Es švietimo politika
5 (100%) 1 vote

Es švietimo politika

1121314151

Turinys

SOCRATES 2

LEONARDO DA VINCI 5

1. Mobilumo projektai 6

2. Bandomieji projektai 8

3. Kalbų mokymo ir mokymosi projektai 8

4. Tarptautinių tinklų projektai 9

5. Mokslinių tyrimų projektai 9

Dalyvaujančios šalys 10

JAUNIMAS 12

1. Pagrindiniai reikalavimai projektams 13

2. Programos veikla 13

ĮVADAS 17

IŠVADOS 18

Naudota literatūra 20

ĮVADAS

Švietimo politika (angl. education politicy, pranc. politique d_éducation, vok. Bildungspolitik) – Europos Sąjungos vykdomų priemonių, skatinančių ES valstybes bendradarbiauti švietimo srityje, visuma. Nors švietimo svarba keliant ekonominę ir socialinę gyventojų gerovę yra didelė, ES švietimo politikos formavimas ir vykdymas priklauso valstybių narių kompetencijai.

Savo referate, kurio tema „Švietimo politika“, pabandysiu trumpai apžvelgti ES vykdomas priemones, skatinančias ES valstybes bendradarbiauti švietimo srityje. Trumpai apibūdinsiu šiuo metu vykdomas ES švietimo programas ne tik ES šalyse, bet ir Lietuvoje. Plačiau aptarsiu tris pagrindines švietimo programas, t. y. SOCRATES, LEONARDO DA VINCI ir JAUNIMAS. Išvardinsiu jų pagrindinius tikslus bei uždavinius, privalumus trūkumus ir paminėsiu, kokį bendrą teigiamą poveikį Lietuvai turės ES sąjungos vykdomos švietimo programos. Išvardinsiu šalis, kurioms šios programos yra atviros ir kurios jose gali dalyvauti.

Švietimo sritis nebuvo įtraukta į 1957 m. Europos ekonominės bendrijos steigimo (Romos) sutartį. Vėliau su švietimo politika susijusios nuostatos buvo priimamos neprivalomų reglamentų arba išvadų forma. Vienas iš svarbesnių nutarimų – 1976 m. Švietimo ministrų tarybos patvirtinta rezoliucija dėl veiksmų švietimo srityje programos, kuri padėjo pamatus valstybių narių bendradarbiavimui šioje srityje. Europos matmuo švietimo srityje buvo pabrėžtas Suvestiniame Europos akte, o 1988 m. rezoliucija Taryba paragino Bendriją ir valstybes nares įtraukti Europos matmenį į vidurinėse mokyklose dėstomų dalykų sąrašą. Bendradarbiauti švietimo srityje paskatino vieningos rinkos programos nuostatų, susijusių su abipusiu aukštojo mokslo diplomų pripažinimu, įgyvendinimas.

Švietimo politikos nuostatos įtvirtintos Europos Bendrijos steigimo sutarties 149 straipsnyje, kur teigiama, kad „Bendrija prie švietimo lygio kėlimo prisideda skatindama valstybių narių bendradarbiavimą ir prireikus paremdama jų veiksmus bei imdamasi papildomų veiksmų, kartu visiškai pripažindama valstybių narių atsakomybę už mokymo turinį ir švietimo sistemų organizavimą ir gerbdama jų kultūrų bei kalbų įvairovę“. Taigi straipsnio formuluotė atspindi atsargų ES valstybių požiūrį į galimybes švietimo reikalus perduoti ES kompetencijai. Tame pačiame straipsnyje nurodyti švietimo politikos tikslai apsiriboja keitimusi specialistais, studentais, informacija ir patirtimi, taip pat švietimo institucijų bendradarbiavimu. Komisijos paskirtis – tik teikti rekomendacijas.

