Etinės problemos rekreacijoje ir turizme
5 (100%) 1 vote

Etinės problemos rekreacijoje ir turizme

Įvadas

KLAIPĖDOS UNIVERSITETO


SVEIKATOS MOKSLŲ FAKULTETO


REKREACIJOS IR TURIZMO KATEDRA










Profesinė etika


REFERATAS







Etinės problemos rekreacijoje ir turizme











Darbą atliko: Neakivaidinių studijų I kurso studetė


Marina Skorulskaja



Tikrino: lekt. J. Barauskaitė










Klaipėda


2008



Turinys



Įvadas …………………………………………………………………2


1. Mikroetikos prolemos ………………………………2


1.1. Etiškas bendravimas……………………………………3


1.2. Apgavystė ir melas……………………………………..3


1.3. Korupcija…………………………………………………..4


1.4. Piktnaudžiavimas………………………….……5


1.5. Interesų konfliktas………………………………………6


1.6. Seksualinis priekabiavimas…………………….7


1.7. Netinkamas darbuotojų elgesys su klientu……..8


1.8. Tinkama darbo uniforma……………………………..9


2. Makroetikos prolemos………………………………………..9


2.1. Elitizmas……………………………………………………9


2.2. Paternalizmas……………………………………………10


2.3.Diskriminacija……………………………………………10


2.4. Kontrabanda……………………………………………..10


2.5. Sekso turizmas…………………………………………..11


2.6. Konkurencija…………………………………………….12


2.7. Žala ekologijai…………………………………………..13


Išvados…………………………………………………14


Literatūros sąrašas………………………………………………..15














Įvadas


Turizmo verslas įgauna vis didesnę svarbą kiekvienos valstybės ekonomikai. Kai kuriose šalyse turizmo sektorius yra pats svarbiausias ir bene pagrindinis pragyvenimo šaltinis (pvz. Havajai, Malta). Turizmo sektorius populiarus yra visame pasulyje, taigi aktualus ir Lietuvai bei visai Europos sąjungai.


Praktinė filosofija, t.y. etika, susiformavo dar Antikos laikais, tačiau į solidžią mokslinę discipiliną ji išsiplėtojo palyginti neseniai. Verslo etika – viena iš jauniausių ir sparčiausiai besiplėtojančiųmokslo sričių. Vakaruose šios disciplinos kursai dėstomi ne tik verslo mokyklose, bet ir solidžiuose universitetuose, kur jau seniai tapo neatsiejama ekonomistų, vadybininkų, organizacijų valdymo bei viešojo administravimo specialistų rengimo dalimi.



Darbo tikslas : išanalizuoti, su kokiomis etinėmis problemomis rekreacijos ir turizmo srityje susiduria paslaugų tiekėjai (įmonių vadovai, darbuotojai) ir paslaugų pirkėjai (potencialūs turistai). Taigi visas problemas išskirsiu į makro problemas ir mikro problemas.


Kas yra etinė problema? Tai – situacija ar galimybė, kuri reikalauja iš individo pasirinkti vieną iš


keleto sprendimų, kuris gali būti įvertintas kaip teisingas ar neteisingas, moralus ar amoralus.


(V. Pruskus. Verslo etika: laiko iššūkiai ir atsako galimybės. 2003, p. 152)



”Rekreacija – žmogaus fizinių ir psichinių jėgu atstatymo procesas”.[1. p.16].


“Turizmas- tikslinga žmonių veikla, susijusi su kelione ir laikinu buvimu už nuolatinės gyvenamosios vietos ne trumpiau nei 24h ir ne ilgiau kaip vienerius metus, jei ši veikla nėra mokymas ar mokamas darbas lankomoje vietovėje” [1. p.316].


Turizmas- “Tai viena svarbiausių rekreacinės veiklos sudedamųjų dalių.” [1. p.20]


Turizmo paslauga -“tai veikla susijusi su turistų poreikių tenkinimu, suteikiant turistams kelionės organizavimo, transporto,


apgyvendinimo, maitinimo, informacijos ar specialias paslaugas. Tai daugelio įvairių šakų įmonių ir turizmo firmų pastangų rezultatas.” [1.p.317].


Mikroetikos problemos


Mikroetika – nagrinėja sąntykius tarp orgazinacijų ir organizacijos viduje. Bendravimo ir verslo etikos problemų grupės: etiško bendravimo normų nesilaikymas, apgavystė ir melas, korupcija, piktnaudžiavimas, interesų konfliktas, seksualinis priekabiavimas, netinkami darbuotojų sąntykiai su klientais, tinkama darbo uniforma.




Etiškas bendravimas.


