Estija1
5 (100%) 1 vote

Estija1

TURINYS

Estijos žemėlapis 3

Apie Estiją 4

Valstybinės Estijos šventės 2005 metais 5

Saremo sala ir vėjo malūnai 6

“Õllesummer” festivalis 7

Tartu žaislų muziejus 8

Tervise Paradiis kompleksas 8

Tartu Universiteto meno muziejus 9

Viešbutis “TÄHETORNI” 10

Viešbutis „Reval Hotel Olümpia“ 11

Viešbutis „UniqueStay“ 11

Naudota literatūra 13

Estijos žemėlapis

Apie Estiją

Estija – tai senas kultūrines tradicijas puoselėjanti nedidelė šalis, pasižyminti išsaugota gamta, gražiais miestais ir puikiomis poilsio galimybėmis. Buvusi žemės ūkio šalis, dabar Estija – pramoninis, miestiškas kraštas. Joje gaminama mediena, laivai ir maisto produktai. Estijos simbolis – Senojo Tomo vėtrungė ant Talino Rotušės bokšto.

1918 metų vasario 24 diena – Estijos Respublikos nepriklausomybės paskelbimo diena. Ši diena Estijoje yra laikoma nacionaline švente.

Estijos plotas – 45 227 km2. Tai yra mažiausia iš Baltijos valstybių pagal plotą ir gyventojų skaičių. Estija yra žalia šalis, miškai dengia maždaug pusę jos teritorijos. Estija turi 1521 salą. Didžiausios iš jų salos yra Saaremaa, Hiiumaa ir Muhu. Estija tūkstančio ežerų šalis, didžiausi ežerai yra Peipsi ir Võrtsjärv.

Estijos sostinė yra Talinas (397 200 tūkstančių gyventojų, kas sudaro 29,3% visų Estijos gyventojų). Bendras gyventojų skaičius: 1.351 milijono.

Talinas, nedidelis miestas, gali patenkinti net išrankiausio turisto poreikius. Pasivaikščiojimas saulėta uosto pakrante, peizažas su tolumoje stūksančiais Talino bokštais, klajonės vingiuotomis viduramžiško senamiesčio gatvelėmis, vakarienė apverstame laive-restorane – tai tik vienas iš daugelio galimų variantų. Talino senamiestis pasižymi originaliu išsidėstymu. Norint viską pamatyti, tenka kopti į Toompea kalną; ten 1229 m. tvirtovės pavidalu “gimė” Talinas, o dabar viduramžiškų mūrų apsuptyje įsikūrusi ir Estijos vyriausybė.

Estijos oficiali kalba yra estų, kuri priklauso ugrų-finų kalbų šeimai ir yra labai gimininga suomių kalbai. Taip pat plačiai kalbama suomių, anglų, rusų ir vokiečių kalbomis.

Tarptautinis Concordia universitetas Taline – didžiausia studentų iš Lietuvos kolonija užsienyje. Kasmet čia mokosi daugiau kaip 200 lietuvių.

Gyvūnų mylėtojams patinka Talino zoologijos sodas, kurio gyventojai nė iš tolo neprimena sušalusių Kauno žirafų, išbadėjusių liūtų ir išsiskiria įvairove.

Valstybinės Estijos šventės 2005 metais

Sausio 1 – Naujieji Metai

Vasario 24 – Nepriklausomybės diena (1918), 87-osios Estijos Respublikos įkūrimo Deklaracijos metinės. Po šios deklaracijos Estija buvo priversta kovoti dėl nepriklausomybės su Sovietų Rusija rytuose ir su Baltijos–Vokiečių pajėgomis pietuose. Šio karo metu Estija užsitikrino savo sienas ir 1920 metų vasario 2 dieną sudarė Tartu taikos sutartį su Sovietų Rusija.

Kovo 25 – Didysis Penktadienis

Kovo 27 – Velykos

Gegužės 1 – Pavasario šventė

Gegužės 15 – Sekminės

Birželio 23 – Pergalės diena (Võidupüha) pažymi Estijos karinių pajėgų pergalę prieš Baltijos-vokiečių kariuomenę (vadovaujamą Landeswehr) Võnnu (Cesis) mūšyje šiaurės Latvijoje 1919 metais. Per šį mūšį Estijos kariuomenė sustabdė mėginimus atkurti Baltijos-vokiečių kontrolę regione. Ši diena pažymima svarbiomis oficialiomis ceremonijomis.