Daugelyje švietimo programų dalyvauja ne tik EB narės, bet ir EFTA (angl. European Free Trade Association – Europos laisvosios prekybos asociacija) šalys. Švietimo programos įgyvendinamos ir tarp EB bei kitų Europos šalių. Vidurio ir Rytų Europos valstybės dalyvauja TEMPUS programoje, o Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalys – TACIS programoje, kurios vienas iš tikslų – diegti švietimą. Dar vienas postūmis gerinti švietimą ir profesinį lavinimą buvo 1995 m. Komisijos paskelbta Baltoji knyga, skirta švietimui ir profesiniam mokymui. Pagrindinės jos temos buvo švietimo kokybės gerinimas, gyventojų kvalifikacijos kėlimas ir nacionalinių švietimo sistemų derinimas.

Pastaraisiais dešimtmečiais skirtumai tarp valstybių narių švietimo ir profesinio lavinimo srityse pastebimai sumažėjo. Nuolat daugėja vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų, ir ši tendencija ypač ryški Pietų Europos šalyse. Tačiau skirtumai tarp Šiaurės ir Pietų valstybių narių kol kas yra gana dideli. Taip pat išlieka disproporcija tarp išsilavinimą turinčių miesto ir kaimo gyventojų. Šios tendencijos priklauso nuo ekonominių ir socialinių veiksnių, o EB vaidmuo šiuo atžvilgiu labiau pastebimas kitose politikos srityse, susijusiose su gyventojų lankstumo prisitaikant prie kintančios ūkio ir darbo rinkos struktūros skatinimu.

Europos Bendrijos veiksmų programa dėl universitetų studentų mobilumo (ERASMUS) veikė jau nuo devintojo dešimtmečio. Taip pat dar prieš pasirašant Europos Sąjungos sutartį veikė užsienio kalbų mokymąsi skatinanti veiksmų programa (LINGUA).

Šiuo metu veikia SOCRATES programa, skirta inovacijų skatinimui bei švietimo kokybės gerinimui, kurią įgyvendina bendradarbiaujančios mokslo institucijos. LEONARDO DA VINCI programa, skirta profesinio išsilavinimo ir kalbų mokėjimo lygio kėlimui. JAUNIMAS programa skirta visiems jauniems žmonėms nuo 15 iki 25 metų. Ypatingas dėmesys programoje teikiamas jaunų žmonių, gyvenančių pažinimui ir tobulėjimui nepalankiomis sąlygomis, o taip pat jaunimo organizacijų ir jaunimo grupių, veikiančių mažose vietinėse bendruomenėse, esančiose toli nuo kultūros ir švietimo centrų, dalyvavimui bei iniciatyvoms.

SOCRATES

SOCRATES – tai Europos Bendrijos programa švietimui. Antrasis programos etapas apima
laikotarpį nuo 2000 m. sausio 1d. iki 2006 m. gruodžio 31d. Jame remiamasi pirmojo etapo (1995 – 1999m.) patirtimi, toliau tvirtinami sėkmingi programos aspektai, tobulinamos ir jungiamos kai kurios ankstesnės priemonės bei teikiama naujovių.

SOCRATES programos pagrindas – Europos Sąjungos sutarties 149 ir 150 straipsniai. 149 straipsnis numato, kad Europos Bendrija “padeda kurti kokybišką švietimą”, taikydama įvairias programas, kurios turi būti vykdomos glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis – narėmis. Sutartyje numatytas ir įsipareigojimas skatinti visų Europos Sąjungos piliečių nuolatinį mokymąsi.

Ypatingi SOCRATES programos tikslai:

· stiprinti europietišką dimensiją švietimo srityje visais lygiais ir palegvinti platų daugiašalį priėjimą prie švietimo šaltinių Europoje, skatinant lygias galimybes visose švietimo srityse;

· skatinti kiekybinį ir kokybinį Europos Sąjungos kalbų, ypač rečiau vartojamų ir rečiau dėstomų, mokėjimo gerinimą;

· skatinti bendradarbiavimą ir mobilumą švietimo srityje, ypač:

Ų remiant mainus tarp švietimo institucijų,

Ų skatinant atvirąjį ir nuotolinį mokymąsi,

Ų remiant diplomų ir studijų laikotarpių pripažinimo tobulinimą,

Ų plėtojant informacijos mainus;

· padėti šalinti kliūtis, trukdančias šiai veiklai;

· remti inovacijas plėtojant praktinę veiklą ir rengiant medžiagą švietimo srityje, tyrinėti bendrus švietimo politikos interesus.

