Etnokosmologijos muziejaus edukacinė veikla
5 (100%) 1 vote

Etnokosmologijos muziejaus edukacinė veikla

Etnokosmologijos muziejaus edukacinė veikla

ĮVADAS

1990 metų kovo 15 dieną Molėtų rajone, šalia TFAI Astronomijos observatorijos, įsikūrė Lietuvos etnokosmologijos muziejus (toliau – Muziejus). Jo direktoriumi paskirtas žinomas mokslo populiarintojas dr. G.Kakaras. Atskira įstaiga, pavaldžia Lietuvos Kultūros ministerijai, Muziejus tapo, išplėtojus 1980 m. observatorijoje įkurto visuomeninio astronomijos muziejaus veiklą. Taip buvo atsiliepta į vis gausėjantį Kaldinių kalvos lankytojų srautą, smalsuolių užduodamus klausimus, visuomenės diskutuotinas mokslo problemas.

Etnokosmologija – neseniai susiformavusi tarpdisciplininė mokslo šaka, tyrinėjanti visas įmanomas tautos sąsajas su žvaigždėtuoju dangumi. Ji aprėpia filosofines bei religines idėjas, astronomijos mokslo žinias bei jų kaupimo nuo seniausių laikų iki mūsų dienų metodus.

Muziejaus veiklos tikslas – kaupti, tirti ir pristatyti žmonėms etnokosmologinę informaciją apie žmonijos ir kosminio pasaulio ryšius, plėtoti mokslinio tyrimo darbus, vykdyti švietimo edukacines programas. Muziejus siekia ne duoti galutinius ar labiausiai tikėtinus atsakymus, o atvirkščiai – skatinti lankytojus naujiems ir gilesniems klausimams bei ieškojimams, siekiant Visatos, Dievo ir Būties suvokimo.

Muziejus sudaro galimybę vienu laiku ir vienoje vietoje kultūriniu, moksliniu ir švietėjišku aspektu pažvelgti į tuos žinojimo trupinius, kurie įvairiose istorinėse epochose buvo surinkti įvairiomis priemonėmis ir skirtingais metodais – tikėjimu, nuojauta, teleskopu, raketomis, kompiuteriais, susiduriant su NSO objektais, išgyvenant didingą ryšio su Visata jausmą.

MUZIEJAUS SUDĖTIS IR VEIKLA

Muziejų sudaro eksponatų rinkinys, informacinis bankas, muziejinė ekspozicija, visatos objektų stebėjimas pro teleskopą, etnokosmologijos parkas.

Muziejaus eksponatų rinkinį sudaro per 2100 vienetų buities daiktų, architektūrinių detalių, fotonuotraukų, senovinių matavimo prietaisų ir senųjų kalendorių, tautodailės ir profesionalaus meno pavyzdžių, meno kūrinių kosmoso tema kolekcijų, taip pat audio, video ir bibliografinė medžiaga, pasakojanti apie žmogaus ir visatos ryšius.

Muziejaus informacinį banką sudaro biblioteka, kurioje sukaupta per 2000 knygų, visą Lietuvos teritoriją apimanti etnografinių ekspedicinų medžiaga, moksliniai straipsniai, audio, video, skaitmeniniai įrašai – visa tai, kas talpina informaciją apie žmogaus ryšius su kosminiu pasauliu. Muziejaus vyr. rinkinių saugotojas R.Laužikas yra sukaupęs nemažą tekstų rinkinį muziejininkystės tema. Tai: austrų, italų, olandų, serbų, kiniečių, norvegų muzeologų darbai; F. Waidacher’io, B. Deloche’o, I. Lynne Teather, P. van Mench’o, straipsniai bei disertacijos; straipsnis apie muzeologijos ir komunikacijos mokslų santykį, muziejininkystės istorijos santrauka, publikacijos iš leidinio „Museologie online“ bei muziejaus termino apibrėžimas. Kadangi etnokosmologinės informacijos yra be galo daug, muziejaus tikslas yra rinkti ir kaupti labiausiai apibendrintą, charakteringą ir esminę informaciją.

Muziejaus interneto svetainėje (www.cosmos.lt) pateikiami mokslinio pobūdžio straipsniai NSO, Biblijos, mitologijos, Tibeto budizmo, astronomijos ir kitomis temomis. Muziejaus darbuotojai S.Lovčiko, M.Juocevičius ir R.Laužikas nuolat atnaujina išsamų Lietuvos etnokosmologijos literatūros sąrašą, muziejaus darbuotojų mokslinių publikacijų irpranešimų konferencijose sąrašą.

