Etika morale
5 (100%) 1 vote

Etika morale

Turinys

I. Etikos ir moralės sąvokų samprata…………………………………………………………………………..2

1. Etikos samprata……………………………………………………………………………………………………….2

2. Moralės samprata…………………………………………………………………………………………………….3

II. Moralės prigimtis ir jos galutinis tikslas………………………………………………………………….5

1. Galutinis moralės reikalavimų tikslas………………………………………………………………………..5

2.Savęs tobulinimo ir žemiškosios pažangos etikos samprata…………………………………………..7

3. Moralinio reikalavimo kategorinis pobūdis ir moralinis įstatymas……………………………….8

III. Moralė dėl jos pačios…………………………………………………………………………………………..10

1. Kanto etika…………………………………………………………………………………………………………….11

2.Vertybių etika…………………………………………………………………………………………………………11

Naudota literatūra……………………………………………………………………………………………………12

I. Etikos ir moralės sąvokų samprata

1. Etikos samprata

Etika graikų kalboje ethik reiškia mokymą apie dorovinę privalomybę. Etika kaip mokslas yra pamatinė praktinės filosofijos dalis, kartais vadinama ir moralės filosofija. Joje domimasi žmogiškojo elgesio normomis bei racionaliu ir argumentaciniu jų pagrindimu. Filosofinė etika griežtai atskiriama nuo teologinės etikos, dorovinio elgesio normas grindžiančios apreikštu ir Bažnyčios liudijamu Dievo žodžiu.

Filosofinėje etikoje, besigilinančioje į žmogaus moralę, moksliškai metodiškai apmąstomas pirmapradis reiškinys, aptinkamas žmogaus savivokoje; save įgyvendindamas žmogus patiria save kaip norintįjį, kuris aktualizuodamas šį norėjimą, pats save noriai kreipia į gėrį ar blogį. Laisvai save įgyvendindamas kaip, dvasinį asmenį, žmogus jau suvokia gėrio ir blogio perskyrą nuostatos bei poelgio plotmėse. Laisvai save įgyvendinantis asmuo kartu patiria save kaip pagrindinę dorovinę vertybę. Ši „kaip-pagrindinės-vertybes-patirtis“ aptariama į tikėjimą krypstančioje filosofinėje etikoje. Tuo remiantis dvasinį asmenį galima suvokti kaip tokį, kuris doroviškai atsakingai įgyvendina savo prigimtį ir savo nukreiptumą į galutinį tikslą, ir kaip toks yra taip absoliučiai norimas, kad iš to galima ir reikia kildinti dorovinių vertybių, tarnaujančių to absoliučiai norimo dvasinio asmens įgyvendinimui, besąlygišką galiojimą. Filosofinėje etikoje prasmingu būdu moksliškai analizuojamos šio asmens pavienės sąsajos su būtimi, jo santykis su savimi, kitais laisvais asmenimis, visa žmonių bendrija, formuluojamos konkrečios normos konkretiems veikimo būdams. Šios analizės išsklaidymas lemia bendrosios etikos dalijimą į individualiąją etiką ir socialinę etiką.

Prie atsirandančios objektyvios dorovinės tvarkos priskirtina kiekvienam dorovinės veiklos subjektui būdinga tiesioginė subjektyvi norma – individualaus žmogaus sąžinė, kurios nuosprendis lemia konkretaus poelgio vertę arba nevertę. Sąžinei galioja sekantys galutiniai principai:

Subjektyviai geras tikslas nepateisina objektyviai blogų priemonių;

Dorovinės vertybės, suvoktos kaip įpareigojančios, nevalia aukoti dėl kokios nors žmogiškoje egzistencijoje aptinkamos ikidorovinės dalinės vertybės.

2. Moralės samprata

Kitas šioje temoje svarbus žodis yra moralė, kuris lotynų kalboje mos mores reiškia paprotį, pareigą. Moralė pirmiausia suprantama kaip etinių įsitikinimų visuma, vėliau pažiūra, kad etiškai geri poelgiai ne tik galimi, bet ir įmanomi pagrįsti visuotinai pripažįstamais principais. Žodis moralė šiandieninėje kalboje daugiausia vartojamas idealistinio tvarkos suvokimo prasme.

