Estija2
5 (100%) 1 vote

Estija2

Turinys

Turinys……………………………………………………1

Geografija………………………………………………..2

Gamta……………………………………………………..3

Istorinė praeitis………………………………………..4

Didžiausi miestai………………………………………5

Turizmas………………………………………………….6

Kalba………………………………………………………6

Valstybė…………………………………………………..7

Piniginis vienetas……………………………………..7

Švietimas…………………………………………………7

Religija…………………………………………………….8

Gyventojai………………………………………………..8

Socialinė padėtis……………………………………….9

Ūkis…………………………………………………………9

Gyventojų ūkinė veikla……………………………..10

Ryšiai su Lietuva……………………………………..10

Ekonomikos apžvalga……………………………….13

Užsienio prekyba……………………………………..16

Transportas…………………………………………….19

Valstybinės šventės 2003 metais………………..22

Literatūra……………………………………………….24

Oficialus pavadinimas: Estijos Respublika

Sutrumpintas pavadinimas: Estija

Nacionalinė šventė: Nepriklausomybės diena – vasario 24. Šią dieną 1918 metais Estija paskelbė savo nepriklausomybę.

Geografija

Plotas: 45 227 kv. km.

Estija yra žalia šalis, miškai dengia maždaug pusę jos teritorijos (20 155 kv.km)

Sienos: Bendras ilgis – 1445.4 km, iš jų jūros siena 768.6 km ir sausumos siena 676.8 km.

Sostinė: Talinas (482 000 gyv.)

Kiti miestai: Tartu, Pernu

Piniginis vienetas: Estijos krona

Gyventojai: 1,6 mln (35 žm/km2)

Valdymo forma: Prezidentinė respublika

Kalba: Estų

Tikyba: Evengelikų liuteronų

Atstumai nuo Talino iki:

• Helsinkio 85 km;

• Rygos 307 km;

• Sankt Peterburgo 395 km;

• Stokholmo 405 km.

Klimatas: vidutinis drėgnas

Salų skaičius: 1 521. Didžiausios salos yra Saaremaa, Hiiumaa ir Muhu.

Estija tūkstančio ežerų šalis, didžiausi ežerai yra Peipsi ir Võrtsjärv

Aukščiausia vieta: Suur Munamägi (Didysis Kiaušinio kalnas), 318 m

Temperatūrų svyravimai (vidutinė paros temperatūra): -1.4°C sausį 2001 metais; +20.5°C liepą 2001 metais.

Tik apie 160 km Latvijos teritorijos skiria mus nuo šiaurinės Baltijos kaimynės – Estijos. Rytuose ji ribojasi su Rusija, pietuose – su Latvija, vakaruose jos krantus skalauja Baltijosjūros Rygos jlanka, o šiaurėje – Suomijos įlanka. Daugiau kaip pusė sienų eina vandenimis.Ežerai, ledynų suformuotos pailgos, miškais apaugusios kalvos – ozai, nuostabūs lygumų upių kriokliai ir vešlios pievos, daugiau kaip 1500 didelių ir mažų salų jūroje – tai Estija.