Siekdama šių tikslų, programa skatina moterų bei vyrų lygybę ir lygias galimybes neįgaliesiems, aktyviai padeda kovoti su socialiniu atstūmimu, rasizmu ir ksenofobija.

SOCRATES programa remia tokio pobūdžio veiklos formas:

· tarptautinį žmonių mobilumą švietimo srityje Europoje;

· projektus, paremtus tarptautine partneryste, skirtus inovacijoms diegti ir kokybei švietimo srityje gerinti;

· kalbų įgūdžių stiprinimą ir įvairių kultūrų supratimą;

· informacinių ir komunikacinių priemonių (ICT) naudojimą švietimo srityje;

· tarptautinius bendradarbiavimo tinklus, lengvinančius keitimąsi patirtimi ir praktikos pasiekimais;

· švietimo sistemų ir švietimo politikos stebėjimą ir lyginamąją analizę;

· veiklą, kuria siekiama keistis informacija ir skleisti gerąją patirtį bei inovacijas.

SOCRATES apima įvairias programas švietimo srityje:

· Comenius siekia pagerinti mokyklinio ugdymo kokybę ir sustiprinti jo europietišką dimensiją, remiant tarptautinį mokyklų bendradarbiavimą bei padedant tobulinti mokyklos pedagoginio personalo profesinį lavinimą, skatinti kalbų mokymąsi ir tarpkultūrinį supratimą.

· Erasmus siekia pagerinti aukštojo mokslo kokybę ir sustiprinti jo europietišką dimensiją, remiant tarptautinį aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimą, skatinant studentų ir aukštųjų mokyklų pedagoginio personalo mobilumą, tobulinant studijų bei kvalifikacijų skaidrumą ir akademinį pripažinimą visoje Europos Sąjungoje.

· Grundtvig siekia pagerinti nuolatinio mokymosi kokybę, europietišką dimensiją, galimybę ir prieinamumą per suaugusiųjų švietimą plačiausiaja prasme, skatinti teikti geresnes galimybes asmenims, palikusiems mokyklą be bazinės kvalifikacijos, remti inovacijas per alternatyvias švietėjiškas iniciatyvas. Šioje programoje taikoma ne tik formali švietimo sistema, bet ir neformalus arba autonominis mokymasis.

· Lingua, skirta kalbų mokymui ir mokymuisi, remia kitas SOCRATES programas būdais, numatytais skatinti ir remti kalbų įvairovę visoje Europos Sąjungoje, padėti gerinti kalbų mokymo ir mokymosi kokybę bei skatinti nuolatinio kalbų mokymosi galimybes, kurios atitiktų kiekvieno asmens poreikius.

· Minerva skatina Europos partnerių bendradarbiavimą atviro ir nuolatinio mokymosi (ODL) ir švietimo informacinių bei komunikacinių priemonių (ICT) srityje. Šiam tikslui pasiekti ugdomas mokytojų, mokinių, švietimo politikos kūrėjų ir plačiosios visuomenės supratimas apie ODL ir ICT taikymą švietimui; garantuojama, kad būtų atsižvelgiama į pedagogų nuomonę plėtojant ICT ir įvairių technologinių priemonių pagrindu sukurtą mokymo medžiagą ir paslaugas; stengiamasi, kad patobulinti metodai ir mokymo šaltiniai šioje srityje būtų plačiau pasiekiami.

· Švietimo sistemų ir švietimo politikos stebėsena ir inovacijos padeda gerinti švietimo sistemų kokybę ir skaidrumą bei atveria kelius švietimo inovacijų procesui Europoje per informacijos ir patirties mainus, gerosios patirties įvertinimą, švietimo sistemų ir švietimo politikų lyginamąją analizę, bendrų švietimo politikos interesų aptarimą ir analizę. Ši programa remia Eurydice ir Naric tinklus bei Arion studijų stažuotes.

· Bendros priemonės jungia SOCRATES su kitomis Europos Bendrijos programomis, kaip Leonardo da Vinci, kuri skirta profesiniam mokymui, ir Jaunimo programa.