Birželio 24 – Joninės arba Vidurvasario šventė (Jaanipäev) yra tradicinė šventė, švenčiama naktį iš birželio 23 į 24 dieną. Ši diena pažymi ilgiausią metų dieną, kuomet saulėlydis beveik susilieja su saulėtekiu. 23 dienos vakare ilgai, iki pat 24 dienos ryto, yra deginami laužai, šiai progai ruošiamas ir tradicinis šventiškas meniu.

Rugpjūčio 20 – Nepriklausomybės atstatymo diena. Dramatiški įvykiai Sovietų Sąjungoje 1991 metų rugpjūtį baigėsi tuo, kad trys Baltijos šalys pagaliau atgavo nepriklausomybę. 1991 metų rugpjūčio 20 dieną Estija paskelbė nutarimą atkurti savo nepriklausomybę valstybingumo istorinio tęstinumo pagrindu.

Gruodžio 25 – Šv. Kalėdos

Gruodžio 26 – Šv. Kalėdos

Saremo sala ir vėjo malūnai

Ypatinga sala

Saremoje laikas bėga neskubėdamas. Šios salos gyventojai vadovaujasi pagrindiniu principu – visa, ką jie turi, turi būti ypatinga, ne taip, kai kitų. Savas drabužių kirpimas, sava architektūra, sava tarmė, kurioje nėra raidės „y“. Net alus savas ypatingas – Saremos. Atskirta nuo žemyninės Estijos Saremos sala visą istoriją tarsi tirpo savose sultyse. Žemyninėje šalies dalyje valstiečiai gyvena nedideliais vienkiemiais, o Saremoje iki mūsų laikų išliko kaimai. Į šį stebuklingą kraštą galima patekti keltu. Ši kelionė sudaro dalį Saremos kolorito, nes norint patekti į salą, būtina keltis per siaurą, iš viso apie 15 kilometrų, Turistų sąsiaurį. Keliautojai, patekę į Saremą , pirmiausia susižavi salos gyventojų buitimi. Tipiškas čia namas – tai stogas, dengtas nendrėmis, gausiai augančiomis seklumose, ir įstrižos tvoros. Aplinkinėse pievose auga laukinės orchidėjos, kadagiai ir gudobelės. O aplinkui – tokia pažįstama Baltijos jūra. Ji čia atrodo mėlyna ir beribė, ypač, kai žiūrima nuo skardžio į Panga pank – didžiausią iškyšulį Saremoje.


Neilstantys „vėjo malūnai“

Anglos gyvenvietės šiaurinėje dalyje – irgi vietos įdomybė. Saremos saloje lig šiol išlikę gana daug vėjo malūnų. Pačioje Angloje jų net penki. Čia yra ir stiebinių (visa jų viršūnė sukasi vėjyje apie savo ašį) ir kepurinių vėjo malūnų, kurių sukasi tik sparnai. Vietos verslininkai turistams parduoda medinius ir šiaudinius vėjo malūnų maketus. Salos bažnyčios taip pat įdomios. Lubų tapyboje – religinių ir pagoniškųjų simbolių mišinys. Neįprasta čia ir tradicinių religijų padėtis. Dauguma estų išpažįsta liuteronybę, bet yra du regionai, kur paplitusi ir stačiatikybė – vakarinėje Estijos dalyje, taip pat ir Saremoje, stačiatikių cerkvių kone daugiau nei liuteroniškų bažnyčių. Tai paaiškinama labai paprastai: XVI amžiuje stačiatikių cerkvė ir carinė valdžia, norėdamos į savo tikėjimą patraukti estus, valstiečiams, perėjusiems į stačiatikybę, duodavo žemės. Pagaliau salos gyventojai galėjo turėti „savo alų“. O jo istorija – irgi atskira. Alus Kuresarėje pradėtas daryti palyginti seniai, ir šis salos gėrimas garsėjo dėl savo kilmės iš salos. Dabar jis gaminamas pavadinimu „Savas Saremos alus“. Alus – nefiltruotas, malonaus skonio. Bet svarbiausia – jo nusipirkti galima tik Saremoje, ir niekur daugiau pasaulyje.

Šiuo metu Jūs matote 36% šio straipsnio.
Matomi 981 žodžiai iš 2717 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.