Etikos mokslas
5 (100%) 1 vote

Etikos mokslas

Etikos mokslo objektas. RŪšYS.

Etika – tai mokslas apie moralę, nagrinėjantis (objektas-) moralinių (dorovinių) dalykų esmę, kilmę, individų mąstyseną, dorumą, poelgius, žmonių socialinių santykių moralinį vertinimą.

Etikos mokslas yra specifinis, nes apima keletą kitų mokslų: Filosofinė-teorinė etika, empirinė-aprašomoji.

Filosofinė-teorinė etika – nesusijusi su normų kūrimu, jų netiria ir nekuria. Į tai ką ji tyrinėja negalima atsakyti faktais. Tyrimo metodas – interpretacija.

Skiriama į: 1) Individualioji etika – nagrinėjanti vidinį dorinio veikimo mechanizmą, kaip sąveikauja moralė, dorovė, sąžinė, dorybė, vertybė ir kt.

2) Visuomeninė etika – jos pagrindas: papročiai, tradicijos, kurie sudaro tam tikro elgesio modelius visuomenėje, kuriuos mes vadiname normomis. Jos įdiegtos tautoje ar šeimoje ir formuoja tolesnį elgesį.

Teorinė-filosofinė etika nagrinėja ryšį tarp individo lygmens ir visuomenės lygmens: Kaip susiformuoja moralinės nuostatos? Ar aplinka veikia žmogų, ar jis pats sąmoningai apsisprendžia? Kaip sąveikauja intelektas ir protas? ir daugelį kitų klausimų.

Aprašomoji-empirinė etika – taikomoji etika, susij. su konkrečių nuomonių (normų) visuomenėje tyrimu, koregavimu, kūrimu. Tai – socialinis mokslas. Taiko metodus: stebėjimas ir eksperimentas.

Rušys: 1)Konfesinė etika (dvasininkų). 2)Medicininė etika. 3)Šeimos etika. 4)Profesinė etika. 5)Ekologinė et. Glaudžiai susijus su mokslais: Psichologija, Sociologija,

Biologija, Teologiją.

filosofinė etika: struktūra, esmin. sąvokos.

Nagrinėja moralės kilmės klausimus:

Racionalistinė pozicija (Platonas, Aristotelis, Tomas Akvinietis, Augustinas, Kantas) – Moralė egzistuoja objektyviai ir yra kildinama iš: 1) aukščiausiojo proto, kaip tam tikras dėsnis, kuriam žmogus pavaldus;

2) iš logoso(kosminis protas).

Empiristinė pozicija (F.Bacon, Hobbes, lock, Human) – moralė kyla iš jausmo ir yra žmogaus psichinės struktūros rezultatas. Humas- kiekviename žmoguje yra įgimtas simpatijos jausmas kitam, o žmogus yra socialinė būtybė, bet dėka simpatijos jausmo yra geranoriškas kito atžvilgiu. Jei kitas pažeidžia altruistiškumo ar simpatijos jausmą – jo nekenčiame.

Reliatyvistinė pozicija: moralė – kultūros produktas – atsirado tam, kad apsaugotume save ir šeimą nuo seksualinių protrūkių.

Nei viena pozicija negali būti teisinga ar klaidinga ir negali pretenduoti į objektiškumą, nes visi filosofai nagrinėjo tik tam tikrus dalykus.

Vidinis dorinio veikimo mechanizmas – tai, nuo ko priklauso individo, kaip racionalios būtybės moralumas: valia, intelektas(jų santykiai), valios ir intel. klaidos, sąžinė (struktūra ir princ.), dorybė, vertybė.

Dorybė – išankstinė tinkama nuostata vienaip ar kitaip elgtis (plačiai išanalizavo Aristotelis).

Vertybė – tai, kas yra už žmogaus – veiksmo kokybę sąlygojanti ypatybė, siektinas idealas.(teisingum., laisvė)

Sąžinė – žmogaus sielos vidinė giluminė ypatybė, apimanti proto, valios veikimą bei jausmus ir nukreipianti juos į aukščiausius principus, kurių dėka suvokiama žmogiškojo veikimo vertė ir prasmė.

Gėris ir blogis – yra metafizinėje plotmėje(už pasaulio ribų). Gėris traktuojamas kaip pasaulio pradas, absoliuto įvaizdis – tai, kas tobuliausia, visuotina, universalu, teisingiausia. Blogis – kaip atskira jėga neegzistuoja – yra gėrio trūkumas (netobulas gėris, nepakankamas gėris). Žmogus siekia save užpildyti gėriu, nes jaučiasi netobulas. Gėrių rūšys:

1)materialiniai gėriai (Aristotelis); 2)sielos gėriai (kas teikia malonumo sielai: menas, mokslas, hobiai);

3)dvasiniai gėriai (kas priverčia veikti žmogaus abstraktųjį protą: tikėjimas dievu).

