Es transporto politikos tikslai ir principai
5 (100%) 1 vote

Es transporto politikos tikslai ir principai

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

Socialinių mokslų fakultetas

Europos integracijos katedra

ES Transporto politikos tikslai ir principai

Kursinis darbas

Atliko: SM 4/1 studentas Gytis Furmanavičius

Tikrino: dėst. Neringa Narbutienė

Kaunas 2006

Turinys

Įvadas 3

1. ES transporto politikos tikslai ir principai 5

2. Antžeminis transportas 5

2.1 Ekonominė sausumos transporto politika 5

2.1.2 Bendros transporto politikos plėtojimas 6

3. Oro transportas 7

3.1. Ekonominė oro transporto svarba 7

3.1.2 Bendros oro transporto politikos plėtra 8

4. Jūrų transportas 9

4.1. Bendrijos jūrų transporto politikos ištakos 9

4.1.2 Konkurencijos sąlygos 10

4.1.3 Jūrų kabotažas 10

4.1.4 Uostų politika 11

5. Lietuvos narystės ES privalumai ir trūkumai transporto srityje 12

Išvados 13

Literatūra 14

ĮVADAS

Transportas ilgai buvo laikomas strategine ekonomikos šaka, nuo kurios priklauso valstybės saugumas. Dėl to daugelyje valstybių narių transporto sektorius buvo valstybės monopolija, nepaklūstanti rinkos taisyklėms. Transporto politika plėtojosi kaip vieningos rinkos kūrimo dalis. Todėl didžiausią Bendrijos acquis transporto srityje dalį sudaro teisės aktai, kuriais nustatomi bendri esminiai reikalavimai, reguliuojantys transporto paslaugų teikimo eismo saugumo, profesinės kvalifikacijos ir kitose srityse standartus, kurie apibrėžia, kokie rinkos subjektai gali patekti į rinką.

Komercinės transporto paslaugos sudaro maždaug 4 proc. Bendrijos bendro vidaus produkto (BVP). Jeigu įskaičiuosime tarnybinį bei privatų transportą, šis skaičius padidės iki 7 proc. BVP — tai daugiau, nei pagamina žemės ūkio ar plieno sektoriai. Transporto paslaugų sektoriuje dirba 6 mln. žmonių — daugiau nei 4 proc. visų dirbančiųjų. Be to, daugiau nei 2 mln. žmonių dirba transporto įrengimų pramonėje ir dar 6 mln. — su transportu susijusiose pramonės šakose. Investicijos į transporto infrastruktūrą 1996 m. siekė maždaug 70 mlrd. ekiu, t.y. daugiau nei 1 proc. BVP.

Krovininio transporto paklausa, ypač vežiojant Bendrijoje, per pastaruosius 25 metus nuolatos augo maždaug po 2 proc.kasmet (iš viso daugiau nei 75 proc.). Didelio krovininio transporto augimo tikimasi 1998 m. dėl padidėjusios gamybos ir eksporto. Pirmą kartą per pastaruosius dešimtmečius sparčiai didėja geležinkelių transporto apimtys — 10 proc. (tonkilometrių), tuo tarpu kelių transporto augimas sulėtėjo iki 5 proc. Keleivinio transporto augimas palaipsniui lėtėjo nuo beveik 4 proc. aštuntajame dešimtmetyje iki 2 proc. šiame dešimtmetyje (nuo 1970 m. — 110 proc.). Gabenimo oru augimas pirmoje šio dešimtmečio pusėje sulėtėjęs maždaug nuo 8 proc. iki 6 proc., 1997 m. paspartėjo iki daugiau nei 10 proc. Šie skaičiai rodo, koks svarbus transporto indėlis į ekonomikos augimą, konkurencingumą ir užimtumą Europos Sąjungoje.

1985 m. Komisijos Baltoji knyga apie bendrosios rinkos sukūrimą buvo naujas postūmis bendrajai transporto politikai. Jos dėka metams bėgant buvo sukurti pagrindiniai dabar galiojančios transporto įstatymų sistemos elementai: 1986 m. — jūrų transportui, 1987 m., 1990 m. ir 1992 m. — oro transportui ir 1991 m. — kelių, geležinkelių ir vidaus vandens kelių transportui.

1992 m. Komisijos Baltoji knyga apie būsimą benders transport politicos plėtrą susiejo šias skirtingas veiklos rūšis, taikydama joms nuoseklų visuotinį požiūrį, kai yra atsižvelgiama į įvairius ekonominius aspektus. Be to, remiantis 1993 m. Komisijos paskelbta Baltąja knyga apie augimą, konkurenciją ir užimtumą, buvo pradėta plataus užmojo transeuropinio transporto tinklo vystymo programa.

