Etikos problemos darbovieteje
5 (100%) 1 vote

Etikos problemos darbovieteje

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………4

1. Profesinės moralės problemos………………………………………………………………………………….5

2. Profesinės etikos funkcijos………………………………………………………………………………………5

3. Rūkaliai prieš nerūkančiuosius…………………………………………………………………………………5

4. Alkoholis darbe………………………………………………………………………………………………………6

5. Smalsumo ribos………………………………………………………………………………………………………7

6. Klaidos, vėlavimas ir simuliavimas……………………………………………………………………………8

7. Netinkama apranga – problema…………………………………………………………………………………9

8. Darbo vieta privalo būti tvarkinga…………………………………………………………………………….9

9. Etikos problemos…………………………………………………………………………………………………….9

10. Etiketas ir kasdieninis elgesys organizacijoje……………………………………………………………10

11. Interviu………………………………………………………………………………………………………………..11

IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………………………15

LITERATŪRA…………………………………………………………………………………………………………16

ĮVADAS

Manieras galima sieti su viešais renginiais – vedybomis, pobūviais, kokteilių vakarėliais, ir nereikia pamiršti, kad jos lemia sėkmę visose gyvenimo srityse. Ypač svarbios darbe, kur daugelis praleidžia didesnę laiko dalį. Mūsų elgesys tarnyboje ir tai, kaip atliekame savo darbą, formuoja kitų žmonių nuomonę apie mus. Tinkamas elgesys, darbštumas ir sumanumas palengvina užduotį ir atveria kelius į sėkmę darbe. Dirbantys žmonės dažnai daugiau laiko praleidžia su bendradarbiais nei su šeima ir draugais. Darbo vieta yra bendruomenė, kuri, kaip ir kitos bendruomenės, sklandžiausiai funkcionuoja tada, kai jos nariai yra mandagūs ir malonūs vieni kitiems. Tačiau kartais vien pagarbos neužtenka . Profesiniame gyvenime dažnos situacijos, kai reikia tiksliai žinoti, ką sakyti, kaip elgtis, rengtis ir ką rašyti. Jei jūs nekreipiate dėmesio į savo aprangą, kalbate šiurkščiai ir su baisiomis kalbos klaidomis, dirbate aplaidžiai, esate nerangus ir neiškalbus per susitikimus, turite mažiau šansų būti paaukštintas. Malonus elgesys sukuria gerą atmosferą. Visi norėtume dirbti su mandagiais, taktiškais. Gera elgsena visuomet bus pastebėta ir paskatinta, o bloga atsigręš prieš jus pačius.

Darbe ir kasdienybėje ne visuomet viską nušviečia saulės spinduliai. Štai vėl viena kolegė prastai nusiteikusi, o kita kolega nervina, nes dažnokai vėluoja į darbą. Darbo vietoje dažnai „susikimba“ rūkaliai ir nerūkantieji, aplaidieji ir pedantai, jautrieji ir agresyvieji. Visa tai būdinga darbo kasdienybei. Be to, žmonėms dirbant kartu, kyla emocijos: pvz. ,pyktis dėl nepatikimos kolegės. Arba netikrumo jausmas dėl blogos šefo nuotaikos. Tačiau darbo vietoje mes savo nuotaikas turėtume išreikšti kitaip negu privačiame gyvenime. Nuotaikų negalima per daug rodyti, bet kita vertus jų neįmanoma visuomet laikyti paslėpus, taigi nėra visiems tinkamo sprendimo. Jausmų neįmanoma sutramdyti elgesio taisyklėmis. Bet tarnyboje, kaip ir visur kitur, būtina nuolat tinkamai elgtis ir paisyti kitų. Tai suvokę bus įvertinti, bet svarbiausia – laisvai jausis bet kurioje situacijoje

