Etiškas bendravimas organizacijoje
5 (100%) 1 vote

Etiškas bendravimas organizacijoje



Kaunas, 2005

Turinys

Įvadas 3

Savo kursinio darbo, kurio pavadinimas „Etiškas bendravimas organizacijose“ 3

1. Etiškas elgesys organizacijose 4

1.1. Verslas – kaip neetiško elgesio veiklo rūšis 4

1.2. Verslo organizacijos moraliniai standartai 5

1.2.1. Etiniai kodeksai 6

1.2.2. Etikos žemėlapiai 12

1.2.3. Etikos komitetai 12

1.2.4. Socialinės revizijos 14

1.2.5. Etinio elgesio mokymas 14

1.2.6. Etinė ekspertizė 16

1.2.7. Etinis konsultavimas 18

Išvados 19

Literatūra 20

Įvadas

Savo kursinio darbo, kurio pavadinimas „Etiškas bendravimas organizacijose“

1. Etiškas elgesys organizacijose

1.1. Verslas – kaip neetiško elgesio veiklo rūšis

Pastaraisiais metais daug dėmesio kreipiama į etines problemas, kylančias darbo vietoje. Neetiško elgesio pavyzdžiai šiuolaikinėse organizacijose: augantis nesąžiningumas, kyšininkavimas, papirkinėjimas, korupcija ir kiti neteisėti veiksmai verslo sluoksniuose. Šiandien žmonės darbo vietoje su etinėmis problemomis susiduria kasdien.

Neetiško elgesio priežastį nurodo V.Pruskus. Pasak jo, pats verslas, kaip veiklos rūšis, slepia savyje neetiško elgesio prielaidas. Tai lemia verslo, kaip veiklos, ypatumai: pats pardavimo fenomenas. Verslas – kaip prekės (paslaugos) pardavimas, tenkinant visuomenėje egzistuojantį nepatenkintą poreikį, ir gavimas už tai pelno (kaip tas pelnas gaunamas). Verslas iš esmės reiškia prekės (paslaugos) pirkimą ir pardavimą, siekiant gauti sau pelno. Neretai versle organizacinių ir konkurentinių veiksnių simbiozė gali sukelti abejonių dėl darbuotojo elgesio tinkamumo.

Galime išskirti pagrindinius verslo ypatumus, kurie skatina neetišką elgesį organizacijoje:

· Organizacinė dalykinių santykių sistema veda į priėmimą neteisingų, amoralių ir neatsakingų sprendimų, nepaisant to, kad daugelio verslo žmonių asmeninė moralė yra nepriekaištinga. Kasdieniniame gyvenime mes vadovaujamės moralinių taisyklų rinkiniu: „Nemeluok“, „Nevok“ ir t.t.. Šios taisyklės yra nejudinamos (nors kartais ir joms numatome išimtis), jos padeda mums valdyti savo elgesį. Tačiau tarnybos situacijose mes nustojame vadovautis paprastais moraliniais standartais. Mes galime nuslėpti kokius nors faktus ir už mūsų darbo vietos ribų, manyti, kad yra visai priimtina, nuslėpti nuo kaimynų faktus vardan jų pačių gerovės (pavyzdžiui, kad nestumtume jų į keblią padėtį), nesitikint iš to turėti naudos sau. Tuo tarpu bet kuris prekybininkas, kaip tik pajus malonų pasitenkinimą, kai pamatys savo pirkėją, išvažiuojanti automobiliu, kurį parduodamas „užmiršo“ pasakyti apie mašinos defektus ir trūkumus.

· Kitas verslo ypatumas yra tas, kad verslas (pardavėjas) abejingai reaguoja į žalą, padarytą kitiems žmonėms, kas yra nebūdinga paprastomis (ne verslo) sąlygomis. Rinkos ekonomikos sąlygomis verslininkų gaminama ir parduodama produkcija dažnai pasirodo paprasčiausiai pavojinga žmogaus sveikatai ir gyvybei. Susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, verslininkai stengiasi įsigyti tokios produkcijos, netgi nesuvokdami galimos rizikos ir pasekmių. Tačiau ir gamintojai, ir pardavėjai visiškai nesuinteresuoti perspėti potencialius pirkėjus apie gresiantį pavojų, jeigu tą daryti jų neįpareigoja įstatymas. Abejingas požiūris į tai, kad veiksmai gali padaryti žalą kitiems žmonėms, dažnai pasireiškia ir elgesyje su firmos darbuotojais. Neretai darbuotojui, kurį ketinama atleisti, sumažinamas darbo užmokestis ir tai daroma be jokios atjautos ir supratimo, manant, jog pakanka viršininko autoriteto, kad darbuotojas sunktų su bet kokiu jo sprendimu.