Gėris ir blogis yra pilnavertės sąvokos ir naudojamos:

gėris – moraliai geram veiksmui apibrėžti,

blogis – moraliai blogam veiksmui apibrėžti.

Yra tam tikros savybės, kurios priverčia žmogų gerai ar blogai elgtis ir veikti. Pvz. tokios, kurios iš anksto žinomos kaip blogos: troškimas žudyti, vogti, paleistuvystė. Tomas Akvinietis: “Gėris yra materialioji tikslo priežastis“. Gėris ir tikslas – netapatūs dalykai. Gėris – tai, kas apčiuopiama (žinių prasme0, materialu. Tikslas – yra formalioji gėrio priežastis; kas neapčiuop., ko siekiama gėrio pagalba.

Būtinybės ir sąlygiškumo principas – jei būtina, tuomet sąlyga padeda siekti gėrio kaip tikslo. Aristotelis: aukščiausias gėris – palaima (laimė). Žmogus to nejaučia būdamas fizine būtybe. (Nirvana – individuali siela išnyksta). Platonas: gėris – idėja – Dievas.

teorijų tipai. Moralinio veiksmo vertinimas.

Deontinė teorija (racionalistinė) – aiškina, kad moral. veiksmo vertinimo kriterijus – motyvas (ketinimas). Poelgiai gali būti moralūs ar nemoralūs patys savaime, nepriklausomai nuo jų sukeliamų pasekmių. Konsekvencionalistinė teorija – visus poelgius moraliniu požiūriu vertina tik remiantis pasekmėmis (padarinių kiekybiniu, kokybiniu skaičiavimu). Reliatyvistinė teor.: nėra jokio objektyvaus kriterijaus moralumo veiksmui nustatyti; naudos principas, efektyvumo principas. Moralė – kultūros produktas – atsirado tam, kad apsaugotume save ir šeimą nuo seksualinių protrūkių.

moralės kilmės problema:

1) Racionalistinė (idealistinė) pozicija.

(Sokratas,
Platonas, Aristotelis, Augustinas, Tomas Akvin.)

Teigiama, kad yra 2 elementai: 1) motyvas (intentia, ketinimas)-tai, dėl ko siekiama vieno ar kito tikslo. Motyvas kyla pirmiausia valioje ir sąlygotas veiksmo troškimu. Pirminiame pavidale būna neaiškus. Motyvą paaiškina protas, protas suformuluoja tikslą motyvo pagrindu. 2) tikslas – pasiekiamas tam tikrų gėrių pagalba. Veiksmo moralinę kokybę apsprendžia labiau motyvas. Sąlygoja gėrio pasirinkimą. Gėris – priemonė tikslui siekti (konkrečiai apčiuopiama vertybė). Vertinama pagal paskutinį valios aktą, kuris ir apsprendžia veiksmo moralinę kokybę. Moraliniu požiūriu krikščioniškoje religijoje – prieš gyvenimo galą atgailaus ir moraliniu požiūriu pasieks tikslo. Bet nenukeliant į gyv. pabaigą, nes niekada negalima žinoti kada gi tai bus, tai to momento galima ir nesulaukti…

Intentia yra neracionali, netinkama, neteisinga. Jei motyvas blogas – veiksmas ir tikslas bus blogas arba suteiks tikslui negatyvų požiūrį. Tikrasis motyvas yra žinomas tik pačiam veiksmo atlikėjui.

Platonas: Kiekvieno žmogaus sąžinė jam yra toji vienintelė vieta, kur tiesiogiai ir konkrečiai išgirstama Dievo valia. Jis žino. kad būtent sąžine Dievas jį pašaukia būti atsakingu ir kategorinį sąžinės reikalavimą jis laiko „Dievo balsu“. “Dievo reikia klausyti daugiau negu žmonių“ – taip suprantamas sąžinės balsas kaip Dievo balsas bei ženklas.