1. PROFESINĖS MORALĖS PROBLEMOS

Žmogaus veikla yra labai skirtinga ir įvairiapusė, todėl moralės normų kartais pasirodo neužtenka reguliuojant žmoniškąjį elgesį konkrečios specifinės veiklos srityse. Profesinė etika išreiškia tam tikrą konkretų elgesio normų rinkinį ar elgesio kodeksą, kurio turi vadovautis tam tikro profesinio vaidmens darbuotojas, priimdamas sprendimus. Tokia vaidmeninė etika dažnai labai gerai padeda sprendžiant etinius ginčus, kylančius profesinėje veikloje. Tai principai, kuriais mes privalome vadovautis:

● Rūpinimasis kitų gerove,

● kito žmogaus teisės gerbimas būti savarankišku,

● Sąžiningumas ir patikimumas,

● Savanoriškas paklusimas įstatymui,

● Teisingumas,

● Labdara, pastangos pagelbėti kitiems,

● Įspėjimas dėl galimų blogų pasekmių, nesąžiningumo ir dar daugelis kitų svarbių principų ir problemų.

2. PROFESINĖS ETIKOS FUNKCIJOS

Profesinė etika formuojasi atsižvelgiant į profesijos tikslus, situacijas, kuriose gali atsidurti tos profesijos žmonės, tai pagrindinė
profesinės etikos funkcija – padėti sėkmingai išspręsti profesijai iškilusius uždavinius. Be to, profesinė etika atlieka ir savotiško tarpininko, galinčio derinti santykius tarp visuomenės ir profesinės grupės, santykį. Visuomenės interesai profesinėje etikoje pasireiškia įpareigojimu įgyvendinti visuomeninius uždavinius ir siekti visuomeninių reikalų. Įvairios profesinės rūšys turi savas tradicijas, senesnes ar naujesnes, kas liudija pagrindinių etinių normų sukurtų vienos ar kitos profesijos atstovų, tam tikrą perėmimą. Todėl profesinė etika užtikrina tam tikrą ryšį su moralinių vertybių perėmimą plėtojant moralę ir moralinius santykius darbe.

3. RŪKALIAI PRIEŠ NERŪKANČIUOSIUS

Tie laikai, kai rūkymas buvo laikomas draugiškumo ir ramumo išraiška, jau, deja arba ačiū Dievui (nelygu nusistatymas), praėjo. Laisvės ir nuotykių kvapui neišvengiamai buvo parodytos ribos, steigiant nerūkymo zonas arba biurus be tabako dūmų. Kas šiandien priklauso rūkalių gretoms, turi apsiprasti su viešąja kritika ir karingai nusiteikusių nerūkančiųjų priekaištais. Iš tisų : daugelį žmonių veikia cigarečių dūmai, grasinantys jų sveikatai. Nereikia net įrodinėti, kad šie argumentai ne iš piršto laužti. Kas save laiko mandagiu žmogumi, tam net nekyla klausimas, jog negalima rūkyti ten, kur kiti dėl to jaučiasi prastai. Tačiau iš tiesų užkietėjusių rūkalių reikalai nėra jau tokie paprasti : tik nedaugeliui žmonių rūkymas yra grynas malonumas, daugumai – tai įprotis, manija, kurią ne taip lengva valdyti. Vis dėlto rūkaliai turi paklusti firmos taisyklėms, jei nerūkantieji bendradarbiai nori apsisaugoti nuo pasyvaus rūkymo. Daugeliu atvejų tuo remiamas draudimas rūkyti pasitarimų, susirinkimų ar konferencijų metu. Rūkymo ir nerūkymo zonos turi būti įrengtos valgyklose, kazino ir poilsio zonose, kad nerūkantiesiems būtų kuo mažiau kenkiama. Tačiau daugiau kliaučių konfliktams sukelia kasdieninis darbas biure, kur rūkaliai ir nerūkantieji dirba kartu. Jei nerandama tinkamo sprendimo , kuris tenkintų abi puses, į pirmą vietą iškeliami nerūkančiųjų interesai.