“Verslininkas neturi užmiršti, kad visuomenėje bei rinkos erdvėje jis veikia ne vienas ir todėl privalo paisyti moralės bei etiketo normų, siekti kultūringo bendravimo ir per tai – naudingos partnetystės.” [4. 17p.]. Toks bendravimas atspindi asmeninės moralės principus ir profesines vertybes, o nesilaikant jų rekomenduojami draudimai ir nuobaudos. Gyvenime šios vertybės yra susipynusios, nes dėmesys skiriamas ne tik profesinei, bet ir bendražmogiškai etikai. Verslininko asmeninė moralė turėtų remtis aukščiausiais garbės, dorybės, teisingumo, sąžiningumo, integralumo, mandagumo, nešališkumo standartais. Profesinės vertybės reiklauja tarnauti visuomenei, visų žmonių geriausiais interesams, siekti profesinio tobulumo. Rekreacijos ir turimo versle, kaip ir kitose verslo šakose, taip pat neretai pasitaiko neetiško bendravimo pavyzdžių. Jis pasireiškia tiek tarp verslininkų- turizmo paslaugos tiekėjų, tiek tarp verslininko ir turisto.


Pavyzdys iš asmeninio gyvenimo: turizmo agentūros daruotojai elgėsi su manim, t.y. potencialiu klientu, neetiškai. Tai pasireiškė pagrindinių etikos taisyklių – tokių kaip pasisveikinimas, nebuvimu. Tik po keleto prašymų man suteikė informaciją, kurią norėjau išgirsti. Sugaišau daug laiko, išėjau iš agentūros prastos nuotaikos. Mano pasąmonėje automatiškai ši agentūra tapo nieko verta. Turizmo agentūra prarado potencialų pelną ne tik iš manęs, nes veiksniatinklio būdu apie neetišką darbuotojų elgesį su manimi sužinojo ne vienas, kuris galbūt atneštų pelno šiai turizmo agentūrai. Rekreacijos ir turizmo versle su paslaugos pirkėju turi būti elgiamasi itin etiškai, nes tik turistų dėka egzistuoja agentūra.



Apgavystė ir melas


Apgavystė, apgaulė yra labai plačios sąvokos. Apgaulės formos gali būti įvairios: informacijos slėpimas ar iškreipimas, melas, šmeižtas, agentų provokatorių panaudojimas, “fiktyvių” įrodymų sukūrimas ir kt. Veiksmai ar žodžiai, kuriais sąmoningai norima nuslėpti, iškreipti ar tik iš dalies atskleisti tiesą, suklaidinti, siekiant savanaudiškų tikslų, vadinami apgavyste.


Melas – tai sąmoningai pasakyta neteisybė. Melas reiškia nepagarbą kitam asmeniui. Meluojantis asmuo kitus traktuoja kaip priemones. Melo aukos mažiau atsakingos už gautą informaciją, kurią patikėjo. Kitais būdais apgauti asmenys turi didesnes galimybes patikrinti jiems siunčiamą informaciją nei tiems, kuriems meluojama. Melas ir kiti apgaulės būdai pažeidžia susitarimą sakyti tiesą. Jei melas taptų universaliu, tiesos sakymas kaip norma prarastų prasmę. Melas, visuomenės labui ar siekiant asmeninių tikslų, gali būti užmaskuotas. Netgi neegostinis melas žeidžia aplinkinius, jis plinta, todėl retai gali būti pateisinamas. Kai melu sąmoningai ir tikslingai siekiama naudos visuomenei, vartojama “garbingo melo” sąvoka. Kitas panašus terminas yra “baltasis melas”. Nekaltas melas yra įprastas ir kasdieniniame, ir profesiniame, ir politiniame, ir diplomatiniame gyvenime.


Kartais apgaulė ir melas gali būti pateisinami: kai tik taip galima išvengti didelės žalos, kai melas yra visiškai nežalingas ir nereikšmingas, kai pareiga, atskirų individų atžvilgiu, reikalauja ginti jų paslaptis.


Neseniai moteris, padavė į teismą kelionių agentūrą “ Tez Tour” . Skundo pagrindas: kelionių agentūros pažadas, kad dviviečiame kambaryje Kipro viešbutyje galima bus pastatyti trečią lovą, taip ir liko pažadu. Kambarys buvo itin mažas, tad turistai turėjo begalę nepatogumų. Prašiusi simbolinės neturtinės kompensacijos, moteris bylą laimėjo. Ji norėjo įrodyti, kad ir eilinis žmogus gali laimėti bylą prieš tokius turizmo verslo “ grandus “. “ Tez Tour “ agentūros vardas suteptas. Ir visa tai buvo daroma dėl to, kad neprarasti kliento. O juk po šio skandalo klientų jie prarado ne vieną dešimtį ar šimtą.


Ne vienas LR pilietis yra nusivylęs turizmo agentūra. Vienas jų skundėsi Naujametine kelione i Prahą, kurioje viskas- pradedant kelione autobusu, baigiant pačiu Naujametinės vakarienės meniu- buvo tragiška. Daugelis nukentėjusiųjų dėl melo niekur nesikreipia, manydami, kad tai


beprasmiška.