Tomas Akvinietis (racionalistinės poz. atstovas):

Egzistuoja objektyvus, universalus moralės įstatymas „lex naturales“ prigimtinis įstatym., glūdintis žmogaus prote. Gimsta su prigimtiniu polinkiu į tai kas yra gera, tai jaučia ir to siekia intuityviai. Tačiau tai nėra įsakymas. Šis įstatymas kilęs iš Amžinojo įstatymo – aukščiausiojo proto „lex aeterna“. Aukščiausias protas yra viso to, kas gera priežastis, nes yra Aukšč. Gėris. t.y. visa ko pasaulyje pradas. Amžinasis įstatymas yra Dievo kūrybos veikalas. Žmogus yra Dievo kūrinys, kilęs iš to kas gera, todėl žmogus yra geras. Aukščiausiasis gėris yra pakankamas pats sau )jo paties savęs pakanka savo egzistavimui). Žmogus, kaip kilęs iš A.Gėrio, kaip ir kita, kas kilę iš A.Gėrio, nėra pakankamas pats sau Gėris – yra netobulas Gėris. Todėl žmogus iš prigimties siekia Gėrio, kad tobulintų savo prigimtį. Skyrė 3 gėrio rūšis, kurių žmogus siekia iš prigimties: 3) daliniai gėriai – vienam gerai, kitam gali būti ne; juos renkamės pagal tai, kas atitinka mūsų individualios prigimties poreikius (maistas – gėris, bet kiekv. maisto rūšis arba gėris, ar ne); jie yra asmeniniai, egoistiški gėriai. 2) bendruomeniniai – juos sudaro dalinių gėrių suma (visuomenė – gėris). 1) visuotiniai – universalūs gėriai, nėra bendruomeninių gėrio suma, yra tai, ko siekia kiekvienas žmogus nepriklausomai nuo tautybės ir kt. individualumų. Kada žmogus suklysta -tai vadinama moraline klaida – jis pasirenka ne taip nustatytą hierarchinę gėrių tvarką, kai prioritetą skiria pasirinktam gėriui sumaišęs tvarką Kodėl vieni žmonės labiau klysta, kiti mažiau? – Tomo Akvin. pož.: Prigimtinis protas yra neaiškus, individualiam protui suvokiamas miglotai:“Siek gėrio,venk to,kas yra bloga“ Moraliai teisingas ar moraliai klaidingas yra tik gėrių siekimo būdas. Pasireiškia individuali valia suvokti Prigimtinį įstatymą ir jį taikyti konkrečiose gyvenimo situacijose. Yra kuriamas Žmogiškasis įstatymas moralės normos, papročiai, įstatymleidėjo įstatymai.

Žmogiškasis įstat.- Prigimtinio įstatymo taikymas, konkretizavimas, detaliz-as konkr-se social. situacijose. Žmogus ne visada siekia tikrojo gėrio. Kartais siekia to, kas jam atrodo yra gera, tačiau tai tik tariamasis gėris. Žmogus yra ne tik socialinė, bet ir moralinė būtybė. Žmogus privalo derinti jusliąją ir racionaliąją prigimtis, o nuo to, kaip jis tai daro, priklauso jo moralumas. Turi racionalizuoti tai, kas jaučiama intuityviu būdu. Žmogiškasis įstat. t.p. yra – Dievo įstatymas aiškinamas žmonių; liaudės papročiai.

(Albertas Šveiceris) Moralės dorovėje yra arba klaida, arba ne, bet ne „labiau klaidinga“ ar „mažiau klaid.“.

Prigimtinio ir Žmogiškojo įstatymų skirtumai:

Prigimt. įstat.- orientuotas į žmogų kaip metafizinę ir psichinę būtybę(asmenybę).Sudaro sąlygas žm. tobulėti bręsti kaip asmenybei, t.y. tapti išmintingesniam.

Žmogiškasis įstat.- orientuotas į žm. kaip į socialinę būtybę, tikslu: 1)paaiškinti Prigimt.įstat., kuriuo žm. galėtų vadovautis(konkretizuojant per normas,paproč.)

2)reguliuoti social. santykius visuomenėje.

Prigimt. įstat.- universalaus pobūdžio, t.y. amžinas, nekintantis, universalus. Žmogiškasis įstat.- laikinas, istoriškai sąlygotas, atitink. to meto visuom. poreikius.

Prigimt. įstat.- privalomas, būtinas. Žmogiškasis įst.- sąlyginis, jame numatomos išlygos:kokiu metu, kokiu atveju ir kokia kategorija žmonių gali sąlygų nesilaikyti.

Individ. žm. ir visuomenė metų bėgyje Prigimt. įstat. suvokia vis labiau, tam tikra prasme –mes tobulėjame.

Kategorinis imperatyvas (Kantas): Įrodinėjo, kad ir mūsų teorinis pažinimas, ir mūsų praktinė veikla implikuoja prielaidas, kad tai, kas empiriška, suponuoja neempirinius dalykus. Patyrime skyrė:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1567 žodžiai iš 5195 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.