Jei rūkalius dirba su griežtai nusiteikusiu nerūkančiuoju, jis turi arba susilaikyti, arba prašyti viršininko pakeisti darbo vietą. Ginčytis šiuo atveju nėra prasmės, nes darbdavys bet kada palaikys nerūkančiojo puse.

Kita vertus, ir nerūkantieji neturėtų automatiškai priešiškai nusiteikti kiekvieno rūkaliaus atžvilgiu – juk ji (jis) iš tiesų nesikėsina į jų gyvenimą. Jei rūkantis kolega jums esant šalia stengiasi neužsidegti cigaretės, dažniau padėkokite už jo atidumą.

4. ALKOHOLIS DARBE

Dauguma potencialių alkoholikų nepastebimai dirba savo darbą, geria su kolegomis ir draugais,- o įmonei problema tampa tik tada, kai pradeda blogai dirbti.

Tai pirmiausia pastebi kolegos, o jie laiko liežuvį už dantų,- atsižvelgdami į bičiulį, iš gailesčio, o gal dėl blogai suprantamo kolegiškumo. Geriantys bendradarbiai negali susikoncentruoti, dažniau daro klaidas ir neretai simuliuoja darbą. Tačiau ką gi reikėtų daryti? Nuslėpti? Pasiskųsti šefui? Tai greičiausiai neteisingas būdas. Visų pirma dar vienas dalykas: ne kiekvienas, kuris neatsisako išlenkti taurelės arba kartkartėmis pagiringas ateina į darbą, jau yra alkoholikas. Tai pat ir nervingumas, drebančios rankos bei bloga koncentracija gali būti dėl įvairių priežasčių. Tik tuomet, kai visiškai esate tikra, reikėtų su žmogumi apie tai pasikalbėti. Dauguma alkoholikų yra dėkingi, kai kas nors pastebi jų problemas ir apie jas kalba. Kita vertus, dauguma alkoholikų bijo ir netekti darbo vietos. Šią ligą galima išgydyti tik abstinencijos būdu, kad geranoriškai nusiteikęs kolega tiek ir tegali patarti.

5. SMALSUMO RIBOS

Ar žinote vaikišką žaidimą „ sugedęs telefonas“ ? Vienas kuris nors sušnibžda kažką kaimynui į ausį, šis – kitam ir taip toliau. Galų gale žodžiai taip patinka, kad su pradine reikšme nebeturi nieko bendra. Lygiai taip kaip šis vaikiškas žaidimas įmonėje veikia ir paskalų virtuvė. Vienas pasakoja kitam kokią nors naujieną, o kadangi informacija nepakankamai intriguojanti, pastarasis priduria dar kokia nors smulkmeną. Taip prasideda gandai.

Plepalai ir apkalbos – nesvarbu, piktos ar draugiškos, – yra dviejų rūšių : apie firmą ir apie kolegas. Jei sklinda gandai apie pačią firmą, vadinasi, firmos atmosfera nesaugi ir bloga. O jei tauškiama delikatesne kolegų tema, tai dažniausiai būna grynas apkalbų pomėgis, parengiantis dirvą tokiems gandams. Norėtume iš karto pabrėžti – čia mes nekalbame apie psichologinį terorą, tačiau tik apie „ nekaltą“ plepėjimą.

Sąžiningas žmogus prisipažins, kad bent jau kartą yra apkalbėjęs. Tai žmogiškas elgesys, ir būtų nenatūralu, jei jūs niekuomet nebūtumėte buvusi smalsi. Nepaisant blogos apkalbų reputacijos, net ir mokslininkai nustatė, kad „ sveika“ apkalbų scena yra geros atmosferos firmoje ženklas. Jos parodo kolegų pasitikėjimą vienas kitu, bičiuliškumą, ugdo bendrumo jausmą.

