Ese-keleivis be bilieto
5 (100%) 1 vote

Ese-keleivis be bilieto

Pirmasis atmerktų, bet dar užsimiegojusių akių žvilgsnis užfiksuoja naują dieną ir „išmuša bilietą“ į šiandieną. Jau rytas. Metas prasibudinti, kilti ir eiti, bet nesinori. Nors žadintuvas jau skamba nebepirmą kartą pranešdamas man apie rytmetį, bet mano kūnas ir protas dar miega, o raumenis apgulęs sąstingis neleidžia net pajudėti. Mintyse bandau susidėlioti šios dienos planą, tačiau po sapnų išsidraikusios mintys nesulimpa į vieną visumą. Dėl to nereikia manyti, kad aš esu nepastovus, ar kad nesugebu apsispręsti, juk papraščiausiai aš esu jaunas žmogus ir man nebūdinga iš anksto žinoti sprendimų bei struktūruoti dienos eigą ir ištikimai laikytis kokios nors griežtos disciplinos. Beabejo aš nelaužau sukurtų taisyklių ir nustatytų normų ir visuomenėje esu labai taktiškas.

Šiandien sunkus rytas. Sveiku protu suvokiu savo pareigas ir žinau, kad reikia jas vykdyti, bet pasiduodu silpnumui, kuris kartais įveikia vyrišką mano stiprybę. Šį ryt slegia keista vienatvė. Nors dar tik atsibudęs kelias minutes, bet jaučiu kaip stingsta kojų pirštai ir supa nyki erdvė. Nusibodo didžiąją dalį naktų miegoti vienam susisukus į antklodę. Jau norėtūsi nuolat glausti kažką, kas būtų artima, tobulai moteriška. Norėčiau išlepti nuo dažnų pašnekesių, sėdėjimo, buvimo kartu, vaikščiojimo ir mėgavimosi malonumu. Įdomus tas idealų atsiradimo procesas mūsų gyvenime. Net nesuvoki kaip jie atsiranda. Turbūt niekam to nepavyko dar suprasti, nebent filosofams, kurie nuolatos ką nors išradinėja ir bando suvokti tai kas vyksta. Aš manau, kad idealas kyla iš patirties, kai kiekvienas iš mūsų pagal savus dėsnius iš to ką turime ir kas yra suformuojame tai, kas turėtų būti. Galbūt dažną iš mūsų įkvepia šioulaikinės visuomenės pavyzdžiai, bet aš netikiu jais, nes dauguma jų tik smukdo ir blogai veikia mūsų psichiką. Kur kas labiau apsimoka galvoti sava galva, o ne sekti daugumos pavyzdžiu.

Ropščiuosi kaip vabalas, nieko nespėju nors ir stengiuosi pasiskubinti. Per ilgai šį rytą galvoju ir per mažai darau. Jaučiu, kad mano pečius slegia našta ir atsakomybė. Žinoma, tai nėra blogai, juk patirtis grūdina ir formuoja žmogų tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Keista, jog pagalvojau apie dvasią, juk niekada nesigilinu į tai kiek esu brandus ir susiformavęs dvasiškai. Atrodo savo dorovinės sąmonės nesu apleidęs, juk gerbiu valstybę, daugiau ar mažiau palaikau pilietinę visuomenę ir neapleidžiu savo šeimos. Galbūt nesu dar visiškai subrendęs, nes dar puikuojuosi jaunyste, tačiau nesileidžiu valdomas jėgos, o moku pats save apibrėžti. Aš pareigas atlieku tiek dėl savęs, tiek dėl pačių pareigų, tačiau jas vykdydamas aš esu absoliučiai laisvas. Nors deja dar nežinau, koks kelias veda į teisingą egzistavimą, tačiau stengiuosi išlaikyti pusiausvyrą su aplinka ir sudaryti harmoningą visumą. Man pusiausvyros išlaikymas labai svarbus, nes tai panašu į laimės būseną, kai nereikia priešintis ir statyti gynybos sienų. Pasaulis dabar labai žiaurus. Turbūt nėra pasaulyje kitų, tokių kaip mes, sutvėrimų, kurie savo egoistiniais siekiais kenkia aplinkiniams ir mėgaujasi kenkdami bei griaudami globalinę sistemą. Ant svetimų griuvėsių pasistatyti savo statinį jau tapo įprasta, belieka siekiant valdžios ir turtų sugriauti pasaulį. Tiesa, aš irgi turiu savyje egoizmo, bet moku kontroliuoti jo naudojimo būdą. Juk ir su egoizmu galima pasiekti meilę, išlaikyti pusiausvyrą ir socialinį teisingumą. Pavydas, aistra, garbės troškimas kategoriškai priskiriama pačioms bjauriausioms ir neigiamiausioms savybėms, bet juk kartais jos gali padėti žmogui pakilti ir atrasti naują pasaulį. Jokiu būdu nereikia naikinti egoizmo, nes jis mumyse sukurtas tam, kad galėtume mėgautis. Tereikia tik pakoreguoti šito noro naudojimo būdą.

Reikia paskubinti save, antraip pavėluosiu į darbą, kas visiškai netinka pareigingam darbuotojui – tokiam kaip aš. Greitai apsirengiu, apsiaunu batus, bet dar negaliu išeiti nepažvelgęs į savo atvaizdą veidrodyje. Tikrai nesu pedantas ir dėmesio ieškotojas, tačiau pritariu nuomonei, kad vyras turi atrodyti su saiku stilingai ir beabejo tvarkingai. Veidrodžio atspindy ant vieno skruosto matyti dar kelios įsispaudusios raukšlės nuo patalų, tačiau akys jau žvelgia žvaliai. Nieko prikišti neįmanoma. Dar vis viengungiškas vonios kambarys man atrodo nejaukiai, todėl skubu ten neužsibūti.

Besileidžiant korodoriaus laiptais į apačią sutinku kaimynę, kuri valiūkiškai pasveikina su rytu. Mielos tos moterys. Žavesio stokos joms neprikiši lygiai taip pat kaip ir mįslingumo. Visos moterys yra vyrams ant delno, tačiau dėl savo klastingo grobuoniškumo ir dorybių nepastovumo tampa absoliučiai nepriklausomos.

Lauke pirmiausia įkvepiu gryno oro, kuris lengvai ir gaivališkai užpildo mano plaučius. Esu gamtos vaikas – gamta visada mane žavėjo ir traukė ir iš jos gaunu didžiulę duoklę sau. Nors gamtoje palyginus esu niekas prieš begalybę, ir sąveikauju bei santykiauju su ja kaip dalis su visuma, tačiau žmogus ir gamta puikiai dera – tai amžina veikla, mūsų visų būstas ir prieglobstis (šneku už visus, bet įdomu kiek yra tokių, kurie taip pat galvoja). Mano manymu žmogus yra labai stipriai integruotas gamtoje bei prisikaustęs prie jos. Tikiu, kad gamta
egzistuos ir veiks amžinai, nes tai būtinas mūsų egzistavimo padarinys. Be gamtos žmogus negali nei gimti, nei gyventi, nei mirti. Nors tiesa, gamta yra pranašinga prieš žmogų, nes gali jį sunaikinti. Individas yra labiau priklausomas nuo gamtos nei gamta nuo individo, bet vistiek jie išlieka partneriais.

Šiuo metu Jūs matote 34% šio straipsnio.
Matomi 939 žodžiai iš 2733 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.