Korupcija


Korupcija – “tai veiksmai, atlikti naudojantis turima valdžia, pažeidžiant teisės normas, visuonemės interesus bei moralės standartus ir kuriais siekiama asmeninės ar grupinės naudos.” [4.17p.]. Korupcija – tai piktnaudžiavimas patikėta galia siekiant asmeninės naudos. Tai ne tik pasinaudojimas tarnybinėmis galiomis viešajame sektoriuje, bet gali pasitaikyti visur, kur asmens galia grįsta visuomenės pasitikėjimu: versle, sporte, religinėse organizacijose, žiniasklaidoje, taip pat ir turizmo sektoriuje. Dažniausiai pasitaikančios korupcijos formos yra kyšininkavimas, piktnaudžiavimas tarnyba, įtaka, protekcionizmas, nepotizmas, mokesčių vengimas, sukčiavimas. Tradiciškai skirstoma į „didžiąją korupciją“ – prekyba įstatymais, teismų sprendimais bei valstybiniais užsakymais – bei „mažąją korupciją“ – policininko ar mediko papirkimas, dovanėlė dėstytojui už geresnį pažymį.


Vienas iš žinomiausių korupcijos pasireiškimų yra kyšis. Pačios neryškiausios ribos yra tarp paslėptos kyšio formos ir dovanos. Dovanėlę galima padovanoti iš dėkingumo, už tai, kad rekreacijos ar turizmo paslaugos buvo kokybiškos ir atitiko kainą. Dovana norima atsilyginti už valdžios autoriteto įgyvendinimą, paslaugų ar pagalbos suteikimą. Taigi apibendrinant galima pasakyti, kad dovana yra padėkos reiškimas materialine forma už atliktas paslaugas, veiksmus ar sprendimus, kurie įeina į tiesiogines tarnautojo pareigas. Dovanos atsisakymas kartais būtų suprantamas kaip nenoras bendradarbiauti su eiliniais piliečiais. Pradėjus toleruoti dovanas galima lengviau nuslysti korupcijos keliu.


Kai tikimasi gauti kokybiškesnę prekę už žemiausią kainą, dažnai bandoma kyšininkauti. Rekreacijoje ir turizme taip pat egzistuoja ši problema. Dažnai norima papirkti turizmo paslaugos teikėją, norint gauti išimtinai žemesnių kainų. Turizmo įmonių atstovai turi išlikti sąžiningi ir nesusigundyti lengvais pinigais, pažeidžiant turizmo etikos kodeksą.


Priimančio kyšį asmens veikla norint pasipelnyti duoda pagrindą kalbėti apie korupciją. Papirkti bandoma tiesiogiai ir netiesiogiai. Kyšiai duodami ne tik aukštų postų didelio autoriteto pareigūnams, bet ir eiliniams tarnautojams, per juos bandant papirkti kitus asmenis, t.y. pasitelkiant tarpininkus.


Korupcija būdinga valdžiai, asmenims, organizacijoms, atskiroms skirtingą išsivystymo lygį pasiekusioms šalims. Dabartiniame pasaulyje beveik kasdien sužinoma apie administracinę ar politinę korupciją. Vienas iš realiausių būdų sumažinti korupciją yra asmeninės atsakomybės nustatymas, dažnesnis auditas, kontrolė. Korupcija labiau klesti ten, kur valdžios įtaka visuomenėje yra neadekvati, dominuoja biurokratija, silpnas nacijos bendrumo jausmas (aukščiausia vertybė giminystės ryšiai), akivaizdus atotrūkis tarp piliečių ir valdžios.


Žmonių išsilavinimas, gyvenamoji vieta, socialinė padėtis, amžius, lytis veikia požiūrį į korupciją. Mažiau išsilavinę, kaimo gyventojai, jauni žmonės, moterys, žemesnių ir vidurinių sluoksnių atstovai griežčiau vertina korupcijos apraiškas nei aukštesnį išsilavinimą turintys, miestiečiai, vyresnio amžiaus, vyrai, žmonės iš aukštesnių sluoksnių. Atlaidesnė pažiūra į korupciją gali būti atsinešta iš šeimos, atsirasti dirbant organizacijoje, kur tai daugiau ar mažiau toleruojama.


Dažnai organizacija susiduria su korupcijos problema. Kadangi korupcija yra ir viršūnių problema, ji ne tik pažeidžia etikos taisykles, bet ir neleidžia tinkamai atlikti darbo. Korupcija pažeidžia vidinę organizacijos etiką, pakerta visuomenės pasitikėjimą, todėl ateityje sunku tikėtis bendruomenės bendradarbiavimo ir pagalbos. Pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas korupcijos prevencijai, užuot paskui bandžius įvairiais būdais su ja kovoti.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1606 žodžiai iš 5314 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.