Kandūs juokai, nepadorios frazės, – apie tai galėtų papasakoti visos dirbančios moterys. Ir visų pirma tos, kurios dirba vyriškame kolektyve, kur bendravimo tonas yra grubesnis, dažnai netinkantis jautrioms
moterų ausims. Su tuo siejasi ir seksualinio priekabiavimo tema, kuriai pastaraisiais metais skiriama daug dėmesio. O čia kalbėsime apie „ vyriškas“ kalbas, kurios nervina daugelį moterų.

Pagyrūnų ir mėgėjų pablevyzgoti yra bemaž kiekviename kolektyve. Nepataisomi donžuanai visokiomis kvailomis kalbomis bando demonstruoti savo vyrišką pranašumą, tačiau tik patys tampa dar juokingesni. O kolegės dažniausiai neprataria nė žodžio ir piktinasi tylomis.

6. KLAIDOS, VĖLAVIMAS IR SIMULIAVIMAS

Kiekvienoje firmoje būna mažų nesusipratimų, bet įvyksta ir didelių katastrofų : pasitraukia svarbus klientas, užmirštamas reikšmingas susitikimas, nesudaroma sutarti. Be abejo, tai piktina, tačiau yra normalu. Tačiau blogiau tada , kai pati esate kalta dėl šitokių nesusipratimų: jūs skubate ir išliejate kavos puodelį ant kompiuterio klaviatūros; nesugebate įvykdyti užduoties, tačiau nedrįstate to pripažinti ; dėl jūsų kaltės žlunga svarbus pokalbis su klientu, bet bijote tai pasakyti šefui. Netinkamas elgesys, netaktas, žinoma, griauna pasitikėjimą savimi,- tačiau sutelkusi savo sugebėjimus, tvirtumą ir žiupsnelį gero tono, tikrai susitvarkysite su tokiomis situacijomis.

Visiškai nesvarbu, ar jūs pati esate kalta, ar paprasčiausiai jums teko nedėkinga užduotis pranešti blogą naujieną šefui, – situacija yra ir bus sunki. Kažkas žlugo ir reikalo nebeįmanoma grąžinti į senąją vagą, tačiau galite pabandyti kartu su prisipažinimu pasiūlyti ir naujų sprendimų. Be abejo, pripažinti savo klaidą ir, jei reikia, paprašyti kitų pagalbos. Taip pat elkitės ir priešingoje situacijoje: jei kolegai pasisekė, užgniaužkite piktdžiugišką džiaugsmą ir pasiūlykite konstruktyvią pagalbą. Tai irgi yra geras tonas.

Darbe susiduriame ir su kitomis piktinančiomis smulkmenomis, kurios parodo „ nekolegišką elgesį“, pvz., nepunktualumas ir simuliavimas.

„Punktualumas – tai karalių mandagumas“, – sako žmonės. Bet kokiu atveju darbe ir asmeniniame gyvenime didelis nepunktualumas laikomas nemandagumu. Tačiau atrodo, kad daugelis kolegų tai supranta kiek kitaip – rytais pavėluoti penkiolika minučių jie laiko nusižengimu gero tono taisyklėms. Tačiau tai netiesa. Tai nesiderina nei su darbo teise ( tai galima laikyti darbo vengimu arba nusižengimu įmonės darbo tvarkai ), nei su gero elgesio taisyklėmis.

Net jai darbas jums ir labai patinka, esama dienų, kai paprasčiausiai nenorite į jį eiti. Tai suprantama, tačiau prieš simuliuojant patarčiau gerokai pamąstyti. Galimos simuliacijos pasekmės nepalyginamos su oficialiai paimtos laisvos dienos malonumu!

Jei kas nors nesiseka darbe, tai piktina visus dirbančiuosius. Blogu tonu laikomas specialus ar tyčinis netinkamas elgesys. Ir labai negražu užtraukti kitiems atsiradusius nesusipratimus. Elgesio taisyklės reikalauja atsakingumo ir objektyvaus padėties įvertinimo.