GAMTA

Lėkšto vakarinio kranto linija labai vingiuota, jame gausu mažų ir kiek didesnių (Talino, Pernu) įlankų. Ne tokį vingiuotą šiaurinį krantą puošia keliolika uolėtų skardžių – glintų, iškilusių virš vandens kelias dešimtis metrų. Saloms tenka daugiau kaip 9% krašto ploto. Didžiausios iš jų yra Vakarų Estijos salyne – Sarema (2671 km2), Hyjuma, Muhu. Priekrantė yra sekli, vienur kitur nusėta vidutinių ir didelių riedulių.Estija yra Rytų Europos lygumos šiaurės vakaruose. Vidutinis krašto aukštis apie 50 m virš jūros lygio ir tik 1/10 ploto plyti didesniame nei 100 m aukštyje. Didžiąją krašto dalį sudaro moreninė lyguma, suformuota ledynų, o pietryčiuose iškilusios trys nedidelės aukštumos: Sakala, Otepė, Hanija. Šioje trečiojoje yra aukščiausias Estijos taškas – 318 m Sūr Munamegio kalnas. Siaurėje esanti Pandiverės aukštuma (iki 166 m aukščio) laipsniškai pereina į Šiaurės Estijos pajūrio žemumą. Vakaruose pyti Pemu žemuma, ją kerta Pernu upės slėnis. Žemuma baigiasi prie to paties pavadinimo įlankos. Rytuose Papeipės žemuma juosia Peipaus ežerą.Krašto šiaurėje daugiausia paplitę moliai ir smiltainiai, o toliau į pietus – dolomitai ir klintys. Vidurinėje dalyje irgi yra smiltainių. Pagrindines uolienas dengia nuosėdinių ledyninių nuogulų sluoksnis. Šiaurėjejis 1-5 m, pietuose – iki 100 m storio.Svarbiausias Estijos gamtos turtas yra degieji skalūnai, kurių milžiniški klodai slūgso šiaurės rytuose prie Kohtla Jervės. Degiaisiais skalūnais kūrenamos šiluminės elektrinės, juos naudoja chemijos pramonė. Kita labai svarbi žaliava – fosforitai, gaunami Mardu, netoli Talino. Eksploatuojama ir durpių (pietvakariuose), dolomitų (Saremos ir Muhu salose) ir klinčių (prie Tamsalu miesto) telkiniai.Estijoje vyrauja velėniniai jauriniai ir velėniniai karbonatiniai dirvožemiai. Pelkės užima apie 20% krašto ploto ir yra ryškus kraštovaizdžio elementas.Estijoje vyrauja orų pernašos iš Atlanto vandenyno, todėl jai būdingas pereinamasis iš jūrinio į žemyninį klimatas. Per metus iškrinta 600-700 mm kritulių, bet dėl menko garavimo ir negausaus paviršinio nuotėkio kraštas smarkiai pelkėja. Kritulių maksimumas būna vasaros pabaigoje. Žiemos nėra šaltos: vidutinė vasario temperatūra – apie -6°, o prie jūros tik -3°. Sniegas išsilaiko 70-130 dienų;
ilgiausiai – pietryčiuose. Vasaros vėsios. Vidutinė liepos temperatūra yra 17°.Tankus upių tinklas, betjos nėra ilgos. Dauguma jų įteka į Baltijos jūrą. Tai Pemu (ilgiausia, 144 km), Narva, Pirita. Dalis upių rytuoseįteka į Peipaus ežerą. Viena jų – Emajegis. Ledas upes dengia 4-5 mėnesius.Ežerai yra ledyninės kilmės, didžiuma -nedideli. Jie užima apie 5% krašto ploto. Dauguma ežerų telkšo aukštumose. Tik trijų ežerų plotas didesnis kaip 10 km2: Peipaus (3560 km2), Vertsjervo ir Sūrlahto (Saremos saloje).Estija yra mišriųjų miškų pazonyje. Miškai užima 38% krašto ploto. Didžioji jų dalis plačia juosta kerta Estiją iš pietvakarių į šiaurės rytus. Labiausiai paplitę pušynai, bet auga ir beržų, eglių; kitų medžių mažiau. Įdomu, kad salose ir krašto šiaurėje apie 2% bendro ploto sudaro kadagių ir lazdynų krūmynai. Nemažos teritorijos saugomos: tai rezervatai ir draustiniai. Žinomiausia – Muraho pelkė, Matsalu draustinis, saugantis paukščius, pirmas (1971 m.) Baltijos kraštuose įsteigtas Lahemos įlankų ir salų nacionalinis parkas Suomijos įlankos pakrantėje.Kraštui būdingi mišriųjų miškų gyvūnai. Labai daug (apie 300) rūšių paukščių, iš kurių minėtini kirai, kurtiniai, tetervinai, jerubės, antys. Pasitaiko ir retųjų – pilkosios žąsys, juodieji gandrai, ereliai, gagos. Iš žinduolių gausu kiškių, stirnų, briedžių, šernų. Yra lokių, mangustų, ūdrų. Jūroje, upėse ir ežeruose daugiau kaip 70 rūšių žuvų. Žuvingiausios yra Pernu įlanka ir Saremos salos pakrantės. Peipaus ežeras garsėja vėgėlėmis ir sykais.