· Kitos priemonės remia įvairias iniciatyvas, kurios padeda pasiekti bendrų programos tikslų per supratimo gilinimo ir informacinę, sklaidos ir mokymosi, taip pat asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų veiklą.

SOCRATES programa atviros šioms šalims:

· penkiolikai ES valstybių: Belgijai, Danijai, Vokietijai, Graikijai, Ispanijai, Prancūzijai, Airijai, Italijai, Liuksemburgui, Olandijai, Austrijai, Portugalijai, Suomijai, Švedijai ir Jungtinei Karalystei;

· ELPA (Europos liasvosios prekybos
asociacija)/EEZ (Europos ekonominė zona) šalims: Islandijai, Lichtenšteinui, Norvegijai;

· asocijuotoms Vidurio ir Rytų Europos šalims: Bulgarijai, Čekijos Respublikai, Estijai, Vengrijai, Latvijai, Lietuvai, Lenkijai, Rumunijai, Slovakijai ir Slovėnijai;

· Kiprui, Maltai ir Turkijai.

Aukščiau išvardytų šalių, kurios nėra Europos Sąjungos narės, dalyvavimas priklauso nuo formalių teisinių procedūrų atlikimo. Jos turi būti atliktos laiku, kad visos šios valstybės galėtų veiksmingai dalyvauti jau nuo 2000 metų. Išimtis – Turkija, kuriai 2000 yra parengiamieji metai ir kuri nepradės bendradarbiauti iki šiek tiek vėlesnės datos. Prieš pateikiant prašymą paramai, dalyviams patariama pasitikslinti, kurios šalys jau turi teisę dalyvauti, savo nacionalinėse agentūrose arba SOCRATES tinklapyje.

SOCRATES programa taikoma visiems švietimo tipams ir lygiams. Ji skirta:

· mokiniams, studentams ir kitiems besimokantiems,

· pedagoginiam personalui,

· visų tipų mokymo įstaigoms, kurias nustato kiekviena dalyvaujančioji šalis,

· asmenims ir įstaigoms, atsakingoms už švietimo sistemos ir politikos kūrimą vietiniu, rajoniniu ir valstybiniu lygiu.

Atitinkamose programos priemonėse gali dalyvauti ir kitos visuomeninės organizacijos arba privatūs asmenys, o ypač:

· vietinės ir rajoninės draugijos ir organizacijos,

· asociacijos, dirbančios švietimo srityje, įskaitant studentų, mokinių ir mokytojų bei tėvų asociacijas,

· socialiniai partneriai,

· mokslo tiriamieji centrai, sukaupę žinių ir patirties švietimo analizės srityje,

· bendrovės ir konsorciumai, profesinės draugijos, prekybos organizacijos, komercijos ir pramonės rūmai.

Bendra atsakomybė už SOCRATES programos įgyvendinimą tenka Europos Komisijai. Programą įgyvendinti jai padeda SOCRATES Komitetas, kurį sudaro valstybių – narių atstovai.

Vykdant programą vadovauja Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su nacionalinės valdžios atstovais. Komisijai padeda nacionalinės agentūros ir Techninės pagalbos biuras Europos Bendrijos lygiu.

Jeigu norite gauti naujausio kasmetinio kvietimo paraiškoms teikti tekstą arba specifinius kvietimus paraiškoms teikti kurioms nors pasirinktoms programos veiklos formoms, sužinoti, kokios šalys šiuo metu dalyvauja SOCRATES programoje ar gauti išsamesnę informaciją apie programą, kreipkitės tokiais adresais:

· jūsų šalies SOCRATES programos nacionalinė agentūra (pilnas ir atnaujintas šių agentūrų sąrašas pateiktas centriniame SOCRATES tinklapyje ir skelbiamas kasmetiniame SOCRATES kvietime paraiškoms teikti);

· Europos Komisija, Švietimo ir kultūros generalinis direktoratas – the European Commission, Directorate – General for Education and Culture, Unit A4 (SOCRATES Programme Information), rue de la Loi/Wetstraat 200, 1049 Brussels, Belgium;