Sąvoka „moralės sistemos“ yra katalikų teologijos sąvoka, žyminti įvairias teorijas, susijusias su vienu konkrečiu klausimu: kaip etiškai elgtis, kai rimtai abejojama, ar tam tikras etinis paliepimas apskritai egzistuoja arba ar egzistuoja tam tikram atvejui?

Šiam iškeltam klausimui atsakyti tenka pasitelkti moralės sistemas, kurios dabar ir bus pristatomos.

1. Absoliučiojo tuciorizmo teigimu, visada būtina apsispręsti paliepimo naudai, net ir tada, jei jo egzistavimu yra abejojama, ir taip elgtis tol, kol neišsklaidytos abejonės, ar galima teisėtai laisvai apsispręsti dėl paliepimo. Tokia tucioristinė laikysena yra praktiškai neįmanomas rigorizmas, mąstymo plotmėje neįžiūrintis laisvės etinės esmės. Šią kryptį atmetė Katalikų Bažnyčia.

2. Probabiliorizmo teigimu, žmogui leistina laisvai apsispręsti tik tada, kai argumentai prieš paliepimo egzistavimą pagrįstesni ir dėl to tikėtinesni. Tam teiginiui galima paprieštarauti, kad paliepimas įpareigoja tik būdamas patikimai pagrįstas ir kad prezumpcija turi linkti laisvės naudai. Nepaisant šių išlygų, ši kryptis Katalikų Bažnyčioje yra priimtina ir leistina.

3. Ekviprobabilizmo teigimu, galima apsispręsti
laisvės naudai, jei ši laisvė pagrįsta lygiai taip gerai, kaip ir paliepimo egzistavimas.

4. Paprastojo probabilizmo teigimu, tol, kol paliepimo reikalavimas patikimai neįrodytas ir laisvės prezumciją palaiko rimti argumentai, tada galima apsispręsti laisvės naudai. Ši pažiūra yra problematiška dėl to, kad sveriamų argumentų galiausiai neįmanoma išanalizuoti, o apsisprendimas dažnai paliekamas sąžinės sričiai..

5. Laksizmo teigimu, laisvė apsispręsti paliepimo naudai egzistuoja išvydus bent menkiausią teisė į laisvę bruožą. Laksizmas kaip principas reikštų viso etinių paliepimų įpareigojamumo pabaigą, nes abejotinais atvejais dažniausiai įmanoma pasiekti ne matematines tikrenybes, bet tik moralinį tikrumą. Ši pakraipa visoje Katalikų Bažnyčioje buvo pasmerkta.

II. Moralės prigimtis ir jos galutinis tikslas

Krikščioniškoje teologijoje žmogaus veiksmų moralinį pobūdį iš esmės apsprendžia jų santykis su Dievo valia. Žmogaus veiksmai yra moraliai geri, jei jie sutinka su Dievo valia, ir moraliai blogi, jei su šia valia nesutinka.

Kiekvieno žmogaus pašaukimas yra asmeninis ir unikalus, bet vis dėlto susijęs su bendru žmogaus pašaukimu. Dievas turi paruošęs planą ne tik kiekvienam individui, bet ir visai žmonijai, visam pasauliui. Kiekvieno žmogaus asmeninis pašaukimas susijęs su aukštesniu universaliu sumanymu ir galiausiai jam tarnauja. Galutinis žmogaus ir pasaulio tikslas yra galutinis kriterijus jo veiksmų moraliniam gerumui. Kas prieštarauja šiam galutiniam tikslui, negali būti moraliai gera, nes žlugdo žmogaus gyvenimo prasmę ir prieštarauja Dievo sumanymui apie žmogų ir pasaulį. Keliamas klausimas apie galutinį žmogaus tikslą yra pamatinis ir apsprendžia moralės prigimtį.. pateikiamos įvairios moralės sistemos viena nuo kitos skiriasi žmogaus galutinio tikslo samprata.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 901 žodžiai iš 2940 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.