Etikos suvokimo problema
5 (100%) 1 vote

Etikos suvokimo problema



Verslo etikos kursinis darbas

Etikos suvokimo problema

TURINYS

ĮŽANGA 3

1. ETIKA KAIP MOKSLINĖ DISCIPLINA 4

2. VEIKSNIAI LEMIANTYS ŽMOGAUS VERTINGUMĄ 5

3. MORALINIŲ NORMŲ KAITA 7

4. ETIKOS PROBLEMA 8

4.1 Mąstymas ir žmogus 8

4.2 Tęstinumo trūkumas 8

4.3 Istorinės raidos problematika 9

4.4 Visuomenės ir individo etikos sąsajų problema 10

IŠVADOS 12

LITERATŪRA: 13

ĮŽANGA

Sklaidydama įvairių knygų lapus pasiklydau tarp skirtingų etikos aiškinimų. Kiekviena epocha turėjo savo etikos taisykles, susiformavusią sampratą. Aš žinau, kad “etika – tai praktinė filosofija”. Tačiau kaip filosofiją pritaikyti praktikoje? Kaip žinoti kas yra etiška, o kas ne? Kas tinka šiam laikmečiui, o kas jau atgyvenę. “Dorovę lengva stebėti, tik ja pagrįsti sunku”, – teigia Šopenhaueris.

Yra susidariusios kiekvieno žmogaus asmeninės etinės normos, kurios gali būti priimtinos arba nepriimtinos mūsų visuomenei. Tikriausiai jau viską apie etiką išsakė Konfucijus, Budas, Zaratrustra, Amosas, Sokratas, Platonas, Aristotelis, Epikūras, stoikai, Jėzus, Paulius, Lokas, Hiumas, Spinoza, Kantas, Hėgelis, Šopenhaueris, Nyčė ir kiti. Tačiau kiek jų išsakytos mintys tinka šiandien, kiek jas galiam bus pritaikyti rytoj? Kaip suvokti, kaip vertinti šios tarpusavyje prieštaraujančios pažiūras.

Mane domina, kas telpa į žodį “etika”, ką ji apima, kokia jos problema, koks jos ryšys su kiekvienu žmogumi ir aplinka, kaip suvokiama ir taikoma etika šiandien. Žinoma, negalima pamiršti ir etinės minties raidos, kuri yra pagrindas dabar formuojamoms etikos teorijoms.

“Etika atsiranda tada, kai pasaulio teigimą, kuris drauge su gyvenimo teigimu natūraliai gludi mano siekime gyventi, aš įsisąmoninu iki galo ir imu jį realizuoti.

Tapti etine asmenybe, vadinasi pasidaryti tikrai mąstančiu žmogumi.”

1. ETIKA KAIP MOKSLINĖ DISCIPLINA

“Etika – mokslinė disciplina, kuria grindžiama moralinius klausimus, kylančius tarp žmogaus ir aplinkos, tarp žmogaus su kitu žmogumi, tarp žmonių, susijusių įvairiais ryšiais. Visi ryšiai susiję per gėrio ir blogio prizmę. Tai sąvoka kilusi iš žodžio “ethos”, kuris reiškia paprotį, įprotį.” “Mokslas, kuris tiria dorą, vadinasi moralė arba etika. Tas mokslas yra žmogaus elgesių, einančių iš jo laisvos valios ir dorovės mastu įvertinimų.” Žmogaus elgesys, darbai, veiksmai pasireiškia šeimoje, visuomenėje, valstybėje. Nebendraudamas žmogus, pasak Aristotelio, būtų ne žmogus, bet gyvulys arba Dievas. Moksle yra viena tiesa: tas pats dalykas negali būti tiesa ir netiesa. Pagal žmonių elgesį visuomenėje negalime pasakyti, kad vienaip elgtis yra gerai, o kitaip blogai. Žmonių įsitikinimas yra klaidingas, tuo tarpu tiesa yra tik viena, visam laikui ir visiems žmonėms. Vieni etikoje skelbia vieną, kiti kitą, tai kaip galima tvirtinti, jog dorovėje esanti viena tiesa? “Ar gali etika galutinai surasti, kas yra dora ir kas nedora, – surasti taip, kad tai būtų paskutinis žodis, kuris išlygina visas ligi tol buvusias priešingas pažiūras? Toks pat klausimas gali būti duotas ir gamtos mokslams… O atsakymas yra toks: gali ir negali surasti.” Negalime pasakyti, kas yra dora vienu ar kitu atveju, todėl negalima nustatyti taisyklių, kurios nuspręstų, kada elgesys yra doringas. Tai turi nuspręsti kiekvieno išmonė ir sąžinė. “Žinoma, etika gali įvertinti tokius elgesius, bet ji turi jau prieš tai turėti atsakymą į bendrąjį klausimą, kas yra dora visur ir visuomet, kokie yra dorumo požymiai, iš kurių sąlygų eina dorovė, kurias dėsniais ji vadovaujasi.”

2. VEIKSNIAI LEMIANTYS ŽMOGAUS VERTINGUMĄ

“Etika – tai praktinė filosofija, kurioje kalbama apie praktinę veiklą, kur elgesys – tai veikla, vertinga pati savaime, o darymas – tai veikla, kurios tikslas ne ji pati, o jos rezultatas.” Žmogaus elgesiui būdingas tam tikras vertybiškumas. Dėl to yra kalbama apie moralų arba amoralų, dorą arba nedorą elgesį. Aristotelis “Nikomacho etikoje” žmogaus veiklą išskyrė į tris dalis:

Teorinę – pažinimas (filosofija, matematika, fizika).

Praktinę – elgesys, praktika (etika, politika).

Kūrybinė – darymas (menai, amatai, taikomieji mokslai).

Žmogus – unikalus individas, turintis savo poreikius ir tikslus. Jo vertingumą nulemia ne biologinė, bet socialinė, dvasinė vertė. Žmogaus išaukštinimas nepriklauso nuo to, kiek jį išvystė gamta, bet kiek jis socialinio vystymosi pakopose sugebėjo pakilti virš gamtos. Gamta nekūrė ir žmogaus dorovinio vertingumo. Jį kuria žmogus, dalyvaudamas istorijos kūrimo procese. Vertinant iš šios pozicijos, žmogus negimsta žmogumi – jis save tokiu kuria. Kultūrinių ir materialinių vertybių kūrimas iškelia jį virš supančio materialaus pasaulio bei biologinės prigimties.

Tačiau tik būdamas dorovine asmenybe, įvertindamas savo dorovinį vertingumą žmogus gali išreikšti ir realizuoti savo žmogišką esmę. Dorovinis žmogaus vertingumas padeda sukurti žmogiškajam orumui, pagrįstam pačiomis aukščiausiomis vertybėmis – gėriu, teisingumu, pareiga, atsakomybe, sąžine ir kt. “Socialinį žmogaus vertingumą visų pirma nusako tai, koks jo santykis su vertybėmis šiame vertybių pasaulyje. Kokias vertybes renkasi žmogus, kam jis teikia pirmenybę,
tokia jo vertybinė orientacija. Aukščiausiai vertybių kategorijai visoje vertybių hierarchijoje priklauso dorovinės vertybės. Tai ypatinga vertybių rūšis.” Dorovinės vertybės sudaro bendrųjų vertybių orientacijos branduolį, nustato jo santykį su visu vertybių pasauliu, reguliuoja jo veiklą bei elgesį. Kadangi tarp dorovinių vertybių ir praktinės veiklos yra glaudus santykis, per jas išryškėja žmogaus veiklos socialinis kryptingumas.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 846 žodžiai iš 2631 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.