Etnines mazumos
5 (100%) 1 vote

Etnines mazumos

Palyginti su kitomis Europos ir pasaulio valstybėmis, Lietuvoje etninės mažumos sudaro nedidelę šalies gyventojų dalį. Visgi praktika rodo, jog etninių mažumų dydis nebūtinai tiesiogiai atspindi šių grupių sukeliamų ar patiriamų problemų svarbą. Štai balandžio 11-ąją dieną Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje buvo kalbama apie tai, jog Lietuvos tautinės mažumos patiria nemažai sunkumų, priešingai nei Vakarų pasaulyje, Lietuvoje yra įprasta žmones rūšiuoti pagal etninį principą. Tad kokios yra pagrindinės Lietuvos tautinių mažumų patiriamos problemos, kokią vietą šios grupės užima šiandienėje Lietuvos visuomenėje ir politikų vizijose? Ar iš tiesų šių problemų neįmanoma sušvelninti?

Lietuvoje gyvenančios etninės mažumos.

Apie tautines mažumas yra 2001 metų surašymo duomenys, pagal juos, tada Lietuvoje gyveno apie 83 proc. lietuvių, o likusieji gyventojai buvo nelietuvių kilmės, tai yra etninės mažumos. Daugiausia Lietuvoje yra lenkų, kurie sudaro beveik 7 proc. šalies gyventojų, ir rusų – jų yra apie 6 proc. Kitos mažumų grupės yra santykinai mažos, pavyzdžiui, baltarusiai sudaro apie 1 proc. gyventojų, romai, arba čigonai, nesudaro nė 1 proc. – jų yra apie 3000. Žydų taip pat yra nedaug – apie 4000 žmonių.

Musulmonai savo etnine kilme yra nevienalytė grupė. Tradiciniai Lietuvos musulmonai yra totoriai, pagal surašymo duomenis, jų yra apie 3200. Nors tikslių duomenų apie naujai atvykstančius musulmonus Lietuvoje neturima, tačiau žinoma, kad jų skaičius šalyje šiek tiek didėja, štai ir tarp prieglobsčio teise besinaudojančių pabėgėlio statusą turinčių užsieniečių yra musulmonų. Beje, nors ši grupė santykinai nedidelė, tačiau dėl tarptautinių įvykių, kaip kad rugsėjo 11-oji, sprogdinimai Londone 2005 m. liepą ar karikatūrų skandalas, ji labiau atkreipia žiniasklaidos ir žmonių dėmesį. Beje, nors romų Lietuvoje nedaug, tačiau būtent ši grupė patiria didžiausių sunkumų.

Iš tikrųjų palyginti su kitomis šalimis Lietuvos visuomenė etniniu požiūriu yra gana homogeniška. Žinoma, tokių ateities iššūkių, kaip didėjanti imigracija, neišvengsime ir mes.

Diskriminacija dėl etninės kilmės

Kalbant apie individualius diskriminacijos atvejus, pirmiausia reikia paminėti, kad nuo 2005 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba priima skundus dėl tautinės diskriminacijos, tokie skundai yra trečioje vietoje po skundų dėl diskriminacijos lyties ir amžiaus pagrindu. Tiesa, skundų yra nedaug – 2005 metais buvo gauta 18, o 2006-aisiais – 20 skundų dėl diskriminacijos etninės kilmės pagrindu. Žinoma, remdamiesi tokiais duomenimis, tik ilgainiui galėsime kalbėti apie diskriminacijos etniniu pagrindu lygį, tačiau vien tai, kad žmonės kreipiasi ir kad jų skundai yra pripažįstami kaip pagrįsti, rodo, jog šios grupės iš tiesų patiria diskriminaciją. Apskritai svarbu, kad žmonės naudojasi skundų teikimo galimybe. Užsienio šalių, kuriose ši praktika seniau taikoma, patirtis rodo, kad skundai parodo tik vadinamąją „ledkalnio viršūnės“ lygmens informaciją, nes kitų tyrimų duomenys atskleidžia, kad tik maža dalis diskriminacijos atvejų yra skundžiama.

Be kitų specializuotų tyrimų, atliekamos įvairios visuomenės apklausos, kurių metu tiriamas žmonių pakantumas, nuostatos etninių mažumų atžvilgiu. Pagrindinis per apklausas pateikiamas klausimas yra toks: „Ką norėtumėte ir ko nenorėtumėte matyti savo kaimynu?“ Pagal tokių apklausų rezultatus, pačia nemėgstamiausia etnine grupe ir toliau išlieka romai, nors galima pastebėti ir tam tikrų nepakantos sumažėjimų. Turint omenyje tai, kad Lietuvoje romų nėra daug – apie 3000, ir šansas turėti kaimyną romą labai mažas, galima sakyti, jog lietuvių požiūris į romus labai negatyvus. Panašios nuostatos vyrauja ir musulmonų, pabėgėlių atžvilgiu – jų lietuviai taip pat nenorėtų matyti šalia.

Etninių mažumų atskirtis

Apie tai galima kalbėti keletu aspektų. Tyrimų rezultatai rodo, jog yra skirtumų tarp skirtingų etninių grupių, ir etninės mažumos iš tiesų patenka į didesnės socialinės rizikos grupes. Kalbant apie lenkus ir rusus, jau 2002-2003 metais statistikos duomenys, o vėliau tyrimų duomenys parodė, jog šiose grupėse yra didesnis nedarbo lygis, daugiau ilgalaikių bedarbių. Šiuo atveju galime kalbėti apie darbo rinkos reikalavimų ir žmonių turimo išsilavinimo, įgytos kvalifikacijos neatitikimus. Nemaža dalis šių žmonių gyvena iš socialinių pašalpų, neturi galimybių pakeisti kvalifikaciją. Tam tikru atžvilgiu panaši ir Lietuvos žydų situacija: didelė jų dalis yra pensinio amžiaus žmonės, kurie pajamas gauna tik iš pensijų ar kitos paramos. Visa tai byloja apie tam tikrą rizikos lygį. Tiesa, teigti, jog etninės mažumos iš tiesų patiria socialinę atskirtį, galime turėdami omenyje romus, kurių problemos yra daugialypės, tad ir jų atskirtis – daugialypė. Tad situacija tarp etninių mažumų nevienoda.

Tačiau ir žiūrint į bendrą Lietuvos gyventojų užimtumo struktūrą, galima pastebėti, jog etninių mažumų atstovai užima prastesnes pozicijas. Dėl šios priežasties jų socialinis mobilumas yra mažesnis, jie turi mažiau galimybių tobulinti savo kvalifikaciją. Be to, etninių mažumų atstovai pasiekia santykinai žemesnį
išsilavinimą – pavyzdžiui, tiek tarp lenkų visose amžiaus grupėse, tiek tarp rusų jaunesniosios kartos atstovų santykinai mažiau žmonių yra įgiję aukštąjį išsilavinimą, kas ateityje gali lemti ryškesnius etninių grupių socialinius skirtumus. Beje, etninių mažumų atstovai neretai patys save priskiria socialinės rizikos grupei, mano, jog labiau nei kiti Lietuvos gyventojai turi šansų tapti bedarbiais ir panašiai. Tad tokie yra atskirties ar jos rizikos aspektai.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 892 žodžiai iš 2664 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.