2003 metais Muziejus pradėjo leisti mokslinių darbų etnokosmologijos tema rinkinį „Etnokosmologija“. Kiekvienais metais muziejus numato išleisti po vieną žurnalo numerį. Pirmajame – retrospektyviniame numeryje pateikti pagrindiniai straipsniai etnokosmologinėmis temomis, spausdinti įvairiuose moksliniuose leidiniuose per paskutiniuosius 50 metų.

Muziejinė ekspozicija – tai erdvė, kur pasitelkus eksponatus, architektūrą, interjerą, apšvietimą, muziką ir gyvą, platų ir išsamų gido komentarą lankytojams atskleidžiami įvairūs, saviti, kartais prieštaringi žmogaus ryšiai su kosminiu pasauliu.

Muziejaus ekspozicijos erdvėje lygiaverčiai ir tolerantiškai stovi greta skirtinguose lygiuose ir skirtinga metodologija – menas, tradicijos, mokslas, religija ir kiti pažinimo ir patirties klodai, žmonijos sukaupta informacija apie kosminį pasaulį ir žmogaus sąsajas su juo.

Žmogų nuo seniausių laikų domino ir traukė dangaus gelmė. Jis išgyveno dangaus grožį, suvokė praktinę dangaus šviesulių naudą. Taip gimė tinklas žmogaus ryšių su Kosminiu pasauliu. Tai religija, filosofija, menas, orientavimosi erdvėje metodai, erdvės, laiko matavimai ir kalendorinės sistemos, tautodailė, ritualai, apeigos, tikėjimai, mitai ir simboliai, astronomija, kosmologija, kosmonautika. Visa tai apjungia muziejaus ekspozicija, kurios pagrindinis tikslas yra edukacinis – tolerantiškai parodyti visuomenei ryšius su Kosminius pasauliu. Muziejaus ekspozicijos išeities taškas – Lietuvos kultūra, o per ją muziejus kviečia keliauti į pasaulinį kultūros paveldą.

Muziejaus ekspoziciją sudaro 7 aukštyn kylančios požeminės pakopos ir bokštas (pastato architektas V. Lisauskas), simbolizuojantys mitinio pasaulio modelio – Pasaulio medžio tris dalis – požemį (Mirusiųjų pasaulį, praeitį), žemę (žmonių pasaulį, dabartį) ir dangų
(Dievų pasaulį, ateitį). Kilimas ekspozicija aukštyn, kartu išreiškia ir žmogaus tobulėjimo siekį. Kiekviena ekspozicijos pakopa yra skirta konkrečiai žmogaus ir kosminio pasaulio ryšių grupei atspindėti. Eksursijos metu kiekvienas lankytojas savo rankomis gali paliesti tikrą ateivį iš kosminio pasaulio – geležinį meteoritą iš muziejaus meteoritų kolekcijos.

Etninių ryšių su visata ekspozicijos dalyje per liaudies meną, ornamentiką, mitologiją, erdvės ir laiko suvokimo sistemas atskleidžiami žmogaus ir Visatos ryšiai, pasakojama apie šiuos ryšius proistoriniais laikais. Lankytojai supažindinami su seniausiu ir amžinuoju žmogaus ryšiu su kosminiu pasauliu – mitologija. Čia prisimenama tautodailės ir švenčių ritualų simbolika, mitinis edvės ir laiko suvokimas. Ekspozicija pasakoja apie gamtos pažinimo metodus senovėje, baltų genčių pasaulio modelį, jo atspindžius tautodailėje, senąsias kalendorines šventes ir jų jungtis į sistemas, liaudiškąją metrologiją – matus bei saikus, paleoastronominius paminklus.

Erdvės matavimo sistemos ekspozicijos dalyje rodomos senovinės erdvės matavimo sistemos (tūrio, ilgio, masės, slėgio, temperatūros ir kt.) ir prietaisai. Pasakojama ir apie metrologiją senajame Vilniaus universitete, vieningos matų sistemos atsiradimo istoriją, dabartinius matus ir matavimo vienetus.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 900 žodžiai iš 2874 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.