· Paveikti aplinkybių, egzistuojančių organizacijoje, daugelis žmonių eina į kompromisą su savo moraliniais įsitikinimais. Tą patvirtino ir leidinio „HanvardBusiness Revieiv“ apklausa (1998), kurioje dalyvavo 1000 žymiausių JAV firmų vadovų. Keturi iš apklaustųjų septynių pareiškė, kad jie dažnai jaučia vidinį konfliktą, tarp to, ko iš jų laukia dirbantieji kaip vadovų, kurie privalo užtikrinti pelningą darbą, ir to, ko dirbantieji iš jų laukia kaip iš etiškų žmonių. Du trečdaliai apklaustųjų atsakė, jog visuotinai priimta, kad vykdant tarnybines pareigas galimi neetiški poelgiai.

1.2. Verslo organizacijos moraliniai standartai

Kartais verslininkai mano, kad jų elgesys yra teisingas, tik vėliau pasirodo, kad klydo. Galimas dalykas, anksčiau jie savo poelgį laikė teisingu todėl, kad tokie poelgiai buvo daromi dažnai, ir žmonės tiesiog nesuvokė (neskyrė) savo poelgių etiškumo ar neetiškumo. Čia ir yra pagrindinė problema – žinojimas, kaip dera teisingai pasielgti tam tikrose situacijose. Tai svarbu dėl to, kad sprendimą dėl tinkamo elgesio darbuotojai turi priimti kiekvieną dieną. (V.Pruskus 2003)

Nustatant poelgio teisingumą, daug autorių siūlo vadovautis įvairiais kriterijais. Daug iš jų tokiose situacijose siūlo remtis įstatymais, sąžine, Dievu. Tačiau praktikoje, kai žmogus atsiduria sudėtingoje ir atsakingoje situacijoje ir privalo greitai priimti teisingą visais atžvilgiais sprendimą, tokių abstrakčių kriterijų nepakanka. (V.Pruskus 2003)

Siekiant didinti verslo organizacijų vadovų ir eilinių darbuotojų elgesio etiškumą V.Pruskus siūlo naudoti tokius būdus:

1. Etiniai kodeksai

2. Etikos žemėlapiai

3. Etikos komitetai
4. Socialinės revizijos

5. Etinio elgesio mokymas

6. Etinė ekspertizė

7. Etinis konsultavimas

Plačiausiai funkciniu požiūriu, etikos kodeksas yra pagrindinis elementas, integruojantis etišką elgesį į organizacijos veiksmus. Visi likę etikos kėlimo būdai yra skirti tik kodeksams aptarnauti, įgyvendinti kodeksų teigiamas vertybes. (N.Vasiljevienė 2003)

Kita vertus, vien deklaruoti bendros ir profesinės moralės reikalavimus etikos kodeksuose nepakanka. Kodekso sėkmę didžia dalimi lemia jo įgyvendinimas, kuris nėra paprastas ir lengvas. (V.Pruskus 2003)

1.2.1. Etiniai kodeksai

Kiekviena organizacija turi savas normas ir elgesio taisykles, kuriomis vadovaujasi savo veikloje ir reikalauja jų laikymosi iš savo darbuotojų. Tai padeda jai spręsti iškylančias problemas (tarp jų ir etines). Siekdamos geriau prisistatyti visuomenei, tiksliau įvardyti ir apibrėžti reikalavimus esamiems ir būsimiems organizacijos nariams bei partneriams, jos kuria etikos kodeksus. Juose išdėstomos esminės nuostatos, kuriomis vadovaujasi organizacija savo veikloje, aprašomos elgesio taisyklės. (V.Pruskus 2003)

Tokius kodeksus turi dauguma Vakarų šalių firmų ir bendrovių. Lietuvoje verslo organizacijos kodeksais dar tik pradeda domėtis. (V.Pruskus 2003)

Pateiktuose apibrėžimuose etikos kodeksas apibrėžiamas gana įvairiai. Antai M.Huddleston ir J.Sandis nurodo, kad etikos kodeksas – tai „teiginiai apie draudžiamą elgesį, nurodymai darbuotojams laikytis aukštą moralinių standartą“. A.Cava, J.West, E. Berman tai laiko formaliomis organizacijų pastangomis diegti profesinės etikos standartus: „Etikos kodeksas – tai formalios organizacijos pastangos užtikrinti etines vertybes“. (V.Pruskus 2003)

J.Palidauskaitė etikos kodeksą apibūdina taip: „Etikos kodeksas tai dokumentas, atspindintis asmeninės moralės reikalavimus, profesines vertybes bei teisinius draudimus atskirų profesijos atstovų ar organizacijų sprendimams bei veiklai ir tarnaujantis kaip tam tikras elgesio tipas „.