· Centrinis SOCRATES tinklapis:

http://europa.eu.int/en/comm/education/socrates.html

· Techninės pagalbos biuras SOCRATES programai. Šiuo metu jo adresas toks:

SOCRATES and YOUTH Technical Assistance Office

70rue Montoyer/Montoyerstraat 70

B – 1000 BRUSSELS

Tel: (32-2) 233 01 11

e-mail: info@socrates-youth.be

LEONARDO DA VINCI

Leonardo da Vinci programa – Europos Sąjungos programa, skirta profesinio rengimo politikai Europoje įgyvendinti. Ji leidžia šalims – partnerėms pasinaudoti pačiais naujausiais ir inovatyviausiais pasiekimais profesinio mokymo ir švietimo srityje. Programa gali tapti puikiu katalizatoriumi tarptautiniams bandomiesiems projektams, kurie leidžia pasiruošti darbui vieningos rinkos sąlygomis. Be to, programa skatina partnerystę prioritetinėse profesinio mokymo srityse ir yra vienodai svarbi tiek šalims – narėms, tiek ir šalims – kandidatėms.

Bendras programos tikslas – sudaryti sąlygas jauniems žmonėms, darbuotojams bei įmonėms pasinaudoti sparčių technologinių ir pramoninių pokyčių teikiamomis galimybėmis. Kalbant konkrečiau, programa siekiama:

A. pagilinti žmonių, ypatingai jaunų žmonių, įgūdžius bei žinias visuose pradiniuose profesinio mokymo lygmenyse;

B. pagerinti tęstinio profesinio mokymo bei mokymosi visą gyvenimą kokybę bei pritaikymo galimybes, siekiant palengvinti pritaikymą prie technologinių ir organizacinių pokyčių;

C. skatinti ir stiprinti profesinio mokymo indėlį inovaciniame procese, siekiant padidinti konkurencingumą bei verslumą ir sudaryti naujas įdarbinimo galimybes.

Įgyvendinant aukščiau išvardintus tikslus ypatingas dėmesys bus skiriamas tiems projektiniams pasiūlymams, kurie :

· siekia suteikti kuo daugiau galimybių mokytis labiausiai pažeidžiamom darbo rinkoje socialinėms grupėms, tarp jų ir neįgaliesiems žmonėms;

· siekia lygių galimybių moterims ir vyrams kovojant su diskriminacija siekiant išsilavinimo.

Antrajame Leonardo da Vinci programos etape Bendrijos paramos gali tikėtis penkių tipų projektai:

· mobilumo;

· bandomieji;

· kalbų mokymo ir mokymosi;

· tarptautinių tinklų;

· mokslinių tyrimų.

1. Mobilumo projektai

Leonardo da Vinči programos mobilumo projektai – tai puiki galimybė išsiųsti savo mokyklos studentus ar jaunus darbininkus atlikti darbinę praktiką užsienio įmonėse arba dėstytojus bei kitus specialistus pasitobulinti įvairiose Europos valstybių organizacijose. Mobilumo projektų bendras tikslas yra suteikti projektų dalyviams naujų profesinių
žinių, praktinio darbo įgūdžių, tuo pagerinant jų kvalifikaciją bei padidinant įsidarbinimo galimybes.

Leonardo da Vinčio programoje skiriami du mobilumo projektų tipai:

1. studentų stažuočių projektai

2. profesinių mokymo programų metodininkų, dėstytojų ir kitų specialistų mainų projektai

Stažuočių ir mainų projektų pagalba galite siųsti į užsienio organizacijas tokias tikslines dalyvių grupes:

Vykstančiųjų tikslinė grupė Į kokias organizacijas vyksta Stažuotės/mainų vizito trukmė

STUDENTŲ STAŽUOČIŲ PROJEKTAI

Pradinio profesinio lygmens studentai ir moksleiviai Universitetų ir kolegijų lygmens studentaiJauni darbininkai, jauni bedarbiai ar įvairių mokyklų absolventai Į profesinio mokymo įstaigas ir įmonesĮ įmonesĮ profesinio mokymo įstaigas ir įmones 3 savaitės – 9 mėnesiai3 – 12 mėnesių2 – 12 mėnesių

MAINŲ PROJEKTAI

Dėstytojai, mokytojai, profesinio orientavimo ir konsultavimo specialistai bei kiti specialistaiKalbų mokymo specialistai Į įmones ir profesinio rengimo įstaigas ar universitetusĮ įmones ir mokymo įstaigas 1 – 6 savaitės1 – 6 savaitės

Projektas gali būti mainų arba stažuočių ir skirtas tik vienai tikslinei grupei. Jei turite idėjų ir laiko, galite tais pačiais metais teikti keletą skirtingų projektų.