ISTORINĖ PRAEITIS

Estijos ir Lietuvos istorija, bent jau paskutinį šimtmetį, daug kuo susijusi: buvusios Rusijos gubernijos maždaug vienu metu išsikovojo nepriklausomybę. 1940 m. savarankiškas valstybes vėl okupavo sovietų kariuomenė, paskui kuriam laikui fašistai vokiečiai. Vėliau abi tautos siekė laisvės ir atkūrė nepriklausomybę.Jau prieš 5 000 metu Estijos žemėse gyveno finougrų gentys. XII-XIII a. formavosi estų tautybė, bet įsiveržę Kalavijuočiu ordino riteriai iki XVI a. trikdė laisvą estų gyvenimą. Šiaurinė Estijos dalis buvo užkariauta Danijos. 1558-1583 m. Livonijos kare Ordinas pasidavė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui, o Estiją dalijosi ir vėl persidalijo Švedija ir Danija. Estai ne kartą sukildavo, bet išsivaduotijiems nepasisekė. XVIII a. pradžioje Estija pateko į Rusijos imperiją. XIX a. antrojoje pusėje suaktyvėjo estų tautinis judėjimas. To amžiaus pabaigoje Estijoje gyveno apie 91% estų, 4% rusų ir 3,5% vokiečių. Labai permainingai klostėsi įvykiai 1917-1918 m., kol pagaliau 1919 m. vasario 24 d. buvo paskelbta Estijos Respublikos nepriklausomybė.

Didžiausi miestai

Estijos sostinė yra Talinas (400 tūkstančių gyventojų, kas sudaro 29% visų Estijos gyventojų).

Estijos Respublikos sostinė Talinas yra Šiaurės Europoje ant Baltijos jūros šiaurės vakarų kranto. Taline yra Estijos Respublikos Parlamentas, dauguma valstybinių įstaigų ir tarptautinių organizacijų bei užsienio šalių atstovybių bei ambasadų.

Istoriškai Talinas tapo rytų ir vakarų krypčių kelių sankryža. Nuo 1285 įeinantis į Hanzos miestų sąjungą, Talinas kartu su Liubeku, Visbiu ir Ryga buvo vienas iš svarbiausių prekybos miestų, dažnai vadinamas Europos kryžkele. Viduramžiais Talinas buvo vienas iš stambiausių ir galingiausių Šiaurės Europos miestų. Dabar galima pasakyti, kad Talino senamiestis – vienas iš geriausiai išsilaikiusių viduramžiškų centrų, kuriame išsaugota istorinė aplinka ir struktūrinis vientisumas. Įspūdinga Estijos sostinės Talino panorama atsiveria nuo jūros. Į dangų kyla nepakartojami jo senų bokštų siluetai. XIII-XIV a. statytos Olevistės bažnyčios 124 m aukščio bokštas anuo metu buvo vienas aukščiausių Europoje, atstodavo laivams švyturį. Kitas senamiesčio akcentas – rotušės bokštas su miestosargybinio Senojo Tomo siluetu smaigalyje. Sunku įsivaizduoti Taliną be Kadriorgo parko, Talitorno boksto Aukštutiniame mieste, seno-sios architektūros paminklo – Piritos vienuolyno – ir daugybės kitų statinių.Pasak legendos, kasmet vidurnaktį iš Ilemistės ežero, esančio Lasnamegio aukštumoje, netoli Talino, išnyra nykstukas Jervevana. Jis skuba prie miesto vartų sargo ir klausia jo tik vieno dalyko: ar vis dar statomas miestas. Ir gal jau tūkstantį metų girdi tą patį atsakymą – vis dar statomas, statomas. Grįžta nykstukas atgal nieko nepesęs -vis dar negali paleisti ežero vandens miestui užtvindyti.

