Eteriniai aliejai
4 (80%) 2 votes

Eteriniai aliejai

ETERINIAI ALIEJAI

Natūralios aromatinės medžiagos, augalinės arba retkarčiais gyvulinės kilmės, sudaro svarbią grupę, kuri plačiai naudojama kasdieniniame gyvenime kaip maistiniai priedai (prieskoniai), vaistai bei kosmetika. Pagrindinis šių medžiagų komponentas yra lakios medžiagos – eteriniai aliejai (Oleum aethericum). Daugelyje kalbų tuo pačiu pavadinimu ,,aliejai“ vadinami augaliniai riebalai ir aromatiniai junginiai (lotyniškai ( Oleum), retkarčiais priduriant paaiškinamąjį žodį ,,lakūs“ arba ,,eteriniai“, pvz., aromatinės medžiagos lotyniškai ( Oleum volatile, Oleum aethereum, prancūziškai – huile volatile, huile essentielle, taip pat essence (esencija), rusiškai – efirnoje maslo, letučije maslo, vokiškai – aetherishes Ol, Fluchtig Ol, angliškai – volatile oil, essential oil, olandiškai – vluchtige olie, ispaniškai – aceite volatil, esencia, itališkai – Olio essenziale, esenza.

Aromatinių medžiagų vadinimas ,,aliejais“, netgi pridūrus ,,lakūs“, yra labai klaidinantis, kadangi šie aliejai neturi nieko bendro su riebiaisiais aliejais, nepanašūs nei chemine sudėtimi, nei augalų fiziologijos požiūriu (riebalai yra gliceridai, arba glicerino junginiai su riebalų rūgštimis, o eteriniai aliejai tai įvairių lakių, aromatinių junginių mišiniai).

Riebieji aliejai yra augalų atsargos, eteriniai aliejai yra lakios išskyros, kurios yra negrįžtamai pašalintos iš augalo sulčių apykaitos. Aromatinių medžiagų pavadinimas neretai sukelia įvairius nesusipratimus, ypač kai vertimas iš kitų kalbų atliekamas neprofesionaliai.. Šis nesėkmingas pavadinimas ,,eteriniai aliejai“ ir ,,riebieji aliejai“ labai komplikuoja iš to pačio augalo gaunamų įvairių žaliavų atskyrimą vieną nuo kitos, pvz., migdolų aliejus, arba Oleum Amygdalae, suprantamas kaip riebus migdolų sėklų (kauliukų) aliejus, tuo tarpu aromatinės medžiagos, išskiriamos iš karčiųjų migdolų, vadinamos tuo pačiu pavadinimu ,,migdolų aliejus“ (lenkiškai ,,olejek“) ( Oleum Amygdalarum aethereum (būtinai reikia pridurti paskutinį žodį) arba Oleum Amygdalarum amarae, kadangi jis gaunamas tik iš karčiųjų migdolų.

CHEMINĖ ETERINIŲ ALIEJŲ SUDĖTIS IR JŲ PAPLITIMAS GAMTOJE

Eteriniai aliejai yra daugelio įvairių cheminių junginių mišiniai: angliavandenilių, alkoholių, ketonų, rūgščių, esterių, eterių bei kitų dideliu lakumu pasižyminčių junginių. Paprastai tarp jų dominuoja pavienės medžiagos, suteikiančios aliejui ,,charakterį“ ir apsprendžiančios tokias jo savybes, kaip kvapas ir gydomasis poveikis. Joms priskiriamos pvz., geraniolis rožių aliejuje, cinamono aldehidas cinamono aliejuje, eugenolis gvazdikų aliejuje, timolis čiobrelių aliejuje ir citralis citrinų aliejuje. Tačiau vientisam eterinių aliejų kvapui įtakos turi ir likusieji komponentai. Eteriniai aliejai yra labai lakūs skysčiai. Gauti iš augalo paprastai būna bespalviai arba šviesiai geltoni, retai kada kitokios spalvos, pvz., ramunėlių eterinis aliejus yra žydras, o bergamotės – žalsvas. Kai kuriuos aliejus sudaro skysta (eleoptenas) dalis ir kieta (stereoptenas) dalis, sudaryta iš mentolo, timolo arba kamparo, kuriuos lengva atskirti kristalizacija ar šaldymu.