D.Vyšniauskienė ir V.Kundrotas teigia, jog: „Etiniai organizcijos kodeksai yra organizacijos narių elgesio orientyrai, kurie tiksliai apibrėžia tai, kas yra draustina, ir tai, kas yra siektina. Visa tai yra vertinama iš moralinės pozicijos.“

Apskritai, etiniai kodeksai atspindi organizacijos, kaip kolektyvo, dvasią. Savo ruožtu visuomenė tikisi, kad tos organizacijos nariai elgsis būtent taip, kaip skelbiama etikos kodeksuose. Tiesa, etiniai kodeksai neturi prieštarauti etiniams įstatymams. Pastarieji yra valstybės sukurti atskiri etikos įstatymai, kuriuose kalbama apie honorarus, gaunamus už kalbas ar straipsnius, apie rinkimų kampanijas ir jų finansavimą, galimus interesų konfliktus ir kt. Įstatymams turi būti be išlygų paklūstama, jie yra griežtai vykdomi, už nusižengimus numatytos konkrečios sankcijos ir bausmės. (J.Palidauskaitė 2001) Organizacijoje darbdaviai turi juridinę atsakomybę valstybei. Jie baudžiami pagal įstatymą, jei elgiasi neetiškai: slepia įsidarbinimą į formina ne visai darbo dienai ir t.t. Tuo tarpu etikos kodeksų laikymasis yra savanoriškas – niekas negali priversti asmens juo vadovautis. Taigi etiniai kodeksai neturi įstatymo galios, o jų vykdymas nėra susijęs su juridine atsakomybe. Kita vertus, darbuotojai, nesilaikantys savo organizacijos etinio kodekso reikalavimų, taip pat yra baudžiami, bet tai neįstatiminės nuobaudos. Dažniausiai pareiškiami įspėjimai, papeikimai, darbuotojai tam tikram laikui nušalinami nuo pareigų ar pan. (D.Vyšniauskienė, V.Kundrotas 1999)

Rengiant kodeksus visada orientuojamasi į potencialius jų vartotojus. Paprastai kodeksai adresuojami (V.Pruskus 2003):

· Visiems konkrečios profesijos atstovams,

· Organizacijos paslaugos ar prekės pirkėjams (vartotojams),

· Organizacijos potencialiems partneriams (investuotojams, kreditoriams, bendrų projektų dalyviams).

· Visuomenei (bendruomenei ).

Tokiu būdu etikos kodeksas sudaro galimybę pačiai organizacijai ar profesijai aiškiau įvardyti puoselėjamas vertybes, normas bei prioritetus, o visuomenei – įvertinti, kaip jų laikomasi praktikoje. (V.Pruskus 2003)

Etikos kodeksų misija ir tikslai

Doc.J.Palidauskaitė nurodo etikos kodekso misiją: „Etikos kodekso misija – tarpininkauti formaliuose santykiuose tarp visuomenės ir atskiros profesijos ar organizacijos atstovų, nustatyti profesijos ar organizacijos narių tarpusavio santykius.“

O žymus etikos kodeksų tyrinėtojas J.Ladd skiria tokius pirminius ir antrinius etikos kodeksų tikslus.

Svarbiausi tikslai:

· Sumažinti galimybę neetiškam elgesiui reikštis. Etiniai kodeksai turi orientuotis ne į numatomų bausmių už netinkamą elgesį ar sprendimą akcentavimą, bet į tokių situacijų prevenciją.

· Aiškiai nubrėžti atsakomybės ribas. Kodeksai turi nusakyti organizacijų narių atsakomybę ir ginti juos nuo neteisėtų pretenzijų, kai tikima, kad darbuotojai turi atlikti jiems nepriskirtas funkcijas.

· Skatintidarbuotojus būti etiškus. Etiniai kodeksai turi skatinti visus organizacijos narius ne tik veikti, bet ir mąstyti, vadovaujantis asmeninės bei profesinės etikos reikalavimais.

· Atlikti moralinio švietimo funkciją. Etinis kodeksas gali būti naudojamas tiek formalaus, tiek neformalaus etinio mokymo procese, siekiant ugdyti darbuotojų etinį jautrumą ir gebėjimą įvertinti savo sprendimus
moralinių reikalavimų požiūriu.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1457 žodžiai iš 4840 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.