Talinas gali pasiūlyti kiekvienam svečiui įvairiausias poilsio galimybes. Čia malonius įspūdžius patirs ir dailės mylėtojai, ir naktinių nuotykių ieškotojai, smaližiai, sporto mėgėjai ir daugybės kitokių poilsio būdų gerbėjai.

Ne mažiau estams reikšmingas Tartu(101 000 gyv.) miestas su universitetu, įkurtu 1632 m., Rotušės aikste, Šv. Jono bažnyčia. Tai studentų miestas.XIX a. pradžioje į Estiją, daugiausia į Tartu, atsikėlė tremtinių iš Lietuvos. Maždaug nuo to laiko nemažai lietuvių mokėsi Tartu universitete. Jie būrėsi į draugijas. Sovietiniais metais lietuviai Estijos aukštosiose mokyklose studijavo specifinius, Lietuvoje nedėstomus mokslus.

Kiti dideli miestai ir jų gyventojų skaičius:

• Narva – 69 000

• Kohtla-Järve – 48 000
• Pärnu – 46 000

Turizmas

Mums 4 dienų kelionė į Estiją aplankant Taliną ir Saaremos salas kainuoja apie 230 lt. Į kelionės kainą įskaičiuota: kelionė autobusu, kelionės vadovo paslaugos, viena nakvynė viešbutyje su pusryčiais, keltų bilietai į Saaremaa salą, kelionės dokumentų tvarkymas. Tačiau už įėjimo biletus į mokamus objektus turistai moka patys (apie 10 EUR)

ESTIJOS VIEŠBUČIŲ KAINOS LITAIS.

Kainos nurodytos litais su PVM už kambarį parai su pusryčiais.

Taikomos nuolaidos.

TALINAS

Viešbutis Data Dvivietis Vienvietis Liuksas

Olümpia

visus metus 530 450 760/880

Viru

visus metus 440 360

Palace

visus metus 650 510 900/1270

Park Hotel&Casino

visus metus 400 330 790

Domina City

visus metus 400 350 630

St. Barbara

visus metus 360 320 410

Central

visus metus 300 260 420

Express

visus metus 220 220

Susi

visus metus 190 140

Metropol

visus metus 330 280 510/650

Kalba

Estijos oficiali kalba yra estų, kuri priklauso ugrų-finų kalbų šeimai ir yra labai gimininga suomių kalbai. Taip pat plačiai kalbama suomių, anglų, rusų ir vokiečių kalbomis. Pirmoji išlikusi knyga išleista 1535 m. Plačiai žinomas estų literatūros klasikas A. H. Tamsarė. Į lietuvių kalbą išversta apie 50 estų rašytojų kūrinių. Maždaug tiek pat lietuvių rašytojų kūrinių skaito estai gimtaja kalba.

Valstybė

Valdymo forma: parlamentinė demokratija

Valstybės vadovas yra Prezidentas, kuris renkamas parlamento arba rinkikų susirinkimo. Kadencija: 5 metai. Dabartinis Prezidentas: ponas Arnold Rüütel, išrinktas rinkikų susirinkimas 2001 metų rugsėjo 21 dieną. Kiti rinkimai: 2006 metų rugsėjo mėnesį.

Įstatymų leidėjas: Riigikogu, vienerių rūmų parlamentas, kurį sudaro 101 narys. Kadencija: 4 metai.Paskutiniai rinkimai į dešimtąjį Riigikogu buvo surengti 2003 metų kovo 2 dieną.

Vyriausųbės vadovas: Ministras Pirmininkas, dabartiniu metu ponas Juhan Parts (Res Publica).

Aukščiausia teisminė valdžia: Aukščiausiasis TeismasAdministracinis suskirstymas: 15 apskričių, 205 kaimo savivaldybės ir 42 miestai. Paskutiniai rinkimai į vietines tarybas buvo surengti 2002 metų spalio 20 dieną.

Rinkimų sistemos: proporcinio atstovavimo. Rinkimų teisę turi visi Estijos piliečiai nuo 18 metų.

Vietinės valdžios rinkimai: Kadencija: 3 metai. Visi nuolatiniai gyventojai nuo 18 metų gali balsuoti vietinės valdžios rinkimuose, nepaisant jų pilietybės.