Nuo 1 iki 2 metų, o atskirų stažuočių ar mainų vizitų trukmė priklauso nuo pasirinktos siųsti tikslinės grupės. Tas pats žmogus gali vykti į stažuotę (mainų) vizitą tik vieną kartą projekto metu.

Iš mobilumo projekto subsidijos galima apmokėti administracines (organizacines) projekto įgyvendinimo išlaidas, mobilumo kaštus ( kelionę, pragyvenimą bei draudimą ) ir vykstančiųjų kalbinį kultūrinį parengimą. Didžiausia galima suma asmeniui ilgiausiam galimam laikui atitinkamoms tikslinėms grupėms negali viršyti 5000 eurų ( įskaitant mobilumo ir kitas išlaidas ). Vidutinėms ir mažoms įmonėms ( iki 250 darbuotojų ), pirmą kartą teikiančioms LEONARDO mobilumo projektą, sėkmės atveju skiriama 500 eurų „premija“. Jokių kitų išlaidų, tokių, kaip įrangos įsigijimas, seminarai, konferencijos ir pan. Leonardo programa mobilumo projektų organizatoriams neapmoka. Leonardo subsidija neturėtų būti didesnė nei 75 – 80% bendro projekto biudžeto. Savo dalį projekto kaštų jūs galite dengti ir ne grynųjų pinigų forma, t.y. paskaičiuodami patalpų, ryšio priemonių bei kitos įrangos panaudojimą projekto reikmėms, projekto organizatorių darbo laiko sąnaudas, projekto dalyvių algas (stipendijas) jų stažuočių (mainų) vizitų metu.

Mainų ir stažuočių projektams pakanka vienos priimančios institucijos iš Europos Sąjungos valstybės. Kiti partneriai gali būti iš ne Europos Sąjungos valstybių, bet būtinai iš dalyvaujančių šalių. Nepamirškite pritraukti ir vietinius – lietuviškuosius – partnerius. Jeigu esate mokymo įstaiga, Jūsų projekte turėtų dalyvauti verslo įmonė, kuri įdarbina Jūsų studentus ir atvirkščiai. Partnerių skaičius neribojamas, tačiau kiekvienos organizacijos vaidmuo projekte turi būti pagrįstas.

Projektai vertinami ir atrenkami Lietuvoje.

2. Bandomieji projektai

Bandomieji projektai yra būdas profesinio mokymo kokybei tobulinti ir naujovėms į profesinį rengimą diegti kuriant intelektualinius „produktus“. Jų metu sukurtos mokymo programos, priemonės, metodai ar medžiaga turėtų būti orientuota ar taikytina besikeičiančioje aplinkoje.

Kaip atskiras bandomųjų projektų tipas išskiriami teminiai bandomieji projektai. Temas šiems projektams skelbia Europos Komisija kiekvieno paraiškų teikimo konkurso metu.

Projektai gali būti skirti naujiems „produktams“ kurti, jau anksčiau sukurtiems „produktams“ adaptuoti ir skleisti, ankstesniame projekte atliktiems darbams tęsti.

Projektų trukmė iki 3 metų.

Bandomajam projektui gali būti skiriama 200 000 eurų subsidija metams. Tai turėtų sudaryti ne daugiau, kaip 75% viso projekto biudžeto. Likusius 25% reikalingų lėšų turi padengti patys projekto dalyviai savo darbo laiko sąnaudomis, patalpų bei ryšių priemonių panaudojimo kaštais ar grynais pinigais.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2655 žodžiai iš 5302 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.