Kaip taisyklė, aromatiniai aliejai netirpūs vandenyje, bet puikiai tirpūs alkoholiuose, eteryje, benzene ir benzine. Žalia aromatinio aliejaus spalva gali būti nuo chlorofilo, kuris pakliuvo į jį gavimo metu. Anksčiau aromatiniai aliejai buvo saugomi variniuose induose ir tuomet žalias atspalvis galėdavo atsirasti nuo vario. Ilgai laikant, ypač netinkamomis sąlygomis, eteriniuose aliejuose lengvai įvyksta cheminiai pokyčiai (oksidacija, polimerizacija ir kiti) bei fiziniai pokyčiai – spalva pasikeičia į tamsiai geltoną arba rudą, sutirštėja, tampa panašūs į dervas, pasikeičia kvapas. Todėl eterinius aliejus ir iš jų gaminamus produktus reikia saugoti tamsiuose induose, sandariai uždaryti ir pripildyti iki pat kamščio.

Eterinio aliejaus kvapą sudaro daugelis komponentų, pasižyminčių jiems būdingu aromatu. Charakteringos kvapiosios medžiagos yra: alkoholiai, aldehidai, ketonai, esteriai, eteriai, fenoliai, nitrilai, sulfidai, tačiau neretai eteriniuose aliejuose dideliais kiekiais sutinkami terpeno angliavandeniliai (pvz., pinenai), kurie yra beveik visiškai bekvapiai arba su vos juntamu kvapu. Todėl taip vadinamas eterinių aliejų taurinimas reiškia mažai vertingos kvapo požiūriu terpeninės aliejų dalies pašalinimą (frakcionavimo būdu). Taip sutaurinti aliejai vadinami beterpeniniais ir dažniausiai naudojami parfumerijoje. Retkarčiais kai kurie terpenai suteikia kvapui stabilumo, tuomet jų buvimas eteriniuose aliejuose labai naudingas. Dažnai iš įvairių to paties augalo rūšių gauti eteriniai aliejai labai skiriasi chemine sudėtimi, o taip pat ir kvapu, pvz., įvairios eukaliptų Eucaliptus rūšys teikia visiškai skirtingus eterinius aliejus – Eucalyptus globulus Labill. eterinio aliejaus kvapas ,,eukaliptinis“, kurį jam suteikia cineolas, o tuo tarpu E. citriodora Hook. eteriniame aliejuje yra citronelalis, suteikiantis citrinos kvapą. Žinomi atvejai, kai iš įvairių to paties augalo dalių gauti aliejai skiriasi sudėtimi ir kvapu, pvz., apelsino apyvaisio aliejus (pagrindinis komponentas yra terpeno angliavandeniliai – limonenas ir pinenas), o tuo tarpu eterinis aliejus iš
apelsinmedžio lapų (Oleum Foliorum Aurantii) bei jo žiedų (Oleum Floris Aurantii, arba Oleum Neroli) yra visiškai kitokios sudėties (vyrauja terpeno alkoholiai – linaloolis, geraniolis, nerolis) ir dėl to kitokio kvapo.

Vis dėlto būna ir taip, kad visiškai skirtingi augalai yra panašios eterinių aliejų sudėties ir todėl panašaus kvapo, pvz., geraniolo žaliava, turinti rožių kvapą gaunama iš Rožinių šeimos – Rosaceae ( (pvz., rožės žiedai), bet taip pat ir iš žolių Gramineae bei snapučių – Geraniaceae.

ETERINIŲ ALIEJŲ GAVYBA

Eteriniai aliejai iš augalinių žaliavų dažniausiai gaunami distiliuojant vandens garais (pvz., rožių aliejus ir daug kitų), išspaudžiant šviežias aromatines augalų dalis (pvz., spaudžiant apelsinų ar citrinų žieveles) bei ekstrahuojant – įskaitant ir enfleurage metodą. Eterinių aliejų ekstrakcijai naudojami žemos virimo temperatūros tirpikliai, dažniausiai etilo arba petrolio eteris, retkarčiais alkoholiai. Eterinių aliejų gavimo metodai paprastai griežtai saugomi atskirų gamintojų, kadangi nuo panaudoto tirpiklio priklauso eterinio aliejaus kvapas. Be to, svarbus tam tikrų žaliavų rinkimo laikas, netgi jų augimo vieta (pvz., gera kokybe garsėja eteriniai gėlių aliejai, gaunami Prancūzijos pietuose – iš Provanse, netoli Graso augančių augalų bei iš Nlimo rajono mimozų – ar iš itališkų žaliavų, pvz., bergamotės vaisių, augančių Kalabrijoje).

