Etikos konspektai
5 (100%) 1 vote

Etikos konspektai

1. Sokrato ir Aristotelio etika

Visu trijų mąstytojų etika galima įvardinti kaip etinio absoliutizmo etika. T.y. pats Sokratas postuluoja tam tikras absoliučias normas ir vertybes. Šiuos principus taiko faktinėj tikrovėj ar žmonių veiklai. Jis sako, kad dorybes arba vertybes turi visuotine (universalią) reikšmę.

Anot Sokrato, protaujantis žmogus turi sugebėjima rinktis arba dora gyvenima arba elgtis nedorai( rinktis gėrį arba blogį). Žmogus sugeba rinktis geri ir blogi, nes turi dvasine galia, kuri padeda skirti kas gera ar bloga.Vidinė dvasios galia yra protas ir žinojimas.

Dorybes- tai, ko reikia siekti. Antikos dorybes: drasa, išmintis, saikas, teisingumas.

Sofistai (žmonės,teigiantys,kad viską žino). Sokrato ir Sofisto skirtumai: Sokratas skelbė etini absoliutizmą,kai sofistai apie etinį realityvizmą. Nėra kriterijų,universalių normų,vertybių. Sofistų kalba,kad zmogaus dorybė susijusi su komfortabiliu funkcionavimu mieste,valsybėje,polyje (būti geru piliečiu).Kad pasiektų reiktų laikytis vyraujančia nuostata,kuri yra teisinga ir tinkama. Kiekvienas žmogus privalo išanalizuoti vyraujančias vartosenas ir prisitaikyti.Ryškiausiai realityvizmas pasireiškė vieno Sofisto PROTOGORO žodžiais: „Mžmogus yra visa ko matas; visa ko,kas yra tai,kas yra,ir viso to,kas nėra tai,ko nėra“. Kai taikome šią nuostatą suvokimui,tai reikštų: atskiram suvokimui atrodo,kad kokie nors daiktai yra,tai jam iš tikrųjų yra,tokių dalykų,kaip pvz: karšta ar šalta,pačių savaime nėra,yra tik tas,kas atrodo karšta/šalta tam žmogui. Taigi,nėra jokios prasmės klausti ar pvz vėjas karštas ar šaltas,nes kiekvienam skirtingai. Išvada – vėjas jok. Lygiai taip pat su dorovinėmis vertybėmis. Pats Protogoras užima mokytojo poziciją: mus moko,kad nieko nėra universalaus. Tačiau jei ji pripažintų,kad viskas atrodo taip,kaip atskirai kiekv. subjektui,tai niekas niekada nespręndžia klaidingai,tai vad. Tiesos atžvilgiu,visi yra lygūs ir niekas negali užimti pranašesnes pozicijas.

Platono koncepcija: jis mini siuos 4 antikines dorybes savo knygoje „Valstybe“: išmintis,drasa,saikas,teisingumas. Platonas išskiria valdovu, kariu, amatininku luomus. Taip pat 3 sielos rušis: protingoji siela(išmintis,priskiriama valdovams), mirštančioji siela (kariams-drasa), geismingoji siela(amatininkams-saikas). Tai idealus modelis ir nelabai realus, bet jo vistiek reikia siekti.

Aristotelis. Jis seka ir Sokrato, ir Platono nuostatomis, taigdamas, kad geresnis egzistuoja. Gerio apraiška žmoguje yra dorybes: išmintis, drąsa, saikas, teisingumas. Dorybe- tai vidurys tarp dviejų kraštutinumu (ydų), tačiau jo neįmanoma nurodyt. Kiekvienas tą vidurį turi susirasti pats,nes turi protą. Tas kuris sugebes pasizimeti ta viduri ir bus išmintingas žmogus. Ktu toks žmogus yra laisvas ir atsakingas už savo veiksmus ir gali rinktis.

Dorybes: 1.saikingumas- mokėjimas laikytis aukso vidurio, malonumų atžv. Šios pozicijos kraštutinumai perteklingumas,stoka,besaikis susilaikymas. 2.Drasa arba narsumas Aristotelis drąsą supranta, kaip valios pastangas nenukripti į kraštutinumus ir nukrypus sugrįžti į sunkiai išlaikomą aukso vidurį..Pilietinė drasa pasireiškia pilietinėsę situacijose. Drąsus pilietu tas,kuris santūriai gina savo piziciją ir pripažysta blogai pasielgęs ,klydo. 3.Išmintis- vidurys tarp perdėto pasitikėjimo savo protu ir visiško nepasitikėjimo savimi (rezignacija). 4.Teisingumas. Negalima skriausti kitu, o taip pat ir savęs.

Aristotelis teigia, kad žmogus turi siekti laimes – tai pagrindinis tikslas ir aukso vidurys padeda to pasiekti. Aristotelio etika- eudemanistine etika. Eudemanizmas- laimes siekimas.

2. Epikurininkų etika

Plat.,Sokrat,Arist. Suprato laimę,kaip kažko turėjimą,o epikūrininkai būti laimingam reiškė išvengti nelaimės ir išlaikyti sielos ramybę. Epikurininkai moko, ka reikia daryti, kad išvengtum nelaimes ir išlaikytum sielas ramybe. Epikuras teige, ko nereikia daryti. Jis siulo tam tikrus žmogaus elgsenos principus neigiama forma, su žodeliu „ne“ Epikuras moko kaip tapti apatiškais. Kt žodis atarakcija- nesijaudinimas,nesiblaškymas.

Sokratas aktyvistinė pozicija(diskutuoja su visasi),priešingai elgiasi epikūras-pasyviai vengia blogio. Gyveno užsidaręsw,kur telkėsi jo bendaminčiai,ieškojo pabėgimo nuo politikos,verslo šeimos.Sokrato stichija-klausimas,o epikūro-ats.

Ši etika vien ryškiausių helenizmo etika. Epikūrizmo etika dar vadinama hedonizmu, todėl kad kedonizmas- malonumu etika. Epikūras teigę, kad žmogus reiškia malonumo, bet svarbiausi turi būti sielos malonumai (sielos ramybe, pusiausvyra).

Hedonizmas-malonumo etika,tai teorija,kaip privalu gyventi,kad gyv.butu malonus.Epikūr-ams aukšciausias gėris ir gėrio elgesio kriterijus yra malonumas. Žmogui iš prigimties būdinga siekti malonumo.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 746 žodžiai iš 2486 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.