Teigiami atgarsiai ir Tarybos parama, teikima šiems sumanymams, paskatino Komisiją 1995 m. pasiūlyti penkiametę (1995-2000 m.) veiklos programą, skirtą bendrajai transporto politikai. Šioje programoje išdėstyti Komisijos ketinimai trijose pagrindinėse srityse:

• gerinti kokybę vystant integruotas transporto sistemas, besiremiančias pažangiomis technologijomis, kurios taip pat padeda siekti aplinkos apsaugos ir bendros saugos tikslų;

• gerinti bendrosios rinkos veikimą skatinant efektyvų pasirinkimo
laisvę ir vartotojų interesus garantuojantį transporto paslaugų teikimą išsaugant socialinius standartus;

• plėsti išorės ryšius gerinant transporto jungčių tarp EB ir trečiųjų šalių kokybę ir skatinant Bendrijos įmonių patekimą į transporto rinkas kitose pasaulio dalyse.

Šie strateginiai tikslai galioja ir toliau, ypač jei atsižvelgsime į dabartines tendencijas spartinti prekybos ir ekonomikos globalizaciją. Šie tikslai taip pat atitinka piliečių reikalavimus užtikrinti lengvai prieinamą, įperkamą, saugią ir gerai veikiančią transporto sistemą. Strategijos įgyvendinimą atsispindi didėjantis Komisijos iniciatyvų skaičius Žaliojoje ir Baltojoje knygose, su įvairiais bendrosios transporto politikos aspektais susijusiuose informaciniuose pranešimuose ir pasiūlymuose. Šiuo metu ypatingas dėmesys skiriamas idėjoms, kurios padėtų siekti, kad kainos transporto sektoriuje būtų nustatomos sąžiningai ir efektyviai, pagerintų jūrų transporto saugumą ir skatintų komercinį požiūrį į geležinkelių transportą.

1. ES TRANSPORTO POLITIKOS TIKSLAI IR PRINCIPAI

Tikslai: bendroji žmonių ir prekių judėjimo Europos vidaus rinkoje bei tarp ES ir trečiųjų šalių politika, techninių ir organizacinių transporto sistemų efektyvumo didinimas, siekiant palengvinti žmonių važiavimą ir krovinių vežimą tarp regionų bei šalių, apsaugą tausojančio transporto plėtrą.

Norint įgyvendinti šiuos tikslus, būtina gerinti transporto saugą, mažinti triukšmą ir taršą bei skatinti gamtos, faunos ir floros apsaugą, tiesiant transporto tinklus.

Priemonės: Europos Bendrijos teisė, finansinė parama, nacionalinių politikų ir priemonių koordinavimas, mokslo tyrimo ir technologinės pažangos skatinimas transporto srityje, sutartys su trečiosiomis šalimis.

Biudžetas: transporto saugai kasmet skiriama apie 7mln. eurų, o kombinuotam transportui apie 4. Bendrosios svarbos transporto infrastruktūros projektams remti vidutinės trukmės finansavimas sudaro apie 1,8 mlrd. eurų. Mokslo tyrimų ir technologinės pažangos skatinimui skiriama apie 240 mlrd. eurų.

2. ANTŽEMINIS TRANSPORTAS

2.1. Ekonominė sausumos transporto svarba

1996 m. Europos Sąjungoje sausumos transporto srityje buvo beveik 4 milijonai darbo vietų arba toje srityje dirbo apie 2,7 proc. visų dirbančiųjų.

Apie 87 proc. sudarė antžeminis keleivių gabenimas (matuojant keleivių kilometrais), nors didžioji dalis žmonių važiuodavo individualiais automobiliais. 75 proc. krovinių Sąjungoje buvo vežama antžeminiais keliais, kelių transportui iš to skaičiaus teko 58 proc. Bendro krovinių gabenimo geležinkelių transporto dalis nuo 1970 m. nuosekliai mažėjo, nors dabar ji, atrodo, vėl auga. Didelis geležinkelių transporto dalies sumažėjimas iš dalies gali būti paaiškintas tuo, kad tik 25 proc. visų krovininių vežimų, matuojamų tonkilometriais, teko reisams, viršijantiems 500 km, o būtent nuo šitos ribos geležinkeliai pajėgūs konkuruoti. Skaičiuojant reisų skaičių, šis skirtumas dar didesnis: tik 3 proc. šalies vidaus reisų viršija 500 km.

2.1.2 Bendros transporto politikos plėtojimas

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1000 žodžiai iš 3103 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.