parama galės sudaryti net iki
75 proc. konkretaus projekto išlaidų.
Ką tai reiškia sveikatos sektoriui?
Visos gydymo įstaigos Lietuvoje yra viešosios įstaigos. Tam, kad
pagerinti jų darbą, pagerinti gydymosi sąlygas jose, Lietuvos Vyriausybė,
savivaldybės kasmet skiria biudžeto lėšas. Žinome, kad šalies gydymo
įstaigų pastatai seni, dauguma neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, jų
išlaikymui ir atnaujinimui bei esamos įrangos pagerinimui lėšų nuolat
trūksta. ES struktūrinių fondų parama tuo ir paremta, kad parengus
nustatyta tvarka projektus, 3/4 reikiamų lėšų bus padengtos iš Europos
Sąjungos biudžeto lėšomis. Taigi, turėsime 4 kartus daugiau lėšų ir
galėsime 4 kartus sparčiau gerinti gydymosi sąlygas Lietuvos medicinos
įstaigose, per tą patį laiką galėsime atlikti 4 kartus daugiau darbų.
Tam, kad gauti šią paramą, gydymo įstaigos nustatyta tvarka rengs
projektus. Kadangi kiekvienas projekto naudos gavėjas (sveikatos priežiūros
įstaiga) iš savo ar valstybės biudžeto lėšų privalės padengti ketvirtadalį
projekto išlaidų (25 %), šiuo metu Lietuva rengia bendrą šalies dokumentą,
kuriame yra numatyta kokiems projektams ir kiek lėšų jų įgyvendinimui
planuojama skirti iš valstybės biudžeto, įstojus į ES.
Turime pasidžiaugti, kad planuojama naudoti
ES struktūrinių fondų
paramą taip pat ir sveikatos apsaugos projektams, t.y. kad reikiamą
procentą gydymo įstaigų teikiamų projektų išlaidų padengs valstybės ir
savivaldybių biudžetai.
Kam gali būti naudojama ES struktūrinių fondų parama?
Tai: ligoninių statyba ir esminė renovacija, medicininės įrangos
atnaujinimas šiuolaikine, medicinos personalo kvalifikacijos kėlimas ir kt.
Įstojus į ES neišnyks mus varginantys negalavimai ir ligos, kurie
egzistuoja ir Europos Sąjungos šalyse, tačiau atsiras galimybė greičiau
gauti šiuolaikiškesnę medicinos pagalbą, gydytis atnaujintose pagal
šiuolaikinius reikalavimus ligoninėse, greičiau sulaukti greitosios
pagalbos, pasirengusios medicinos pagalbą teikti nelaimės vietoje net ypač
sudėtingais atvejais ir kt.
Narystė Europos Sąjungoje atvers Lietuvai naujas perspektyvas,
padės pasiekti išsivysčiusių ES valstybių lygį, užtikrinti jos piliečių
gerovę bei teisių apsaugą, sveikatos priežiūros srityje greičiau artėsime
prie tų galimybių, kurias gauna Europos Sąjungos gyventojai.
Sveikatos programų skyriaus vedėja,
Rūta Liaudanskienė
Laukiami pokyčiai farmacijos sektoriuje įstojus į ES
Valstybės rūpestis bei pačių žmonių interesas, kad ligoniai būtų
gydomi tik saugiais, kokybiškais ir veiksmingais vaistais, kad mokslo
pažanga, pasireiškianti naujais aukštos technologijos preparatais pasiektų
Lietuvą taip greitai, kaip ir kitas išsivysčiusias valstybes. Svarbu, kad
vaistų būtų vaistinėse, būtiniausi vaistai būtų kompensuojami, o vaistus
vaistinėse išduotų aukštos kvalifikacijos vaistininkai, kurie turėtų
tinkamų farmacinių žinių ir galėtų suteikti ligoniui pilnavertę informaciją
apie vaistus. Svarbu, kad farmacijos pramonė plėstųsi ir vystytųsi lemdama
tiek socialinius ir finansinius, tiek Lietuvos vaistų rinkos teigiamus
poslinkius.
ES nustačiusi itin griežtus reikalavimus vaistų kokybei, saugumui
ir veiksmingumui, jų gamybai, platinimui, reklamai, pakuočių ženklinimui,
informacijai vartotojui, taip pat vaistininkams ir jų rengimui. Lietuva
didžiąją dalį šių reikalavimų jau perkėlė į savo teisę bei juos įgyvendina.
Nuo š.m. balandžio 1 d. nauji vaistai bus registruojami pagal ES
reikalavimus, lig tol įregistruotų vaistų registravimo bylos bus
peržiūrėtos ir papildytos iki 2007 m. sausio 1 d. Tai reiškia, kad vaistų
rinkoje vartotojai bus garantuoti, kad gydosi tikrai saugiais ir
kokybiškais vaistais.
Stambiosios farmacijos pramonės įmonės persitvarko pagal ES
nustatytus vaistų geros gamybos praktikos reikalavimus. Įmonės rekonstruoja
patalpas, įsigyja naujas šiuolaikines technologijas, tobulina vaistų
gamybos procesus ir gerina jų kokybę, kelia darbuotojų kvalifikaciją.
