Etikos problemos versle ir gyvenime
5 (100%) 1 vote

Etikos problemos versle ir gyvenime

1121

TURINYS

1. Įvadas

2. Papildoma literatūra

3. Verslo etikos turinys, jos apibrėžimas, sunkumai

4. Verslo sėkmės sąlygos

5. Pervarta ir peripetija versle

5.1. Proaktyvumas

5.2. Reaktyvumas

6. Išvados

7. Naudota literatūra

ĮVADAS

Etikos problemos versle ir gyvenime yra aktuali tema kiekvienam žmogui. Be etinio išprusimo žmoguje tvyro aklatis, žmogaus dvasia skęsta tamsumoje, o tas tamsumas neišvengiamai sukelia maudulį, skurdą, pagiežą, ir galiausiai gyvenimas baigiasi apgailėtinai.

PAPILDOMA LITERATŪRA:

1. Anzenbacher A. „Etikos įvadas“. – Vilnius: Katalikų pasaulis, 1992m.;

2. Maliauskis A. „Etika“. – Kaunas, Vytauto Didžiojo Universitetas, 1935m.;

3. Šveiceris A. „Kultūra ir etika“. – Vilnius: Mintis, 1989m.

Verslo etikos turinys, jos apibrėžimas, sunkumai

Koks yra verslo etikos, kaip dėstomojo dalyko, turinys, ir ar ji pajėgi veikti bent universitetų klausytojų moralinę sąmonę?

JAV universitetų profesoriai – verslo etikos mokovai ir rašytojai – teikia tokį šio dalyko apibrėžimą:

Verslo etika apima moralės principus ir standartus, kurie daro įtaką elgsenai verslo pasaulyje ir ją nukreipia.

Jau pats dalyko apibrėžimas rodo: turime reikalą ne su etika, o su moralės reikalais.Taigi dalyko verslo etika pavadinime turėtų būti žodis moralė; pats disciplinos pavadinimas tada taptų verslo moralė. Bet termino etika skambesys paslaptingai kilnus, paperkantis, todėl jis beatodairiškai ir vartojamas. Žodžiu, jau pavadinime verslo etika esama šiek tiek blefo.

Negana to, verslo etikos profesoriai atsižada bet kokios atsakomybės mokytinių atžvilgiu:

• peržvelgdami moralės filosofijas ir sprendimų formavimo procesus, „nesiūlome nei jokios filosofijos kaip geriausios, nei etiškiausių veiksenų“;

• mūsų knyga „nepadarys jūsų etiškesnių ir neišmokys vertinti kitų asmenų veiksenos etiškumo“;

• nebus „moralizuojama teigiant, kas konkrečiomis situacijomis yra gera ar bloga“.

Ir iš tikro verslo etikos vadovėliai pateikia daugybę probleminių situacijų, aprašo ir analizuoja įvairiausius pikantiškus nutikimus, išdėsto vertingus ir mažiau reikšmingus samprotavimus, empirinius svarstymus.

Čia tinka pabrėžti, kad etikai empirinis principas, metodas, mokymas netinka. Empirinio mokymo tikslas – faktinis žinojimas, o etikos mokymo tikslas – etinė intuicija (tiesos suvokimas be įrodymų).

Etinė intuicija – tai gera ir bloga, teisinga ir neteisinga, dorybinga ir ydinga, prasminga ir beprasmiška išankstinis suvokimas.

Apie 1995 metus JAV tarp verslo etikos profesorių kilo diskusija ir net polemika (ginčas) dėl verslo etikos turinio, o būtent:

a) ar verslo etika turi apimti verslo sėkmės sąlygas ir priemones?

b) Verslo etikai reikia teorinio pagrindo, be kurio nėra tikrumo ir veiksmingumo, tad kas gi galėtų būti toks pagrindas?

Buvo pareikšta nuomonė, kad jei verslo etika apeina verslo sėkmės reikalus, tai ji išvirsta i mažavertę eklektinę rašliavą ar tuščią moralizuojantį mokymą.

Manytina, kad diskutuoti neverta. Jeigu anksčiau ETIKA buvo apibrėžta kaip gyvenimo mokslas ir menas, tai pagal analogiją verslo etika (tiksliau ir teisingiau dalykas vadintinas etika versle) yra verslo mokslas ir menas, kur verslo sėkmės momentą apeiti neleistina.