Ekstrahuojant eteriais, pvz., petrolio eteriu, be aromatinių medžiagų iš žaliavos ekstrahuojasi taip pat vaškai ir riebalai. Todėl nudistiliavus eterį ekstraktas yra tamsaus, kvepiančio, riebaus tepalo pavidalu. Po to jį reikia išėsdinti stipriu, šaltu alkoholiu, kuris ekstrahuoja tik eterinius aliejus. Teplios, dar kvepiančios liekanos kai kada parduodamos kaip taip vadinami kieti kvepalai, naudojami rankų, pirštinių bei kitų garderobo dalių kvėpinimui. Alkoholinis eterinių aliejų ekstraktas distiliuojamas sumažintame slėgyje ir gaunama taip vadinama kvapnioji esencija, kurią galima naudoti kvepalų bei kitų parfumerijos gaminių gamyboje. Tokios esencijos gaminamos iš rožių, našlaičių, mimozų, razetų, raukšlių, narcizų, pakalnučių ir kitų gėlių žiedų.

Senas eterinių aliejų gavybos metodas, naudojamas ir šiomis dienomis (labiausiai Prancūzijos pietuose) – yra kvapų sugėrimo metodas, arba enfleurage, kuris remiasi gėlių kvapų išėsdinimu šaltais, kietais gyvuliniais riebalais (enfleurage a froid), šiltais riebalais (enfleurage a chaud) bei skystais aliejais arba glicerinu (enfleurage a l’huile). Šis metodas daugeliu požiūrių viršija distiliaciją ir naudojamas sugerti pačius subtiliausius kvapus: jazmino, rožių, apelsino žiedų ir kitus. Kai kurios gėlės, pvz., tuberoza ir jazminas gamina kvapiąsias medžiagas tik gyvose gėlių ląstelėse. Šis kvapas gana greitai išsisklaido, o žiedui sudžiūvus arba pamerkus į alkoholį visiškai pranyksta. Todėl, išnaudojant didelį eterinių aliejų lakumą, tokius aromatus geriausia išgauti pamažu iš šviežių gėlių, jie gali būti sugeriami įvairiais kietais arba skystais riebalais. Šiuo būdu aromatizuoti riebalai plačiai taikomi kosmetikoje ir naudojami daugelio produktų – kremų ar kvepiančių muilų gamyboje.

Pramoninis enfleurage metodas dažniausiai naudoja riebalų lydinį, į kurio sudėtį įeina pvz., 1 dalis lajaus ir 2 dalys kiaulės taukų (abu riebaliniai komponentai privalo būti labai švieži ir geriausios kokybės). Ant stiklo plokščių, įstatytų į medinius rėmus, iš abiejų pusių dedamas maždaug 1cm storio riebalų sluoksnis (kuris negali būti per daug kietas, nes blogai gers kvapus, nei per daug takus, nes lengvai nubėgs nuo lakštų).

Plokštės (vadinamos ,,chassis“) dedamos viena virš kitos į specialius laikiklius, o tarp jų ant plonų tinklelių paskleidžiami šviežių gėlių sluoksniai. Praėjus 24 – 60 valandų (jazminui po 24 valandų, tuberozai po 60 valandų) žiedai nuo tinklelių nukratomi ir paskleidžiami nauji. Riebalai sugeria kvapus iš abejų plokštės pusių. Žiedai keičiami visą to augalo žydėjimo laikotarpį, t. y. 30 – 40 kartų, kol riebalai visiškai prisisotina kvapu (kiekvienam užteptų riebalų kilogramui tenka maždaug 2,5 – 3 kg žiedų). Baigus, aromatizuoti riebalai nugramdomi nuo plokščių, lydomi kiek įmanoma žemesnėje temperatūroje ir nukošiami nešvarumai. Toks produktas vadinamas pomada. Norint gauti gėlių žiedų ekstraktą (vėliau naudojamą, pvz., kvepalų gamyboje) pomada 4 – 5 kartus trinama specialiuose maišytuvuose su stipriu alkoholiu santykiu 1 – 1,5 litro alkoholio 1 kg pomados, o po to alkoholinis eterinio aliejaus ekstraktas atskiriamas ir, kad pasišalintų iš jo riebalų likučiai, šaldomas bei filtruojamas.