7. NETINKAMA APRANGA – PROBLEMA

Kai kurie darbdaviai nurodo, k1 ir kaip vilkėti, todėl yra nesunku apsirengti. Aviacijos kompanijos mėgsta neryškią tamsiai mėlyną spalvą, virėjai – sniego baltumą, amatininkai – nejautrias „ šešėlines“ spalvas. Ten vyrai ir moterys „ uniformuoti“, visi lygūs. Tačiau šių dienų situacijoje tai greičiau išimtis negu taisyklė. Dauguma kitų profesijų atstovų kasdien stovi prieš rūbų spintą ir bando sukombinuoti tobulą darbo rūbą.

Bet kam šitiek triukšmo dėl, atrodytų, tokių savaime suprantamų dalykų kaip tinkami rūbai ar geras kirpimas? Ar tai – individualus skonio reikalas? Aišku, kad taip, tačiau dėl skonio galima ginčytis, todėl vis daugiau įmonių skundžiasi savo darbuotojų skonio stoka. Nekreipti dėmesio į rūbus – naujas fenomenas, Kuris sakykite sako, kad dauguma dirbančių nejaučia stiliaus. Ypač vasarą išnyksta gero skonio ribos: dviratininkų kelnės, aptemtos palaidinės prakaituoja už rašomųjų stalų, gilios iškirptės, ryškūs ir supertrumpi sijonai vilioja ir už kompiuterio ekrano, sportiniai marškinėliai ir sportbačiai patiekia kavą. Darbovietėse pradeda sklisti viršininkų nurodymai, kuriais jie bando atvesti į protą savo bendraminčius.

8. DARBO VIETA PRIVALO BŪTI TVARKINGA

Ar rašomasis stalas, ar staltiesė, ar laboratorijos stalas, – darbo vieta atspindi ne tik veiklos pobūdį, bet yra ir savotiškas dirbančiojo vizitinė kortelė. Nors jis ir turi teisę į malonias smulkmenas, gražinančios biuro gyvenimą, bet pirmenybė teikiama funkcionalumui. Gėlės, šeimos nuotraukos, originalus dėklas rašymo priemonėms susidėti arba puiki stalinė lempa, – visa tai išreiškia individualumą. Kai dėl tvarkos, nepatariu be saiko atsiduoti asmeniniams potraukiams: nelaikykite pluoštų priterliotų popierių, tarp jų – nešvaraus kavos puodelio. Auksinė taisyklė: palikite vakare savo darbo vietą taip, kad iš ryto galėtumėte ramiai toliau tęsti darbą. Asmeniniams dalykams, neskirtiems kitų akims, čia nėra vietos. Tuo tarpu su darbu susiję dalykai bet kuriuo metu turi būti lengvai kitų surandami.

9.ETIKOS PROBLEMOS

Etikos problema – tai netinkamai padarytas sprendimas ar atliktas veiksmas, pažeidžiant nusistovėjusias asmeninės ar profesinės etikos normas.

Kiekvieną etikos normą galima vertinti keliais požiūriais: asmeniniu,
organizaciniu, visuomeniniu. Etikos problemos sujungtos į tokias grupes:

• Apgavystė

• Korupcija

• Piktnaudžiavimas

• Interesų konfliktas

• Seksualinis priekabiavimas

Apgavystė. Apgavystė (apgaulė) yra gana plati sąvoka. Apgaulės formos gali būti įvairios: informacijos slėpimas ar iškreipimas, melas, šmeižtas, agentų provokatorių naudojimas, „fiktyvių įrodymų“ sukūrimas ir kt.

Tai veiksmai ar žodžiai, kuriais sąmoningai norima nuslėpti, iškreipti ar tik iš dalies atskleisti tiesą, suklaidinti, siekiant savanaudiškų tikslų.