Buvo taip pat išsakyta mintis, kad I. Kanto moralinis mokymas gali būti verslo etikos teorinis pagrindas. Žinoma, galėti tai gali. I. Kanto kategorinio imperatyvumo pagrindu Prūsijos monarchija ugdė drausmingumą, darbščią, tvarkingą ir klusnią vokiečių tautą; galiausiai iš čia išaugo ir vokiškasis militarizmas.

Bloga dar, kad iškyla pagrįstos priešpriešos:

1. I. Kanto moralės filosofija yra ištisai dogmatinė ir neturi etinio turinio. Šitaip teigia ne koks etikos komentatorius, o galbūt žymiausias dabarties Amerikos filosofas, etikas ir pedagogas Džonas Mortimeris Adleris.

2. Asmens elgseną, anot I. Kanto turi lemti kategorinis imperatyvumas: „Elkis taip, kad tavo valios maksima visada galėtų būti visuotinio įstatymų leidimo principas“. Šalia jo tuoj pat kartojama garsioji „auksinė“ taisyklė: Do as you would be done by [elkis taip, kaip norėtum, kad būtų elgiamasi su tavim].

Išoriškai ši taisyklė įspūdinga, bet jei į ją įsigilinama, jos liepimas – tuščias, nes neatsakoma į lemiamą klausimą:

Ką privalai daryti savo labui, savo visiškai gerovei ir laimei sulig žmogaus pašauktim?

Jei nežinomas atsakymas į šį klausimą (o jis nežinomas), tai:

Ką tu gali žinoti, kaip elgtis su kitais, jei net nežinai, kas tau tikrai gera?

Amerikietiškoji verslo etika, jei ji nenukreipia mokytinio į Superego, dorybę, gėrį, tapsmą asmenybe, pagaliau, anot F. Nyčės, į valią galiai, praranda didumą vertės ir nepasiekia užsibrėžtų tikslų.

Pakantus ir inteligentiškas A. Šveiceris apie I. Kanto etiką piktokai parašė:„Taigi Kanto filosofijoje stulbinantis neapgalvotumas susipina su didžiausiu giliamintiškumu. Joje galingai iškyla absoliučiai naujų tiesų. Tačiau jų efektyvumas tėra tik pusinis. Užčiuopiama etinės
pareigos absoliutybė, bet jos turinys neatskleidžiamas“.

Pagaliau tą išgirstąją „aukso“ taisyklę, kuri teikiama kaip išmintingos elgsenos etalonas, kaip „moralės moralė“, reikia ryžtigai nuvainikuoti

Užduokime tokį klausimą: ko ypač nemėgsta, net nekenčia machinatorius, kručas, aferistas, sukčiautojas, nesąžiningas biurokratas?

Tiktų toks atsakymas: nors yra daugybė nemėgstamų dalykų, reikia išskirti itin nemėgstamą – tai atsakomybė. Atsakomybės purtomasi, baidomasi, kratomasi, vangstomasi, nuo jos bėgama, išsisukinėjama. Patogiai nuosekliai „aukso“ taisyklę taikantis nenaudėlis ar moralinis nuosproga išvedžios: neprivalau reikalauti atsakomybės iš kitų , nes aš pats jos neturiu ir nekenčiu. Čia dar pasitelkiamas „blaivus“ protas ir remiamasi tolerancija, liberalizmu, formulėmis „neskaičiuok svetimų pinigų“, „nesikišk į kito reikalus“. Taip tarsi natūraliai, savaimingai ir nepastebimai klostosi socialinė sistema, kurioje vieningai tylomis kratomasi ir atsikratoma atsakomybės už savo priedermes, prievoles, darbų pasekmes. Profesinių grupių tarpusavio santykiuose nusistovi principas „tu neliesk manęs, aš – tavęs“. O grupių viduje įsigali taisyklė „visi už vieną“.

Buvo bandoma formuluoti naują verslo etikos apibrėžimą, kuris apimtų verslo sėkmės dalyką ir verslininko asmenybės elevaciją.Tokius užmojus atitiktų apibrėžimas:

Verslo etika yra pažinimo sritis ir taikomoji disciplina, nagrinėjanti verslo sėkmės, produktyvumo, socialinio prasmingumo ir verslininko asmenybės ugdymo prielaidas moralės bei aukštesniu lygmeniu.