Senieji kosmetikos vadovėliai patardavo enfleurage metodą ruošti aromatiniams ekstraktams iš darželio arba pievų gėlių žiedų namuose. Tai leido derinti originalius nuosavus kvepalus su savitais kvapų bukietais. Dažniausiai kaip kvapą sugeriančią medžiagą patardavo naudoti švarų praskiestą gliceriną. Kvepiantys, ką tik nuskinti žiedai, pašalinus žalias dalis, t. y. lapelius, taurėlapius bei lapkočius, sluoksniuojami dideliame stiklainyje, prispaudžiami skylėtu dangteliu, o po to užpilami glicerinu taip, kad jo lygis būtų keliais centimetrais aukščiau dangtelio.
Kasdien reikia įdėti naujų žiedų (tokių pat arba atitinkamų mišinių), kol gausis koncentruotas kvapniųjų medžiagų ekstraktas glicerine. Iš šio ekstrakto, praskiedus jį distiliuotu vandeniu su šiek tiek alkoholio, galima namuose pasigaminti gražinančias kosmetikos priemones, pvz., puikias odos valymo priemones ar kvepiantį vandenį.

Šiuo būdu galima pagaminti glicerininius kvapniuosius ekstraktus iš rožių, našlaičių, lelijų, pakalnučių, jazminų bei kitų miško ar darželio gėlių. Grynus eterinius aliejus gauti sunkiau, be to, koncentruotam pavidale jų kvapas paprastai nelabai malonus. Eterinius aliejus sunku išlaikyti gryname pavidale, kur kas lengviau glicerininių ar alkoholinių ekstraktų pavidalu. Eteriniai aliejai jautrūs šviesai ir aukštesnei temperatūrai, lengvai pasiduoda polimerizacijai ir oksidacijai – tamsėja, tirštėja, be to, keičia kvapą. Kai kurie eteriniai aliejai yra tokie lakūs, kad norint išsaugoti jų kvapą kvepaluose ar tualetiniame vandenyje reikia naudoti tam tikras medžiagas, vadinamuosius fiksatorius arba aromato stabilizatorius. Geriausi fiksatoriai gaunami iš natūralių medžiagų, tarp jų yra kerpės, sandalo medis, egzotiški sakai (mira, mastika, damara, šelakas), o taip pat kai kurios gyvūnų išskyros – pižma, ambra, cibetinas ir kitos. Kvepalų ar kitų kosmetinių gaminių kvapas turėtų išsilaikyti ne mažiau 30 valandų. Kai kurie eteriniai aliejai, pvz., kus-kus eterinis aliejus (Oleum Vetiveriae) pats yra puikus kvapo fiksatorius.

Eteriniai aliejai ir aromatiniai ekstraktai naudojami gaminti įvairioms kvapų kompozicijoms, mėgdžiojančioms gamtos kvapus, pvz., miško ar gėlių (rožių, jazminų, alyvų, našlaičių) arba sukuriančioms originalius kvapus.

ETERINIS ROŽIŲ ALIEJUS

(Oleum Rosae)

Gaunamas vandens garais distiliuojant šviežius rožių žiedlapius (be taurėlapių) – stambialapio (prancūziško) erškėčio (Rosa gallica L.), damasko (R. damascena L.), šimtalapio erškėčio arba šių bei kitų rožių mišinių. Pagrindinis rožių aliejaus gamintojas yra Bulgarija, tačiau jis taip pat gaminamas Alžyre, Irane, Turkijoje, Egipte bei Prancūzijoje (Mėlynojoje pakrantėje). Remiantis bulgarų statistika 1 ha rožių plantacijos gali kasmet aprūpinti 3 – 4 tūkst. kg šviežių žiedų, o tik iš 3 – 5 tūkst. kg žiedų pagaminamas 1kg tikro geriausios kokybės rožių aliejaus. Eterinis aliejus yra malonaus rožių kvapo šviesiai geltonas skystis. Stingsta 15 – 20oC temperatūroje, o žemesnėje nei 15oC temperatūroje jo paviršiuje išsiskiria kristalai, kurie netrukus susidaro visame aliejuje, kadangi jo sudėtyje yra 15 – 30% stearopteno ir 70 – 85% eleopteno.

Eleopteno sudėtyje daugiausia yra terpeno alkoholių: geraniolio (60 – 70%), citronelolio, nerolio ir kitų, o bekvapį rožių stearopteną sudaro parafino angliavandenilių mišinys, kurių lydymosi temperatūra yra 32 – 36oC. Angliavandeniliai netirpsta 75% alkoholyje ir pasinaudojant šia savybe jie atskiriami iš eterinio aliejaus. Verta prisiminti, kad rožių aliejus yra klastojamas pigesniais snapučių eteriniais aliejais. Pvz., Oleum Palmarosae, Ol. Geranii, Ol. Citronellae yra žemos lydymosi temperatūros, tačiau klastotojai tai ,,ištaiso“ pridėdami parafino. Kai kurias rožių aliejaus klastotes nepaprastai sunku išaiškinti.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2020 žodžiai iš 6726 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.