Piniginis vienetas

Estijos krona – kroon (EEK), 1 Krona = 100 sentų

1 EUR = 15.65 EEK

Švietimas

Estijoje yra 654 vidurinės mokyklos, iš kurių 542 yra dėstoma estų kalba, 93 – rusų kalba, o 19 – ir estų, ir rusų.

Estijoje yra 16 universitetų, iš jų 10 privatūs.

Religija

Liuteronų bažnyčia vaidino labai svarbų vaidmenį nuo Reformacijos judėjimo Estijoje pradžios 16 amžiuje. Kitos didesnės konfesinės bendruomenės yra: Graikų ortodoksų, pravoslavų, baptistų, metodistų ir Romos katalikų.

Gyventojai

Paskutinis oficialus gyventojų surašymas buvo 2000 metais.

Bendras gyventojų skaičius: 1.4 milijono

Gyventojų tankumas: 30.2 gyventojų viename kvadratiniame kilometre

Miesto gyventojų: 67.4%

Kaimo gyventojų: 32.6%

2000 metais gimstamumas buvo 9.56 tūkstančiui gyventojų, o mirtingumas pasiekė 13.46 tūkstančiui gyventojųDidžiausios etninės grupės:

• Estai – 68%,

• Rusai – 26%,

• Ukrainiečiai – 2%,

• Baltarusiai – 1%

• Suomiai – 1%

Tautiniai drabužiai iš dalies panašūs į lietuvių ir latvių, taip pat į suomių ir švedų. Moterys dėvi marškinius, liemenę, dryžuotą sijoną ir berankovį apsiaustą. Vyrų tautinius drabužius sudaro marškiniai ir ilga juoda liemenė, kelnės žemiau kelių ir kojinės iki kelių. Dabar tautiniai drabužiai vilkimi per šventes.Senoviniai estų muzikos instrumentai yra kanelė, švilpynė, dūdelė. Paplitusios epinės dainos – runos. Labai senas tradicijas turi chorinis dainavimas. Estijoje dainų šventės rengiamos nuo 1869 m. Pastaraisiais dešimtmečiais garsėjo Estijos vyrų choras, vadovaujamas G. Ernesakso. Minėtini operos dainininkai A. Tamas, G. Otsas.Estų tautiniam atgimimui labai svarbus XIX amžius. Tais laikais E R. Kroicvaldas atgaivino liaudies epą „Kalevo sūnus“.

Socialinė padėtis

1 lentelė. Migracija Estijoje

1996 1997 1998 1999

Estija

Imigracija 1552 1585 1414 1418

Emigracija 7235 4081 2545 2034

Saldo -5683 -2496 -1131 -616

Lietuvoje jau keleri metaižmonių gimsta mažiau nei miršta, bet kaimynų situacija yra gerokai blogesnė. Jie miršta greičiau ir tai rodo trumpesnis kaimynų vidutinis gyvenimas, o gimstamumas Latvijoje ir Estijoje gerokaižemesnis nei Lietuvoje.