Daugelis apgaudinėtojų – ar tai būtų pavieniai asmenys, ar institucijos – teigia, kad tokios taktikos imasi apgaudinėjamųjų labui. Žmonių apgaudinėjimas jų pačių labui yra dvireikšmis dalykas. Dažnai pernelyg įvertinama galima nauda, nenumatoma galima žala, nepagalvojama, kaip apgaulė gali būti suvokta. Apgaulė pažeidžia žmones: jie gali pasielgti taip, kaip kitu atveju nebūtų pasielgę. Nukenčia ne tik apgaudinėjamasis, bet ir pats apgaudinėjantis asmuo ar institucija, nes pamažu prarandamas pasitikėjimas, atsiranda įtarumas ir nusišalinimas. Taip pasielgęs asmuo integralumą sumažėja jo galimybė ateityje atsispirti didesnių etikos problemų pagundai (korupcijai, piktnaudžiavimui).

Melas – tai sąmoningai pasakyta neteisybė. Melas labiau pažeidžia nei kitos apgaulės formos, nes informacija perduodama tiesiogiai ir čia pat todėl ją sunku patikrinti.

Melo aukos mažiau atsakingos už gautą informaciją, kuria patikėjo. Melas ir kiti apgaulės būdai pažeidžia susitarimą sakyti tiesą.

Piktnaudžiavimas. Naudojimasis valstybės ar organizacijos turtu, kopijavimo aparatais, kompiuteriais, tarnybiniu transportu ne su tiesiogine veikla susijusiems tikslams – tai tik keletas piktnaudžiavimo pavyzdžių.

Netinkamas savo tiesioginių pareigų ėjimas, pažeidžiant objektyvius profesinius reikalavimus. Visos pareigos suteikia tam tikrą valdžią, todėl dažnai iškyla piktnaudžiavimo ja problema. Naudojantis tarnybine padėtimi, piktnaudžiavimas gali būti įvairus. Asmeniniais ar grupiniais tikslais gali būti naudojamasi:

• Tarnybine padėtimi

• Organizacijos turtu ar lėšomis

• Organizacijos darbuotojais

• Turimu pasitikėjimu

10. ETIKETAS IR KASDIENINIS ELGESYS ORGANIZACIJOJE

Bendravimas tarp žmonių reikalauja laikytis tam tikrų elgesio normų. Kitaip tariant, individo bendravimas visuomenėje turi tam tikrą normatyvumo pobūdį, tai yra, jis privalo laikytis normų sistemos etiketo.

Etiketas tai kurios nors visuomenės ar jos dalies socialinės grupės tinkamo elgesio ir laikysenos normos, žmonių priimtos tarpusavio bendravimo mandagumo taisyklės ir formos. Etiketas įgalina išskirti žmones, su kuriais bendraujame, parodyti jų reikšmingumą, pademonstruoti savo požiūrį į juos – pagalbą ir mandagumą.

Etiketas tvarko, disciplinuoja, optimizuoja dalykinį bendravimą, sukurdamas jam palankų psichologinį klimatą, supaprastinamas žmonių santykių reguliavimą. Jis taip pat diferencijuoja visuomenę, kiekvieną jos atstovą versdamas elgtis pagal atitinkamą socialinį, profesinį, komunikatyvinį statusą, tam tikrą vaidmenį. Etiketas – žmonių bendravimo sąlyga, kuri kuria terpę turtingiesiems ryšiams, efektyvesniam susikalbėjimui bei našesnei veiklai. Mandagumas, taktiškumas, dėmesys kolegai, interesantui, klientui ir taip toliau sukuria reputaciją. Geras elgesys padeda subtiliau ir geriau išreikšti asmenybės elgesio esmę, leidžia psichologiškai lengviau prisitaikyti prie situacijos ir daryti poveikį įvaizdį ir patraukti savo pusėn.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2675 žodžiai iš 8780 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.