Šiame apibrėžime aukštesnis už moralę lygmuo reiškia, kad tikras verslininkas privalo būti opozicijoje visuomenei, valdžios struktūroms, kai šios yra atžangios ir reiškia amoralius užmojus. Tokių žmonių nestinga dažnoje visuomenėje ar vadžios struktūroje. Tai besaikės, beprasmės, dykinančios socialinės išmokos, ištaigos užmojai, parakultūrinių institutų penyba, saviroda ir veiklumo imitacija, lėšų švaistymas iškilmėms ir ceremonijoms.

Tačiau kaip apibrėžti, kas yra tikras verslininkas? Tokį apibrėžimą įmanoma suformuluoti analogiškai tikro mokslininko apibrėžai, kurią E. Fromas taikė Z. Froidui:

Tikras verslininkas yra nesivaikanti prabangos, šlovės, populiarumo, kitų

žmonių pajungimo asmenubė, kuriai vidinis tobulumas yra aukščiausias siekis, o atmoka yra žmonių gerovė.

Iš pateikto naujo verslo etikos apibrėžimo galima tvirtinti, kad ir verslo etikos pagrindas yra klasikinė etika, nukreipta į asmenybės ugdymą; ir tik jos anstatas yra sėkmė, produktyvumas, įprasminimas visuomenėje.

Sėkmė – amerikietiškos kultūros ilgalaikė šerdinė sąvoka. Tipiškas JAV pilietis be apylankų prisipažįsta: „Mes besąlygiškai garbiname sėkmę“. Sėkmė vakarietiškoje kultūroje, ypač anglosaksų, suprantama vienareikšmiškai – kaip praturtėjimas.

Nėra ypatingo reikalo gilintis į praturtėjimo vertybes, kurios kaip priemonė turi pamatinę etinę vertę – leidžia ištrūkti iš nelaisvės, pavergimo, išnaudojimo, priespaudos, bėdos, skurdo ir yra būtina gyvenimo pilnatvės sąlyga.

Naujame verslo etikos apibrėžime dar yra sąvoka produktyvumas, suponuojantis antrąjį verslo reikalavimą. Produktyvumas reikalauja materialinės, o tuo labiau dvasinės kultūrinės veiklos rezultato. Tikriausioji žmogaus pašauktis ir jo būties prasmė yra dvasinės kultūros kūryba, ir verslas čia ne kliūtis, o pagalbininkas.

Kokie reikalautini verslo rezultatai, nusako apibrėžime esanti trečioji – socialinės prasmės – sąvoka.

Socialiai prasminga yra tai, kas orientuota į gėrį kaip gyvenimo teigimą ir žmoniškųjų galių išskleidimą, kas didina visuomenės visuotinę gerovę ir žmogaus evoliucinę pažangą.

Na, o evoliucinė žmogaus pažanga – tai visapusiško biologinio veiksmingumo augimas, reiškiantis vis didesnę aplinkos kontrolę ir nepriklausomybę nuo jos.

Verslo sėkmės sąlygos

Dauguma reikalavimų kaliami verslininko asmenybei: jo sąmonei, supračiui, protui, mąstymui, dvasiai, įžvalgai, charakteriui. Konkrečių reikalaujamų savybių, gebėjimų, galių sąrašas nutįstų iki begalybės, todėl verta apsistoti tik ties bendriausiais ar netradiciniais temos momentais.

Asmeniui, kuris savąjį gyvenimą numato susieti su verslu, siūlomas toks „pavyzdinis“ gyvenimo planas iš penkių tarpsnių:

1. Mokymo tarpsnis. Šis tarpsnis turi trukti nuo 17 iki 27 metų, ir čia privalu įgyti apie 80 proc. būtino pasirengimo. Mokytis būtina, nors išsilavinimas nėra verslo sėkmės garantija. Reikalingas ir specialus pažinimas, bet ne mažiau svarbu ugdyti ir tobulinti savo asmenybę. Sėkmės žmonės skiriasi nuo kitų valia ir ambicija tobulintis.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1467 žodžiai iš 2821 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.