Esė pagal Vaičiulaičio „Valentiną“
Kas yra meilė?
Meilė- skaisčiau už saulę ir skaidriau už gėla vandenį. (J.V. Getė)
Kaip dažnai meilė pasibeldžia į jauno žmogaus širdį? Kodėl, tas velniškas jausmas griauna vidinį pasaulį, neatsiklausdamas ar jo reikia? Sunku apsakyti, kokios būna sunkios laukimo dienos, kai trokšti išvysti savąją, išsvajotąją meilę, bent akies krašteliu išvysti ką ji veikia, apie ką galvoja, ko trokšta. Sunku net apsakyti jaunuolio situaciją, išreikšti jo vidinio pasaulio minčių lietų, atomazgos kulminaciją, neįsigilinus į jo sielą griaužiančio klausimo- kas tarp vyro ir moters yra nuodėmingo?
Nuo senų senovės meilės tema žmogui yra itin aktuali, apie ją rašoma, ji analizuojama, tačiau požiūris į klausimą kas yra meilė, keitėsi atskirais gyvenimo laikotarpiais: antikoje pabrėžiamas dėmesys kūniškam grožiui, viduramžiais- dvasinei idėjai, o šių dienų žmogui- meilės jausmas yra neatsiejamas nuo jo kasdienės rutinos. Pripildyti meilės šilumos arba nuo jos nukentėję tampame savotiškais klounais. A. Vaičiulaitis romane „Valentina“, vaizduoja dviejų jaunų žmonių likimus, į kuriuos pasibeldusi meilė atnešė daugiau skausmo nei meilės. Meilė priverčia mus elgtis juokingai, nelyginant kvailais svajotojais, egzistuojančiais vien tam, kad kasdienybė nebūtų vien balta ar juoda.