Suprantama, kad šie procesai sudėtingi ir reiškia didelį finansinį iššūkį
mūsų gamintojams, tačiau jie yra būtini. Pramoninė vaistų gamyba negali
būti orientuota tik į vietinę rinką. Būtina užsienio rinkų paieška,
eksporto plėtimas. Jei norime eksportuoti savo produkciją į Europą, turime
gaminti vaistus pagal joje pripažintus standartus. Beje, norėdami plėsti
eksportą į Rytų šalis, taip pat turime gerinti produkcijos kokybę, nes ir
šios šalys diegia geros gamybos praktikos reikalavimus, pvz, Rusijos
Federacija numato juos taikyti nuo 2005 m. Taigi, visais atvejai pertvarka
pramonėje yra būtina. Įstodami į ES mes įgyjame pripažinimą, kad mūsų
vaistai yra aukštos kokybės ir mes galime lygiavertėmis sąlygomis
konkuruoti su kitais ES gaminamais bei rinkoje esančiais vaistais.
Atsivėrusios naujos rinkos sudarys palankias prielaidas vystytis farmacijos
pramonei. O tai naudinga mums visiems. Bus vystoma viena iš nacionalinės
pramonės šakų (išsaugomos ir sukuriamos naujos darbo vietos, mokami
mokesčiai į biudžetą), Lietuvos vaistų rinkoje didės vietinės pramonės
pagamintų vaistų dalis, jie nenusileis savo kokybe ir saugumu iš užsienio
įvežamiems vaistams, bet bus pigesni, o tai itin svarbu mūsų ligoniams.
Vaistus importuoja ir platina vaistų didmeninio platinimo įmonės.
Nuo jų veiklos kokybės priklauso, kokių vaistų bus Lietuvos rinkoje, ar jų
netruks, ar tiekimo metu nebus pažeista kokybė. Todėl šių įmonių veikla
itin svarbi. Platinimo įmonės iki š.m. liepos 1 d. turi persitvarkyti
pagal ES nustatytus geros vaistų platinimo reikalavimus, kuriais
užtikrinama, kad vaistai perkami tik iš farmacinei veiklai licencijuotų
įmonių, transportuojami, saugomi sandėliuose ir parduodami vaistinėms
išsaugant vaistų kokybę. Pagal aukštus reikalavimus dirbančios įmonės
užtikrins saugų vaisto kelią nuo gamintojo iki vaistinių, stabilią vaistų
rinką, kai net ir reta liga sergantis ligonis turės galimybę įsigyti vaistų
ir nereikės ieškoti, kad jų kas nors atvežtų ar kitaip gautų.
ES teisė nereglamentuoja vaistų kainodaros
kompensavimo. Yra
bendro pobūdžio reikalavimai, kad šios sritys būtų viešos ir skaidrios.
Visa kita, kokius vaistus ir kaip kompensuoja, sprendžia pati šalis. Tai
priklauso nuo pasirinkto sistemos modelio, sergamumo, finansinių išteklių.
Lietuvoje veikianti kainodaros ir kompensavimo sistemos yra panašios į
daugelio ES šalių. Jau dabar keičiamės su kitomis šalimis informacija apie
vaistų kainas, o po įstojimo į ES šie procesai palengvės, būsime
lygiaverčiai partneriai prašydami vienos ar kitos informacijos apie
vaistus. Labai svarbu, kad gerėjant šalies ekonomikai, gerės ir biudžetinis
finansavimas sveikatos apsaugai, o kartu ir vaistų kompensavimui.
Įstojimas į ES turės įtakos ir vaistininkams. Ši profesija Europos
Sąjungoje yra vertinama profesija. Galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje
rengiami vaistininkai taip pat kaip ir ES šalių universitetuose, todėl
Lietuvai tapus ES šalimi nare Lietuvos vaistininkų diplomai bus
pripažįstami ir jie bus lygiaverčiai savo profesijos atstovai, kaip ES
šalių vaistininkai. Tikimės, kad galimybės išvykti dirbti Lietuvos
vaistininkams į ES šalis nebus tas vienintelis tikslas, kurį pajus Lietuvos
vaistininkai. Svarbu, kad Lietuvos žmonėms vaistinėse teikiamos paslaugos
būtų kvalifikuotos ir aukštos kokybės.
Ypač permainas turėtų pajusti kaimo vaistinės. ES struktūriniams
fondams pasiekus Lietuvą, turėtų pagerėti kaimo gyventojų finansinė padėtis
ir jie galės įsigyti reikalingų vaistų bei daugiau dėmesio skirti sveikam
gyvenimo būdui. Tai turėtų skatinti vaistinių steigimąsi kaime, vaistus
išdavinės farmacijos specialistai, kurie galės pateikti išsamią informaciją
kaip vaistus vartoti, koks galimas šalutinis poveikis, patars kitais
klausimais.
Farmacijos sektoriaus integracija į ES reiškia kokybiškai naują
sistemą, kuri garantuoja gyventojų aprūpinimą aukštų technologijų vaistais
bei kokybišką farmacijos įmonių veiklą.
Lietuvos atstovai dalyvaus ES struktūrų: Vaistų, Farmacijos
komitetų, Europos vaistų vertinimo agentūros darbe, todėl turėsime
puikias galimybes diskutuoti ir išsakyti savo nuomonę vaistų klausimais.
Sveikatos informacijos plėtra – strateginė integracijos
į Europos Sąjungą kryptis (1998m)
Daugiausiai apie dominančias sveikatos problemas gyventojai sužino