2 lentelė.Tūkstančiui gyventojų tenka gimusių

1990 1992 1994 1996 1998

Estija 14.2 11.66 9.46 9.05 8.46

Latvija 14.2 12.0 9.52 7.94 7.52

Lietuva 15.33 14.33 11.51 10.56 10.0

ŪKIS

Svarbiausios ūkio šakos yra degiųjų skalūnų gavyba ir perdirbimas, energetika ir mašinų gamyba, chemijos ir tekstilės pramonė, be to, žvejyba.Skalūnų gavyba ir perdirbimas sutelktas krašto šiaurės rytuose, prie Kohtla Jervės. Ten pat pastatytos labai galingos skalūnais kūrenamos elektrinės. Mašinų gamybos svarbiausia produkcija – elektros ir radijo aparatūra, ekskavatoriai, kabeliai, naftos gavybos
įrenginiai. Plačiai žinomi estų buitinės chemijos gaminiai, mineralinės trąšos, baldai. Gerą paklausą turi trikotažo gaminiai ir siuviniai, šviežia žuvis ir jos konservai, konditerijos gaminiai. Pastaruoju metu pertvarkant Estijos ūkį labai aktyviai privatizuojamos įmonės, kuriamos bendrovės su kitų šalių pramonininkais ir verslininkais, ypač su suomiais ir švedais.Lietuva turi gerus pramonės produkcijos mainų ryšius su Estija. Iš Estijos mes gauname ekskavatorius, kabelius, chemijos ir elektros produkciją, žuvų konservus ir lengvosios pramonės gaminius. Į Estiją Lietuva siunčia televizorius, saldytuvus, skalbimo mašinas, dulkių siurblius, grąžtus, stakles.Estijos pramonė sutelkta Taline, Tartu, Pernu. Tik energetika ir chemijos pramonė labiau plėtojama Kohtla Jervėje. Svarbūs yra Talino, Pernu uostai.Du trečdalius ŽEMĖS ŪKIO naudmenų sudaro ariamoji žemė, o 1/3 – pievos ir ganyklos. Buvę kolūkiai ir valstybiniai ūkiai privatizuojami. Auginami rugiai, kviečiai, miežiai, pietiniuose rajonuose – linai. Pusė pasėlių ploto skiriama pašariniams augalams, mat gyvulininkystė duoda apie 2/3 žemės ūkio produkcijos. Beveik 80% naudmenų numelioruota. Ūkininkams didelę paramą teikia Suomija ir Švedija.

GYVENTOJŲ ŪKINĖ VEIKLA

Žemės ūkis 12%

Pramonė 68%

Aptarnavimo sfera 20%

Ryšiai su Lietuva

Lietuvos Respublikos Statistikos departamento 2001 metais atlikto gyventojų surašymo duomenimis Lietuvoje gyvena 58 Estijos Respublikos piliečiai, 2 asmenys turintys ir Lietuvos, ir Estijos pilietybę bei 419 estų tautybės žmonės.

Estai į Lietuvą pateko skirtingais keliais, dauguma jų čia apsigyveno po santuokos su Lietuvos gyventojais. Keletas vyresnės kartos estų į Lietuvą atvyko gyventi tuomet, kai, pasibaigus tremčiai Sibire, jiems buvo uždrausta grįžti į Estiją. Yra ir tokių, kurie, baigę aukštuosius mokslus Estijoje, gavo paskyrimą dirbti Lietuvoje. Paskutiniu metu Lietuvoje gyvena ir verslininkai iš Estijos, kurie įkuria savo firmas arba atstovauja Estijos firmas, tačiau jų buvimas Lietuvoje yra laikino pobūdžio ir estų bendruomenės veikloje jie aktyviai nedalyvauja.

Lietuvoje gyvenantys estai tarpusavyje bendrauja jau daugelį metų, nors Lietuvos Estų Draugija Lietuvos Kultūros ministerijoje pirmą kartą buvo užregistruota 1987 metais, o 1989 metais ji buvo užregistruota Lietuvos Teisingumo ministerijoje.

Draugija savo veikla stengiasi išsaugoti estų tradicijas, pristatyti Estijos kultūrą, kartu švęsti su Estija susijusias šventes (Nepriklausomybės dieną, Jonines, Kalėdas). Daug dėmesio yra kreipiama ir į estų kalbos puoselėjimą bei ryšių su tėvyne išsaugojimą. Veikia sekmadieninė mokyklėlė, kur estų kalbos ir kultūros pagrindų mokosi 10-14 vaikų. Ne visi čia gyvenantys antros ar trečios kartos estai moka estų kalbą, dėl to labai svarbu vasarą vaikus siųsti į estų kalbos stovyklas, organizuojamas Estijoje.

Baltijos ir Šiaurės šalys aktyviai bendradarbiauja politikos, ekonomikos, karinėje, aplinkos apsaugos, kultūros ir kitose srityse. Bendradarbiavimas plečiasi visose srityse, tuo skatindamas regiono vystymąsi.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2579 žodžiai iš 8279 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.