Etologija
5 (100%) 1 vote

Etologija

1121

ETOLOGIJA

1 Apibrezkite instinkto savoka.

Instinktas – (lot. Instinctus – raginimas, skatinimas) stereotipiskas elgesys, budingas tam tikros gyvunu rusies individams, padedantis prisitaikyti prie aplinkos. Pagrindiniai instnktai: gynybiniai, lytiniai, tevystes ir motinystes, mytibiniai, orientaciniai tiriamieji. Vieni sudetingiausu instinktu yra pauksciu ir zuvu dauginimosi (tuoktuviu zaidimai, sokiai, giedojimai, patinu kovos del pateliu, migracijos i nersto vietas). Instinktas yra paveldimas, todel budingas tik tam tikrai rusiai, nezymiai ji gali pakeisti mokymas.

Isores stimulai, vadinami relyzeriai (atpalaiduotojai), kurie islaisvina organizma nuo vidines itampos, t.y. sukelia instinktyvu elgesi, pvz.: kelias dienas neleses varnenas ima kapnoti ora. Siaip kapnojimo reakcija sukelia judantys vabzdziai. Atpalaidavimo stimulus (relyzerius) atrenka nervu sistema: nuo kaikuriu sensoriniu elementu, perduodamas dirgiklis i CNS, o is ten impulsas virsta i veiksma.

Instinktas – tai elgesio komponentas. Izoliuoti ji nuo individualaus patyrimo labai sunku. Todel ivairus vadinamieji instinkto modeliai paaiskina tik paveldetu komponentu mechanizmus, bet negali paaiskinti visos elgsenos.

Instinktas visada siejamas su vienodu, stereotipisku reagavimu i vienus ir tuos pacius stimulus. Nera dvieju vienos rusies individu, kurie ir ta pati instinktyvu veiksma atliktu visiskai taip pat. Taip yra todel, kad neimanomas „grynas instinktas“. Jis yra tik elgesio komponentas, neatskiriamai suauges su individualia patirtim. Netgi paciu primityviausiu organizmu patys primityviausi instinktai ir refleksai yra modifikuojami individualaus patyrimo. Todel galima kalbeti tik apie santykini stereotipiskuma. Krastutinis stereotipiskumo atvejis yra veiksmu monotoniskumas: kai skirtumai tarp keliu individu atliekamu analogisku instiktyviu veiksmu yra ne didesni uz skirtumus tarp vieno individo veiksmu, atliekamu skirtingu laiku.

Monotipiskumas budingas nesudetingiems, optimaliausiu budu atliekamiems veiksmams. Sudetingi veiksmai paprastai atliekami keliais budais. Todel svyravimai tarp keliu individu veiksmu buna daug didesni uz individualiu veiksmu skirtumus. Skirtingai atliekami tie patys veiksmai vadinami politipiskais. Veiksmu politipiskuma lemia nervu sistemos (ir elgsenos) plastiskumas, t.y. priklausomas nuo konkreciu aplinkos salygu.

Pvz.: pavieniui gyvenancios vapsvos rausia urvelius, i kuriuos tempia paralyzuotus svirplius. Is kiausinelio issirite vapsvos viksreliai maitinasi motinos paliktu grobiu. Paralyzuota svirpli vapsva ji gabena iki urvelio, trumpam ji palieka isoreje, o pati lenda i urveli patikrinti tvarkos. Kai islenda vapsva svirpli traukia i urveli uz usu. Padarius eksperimenta ir svirpliui nutraukus usus, islindisi vapsva is urvelio jau i svirpli nebereaguoja. Arba ilindus vapsvai i urveli tikrinti tvarkos, pastumiam svirpli kelis centimetrus atgal. Islindusi vapsva svirpli atsitempia iki urvelio, ji palieka ir lenda i urveli tikrinti tvarkos. Vapsvos viksrelis pradzioj sunaikina nesvarbius organus, ir tik poto sirdi bei centrine nervu sistema. Kitu atveju pasmerktu auka gedimui, o save – prazudziai. Subrendusios urvelyje, jos elgiasi lygiai taip pat, kaip motina: zino kokia auka rinktis, kur igelti, kad paralyzuoti, kaip ja atgabenti iki urvelio, ir kaip uzkasti. Instinkto tikslingumas tuo ir paaiskinamas, kad naturaliaja atranka genetiskai buvo itvirtinti tie elgsenos variantai, kurie labiausiai atitinka rusies gyvenimo salygas. Instinkto pastovumas ir mechaniskumas nera absoliutus. Vapsvos ne visada tiksliai pazeidzia aukos nervinius mazgelius.

2 Nurodykite is kokiu skyriu sudarytos gyvunu sensorines sistemos

Jutimo funkcijas atlieka specialiosios nervu sistemos dalys – sensorines sistemos, analizatoriai. Kiekviena sensorine sistema sudaryta is triju pagrindiniu skyriu: periferinio (jutimo organo), laidininkio (jutimo nervo) ir centrinio (branduoliu ir zieves lauku centrineje nervu sistemoje). Svarbus jutimo organo elementas yra receptorius, kuris isorinius poveikius (chemine, mechanine arba spinduline energija) pavercia nerviniu kodu – nerviniu impulsu sekomis. Jutimo nervu skaidulomis nerviniai impulsai perduodami i smegenu centrus, kuriuose impulsai dekoduojami, t.y. atkuriamos poveikio savybes.

Pagal modaluma dirgikliai skirstomi i:

– mechaninius

– cheminius

– elektrinius

– sviesinius

– siluminius ir t. t.

Pagrindiniai jutimai (modalumai):

– rega

– klausa

– skonis

– uosle

– lytejimas

Receptoriai:

– interoreceptoriai (polimodaliniai)

– eksteroreceptoriai (monomodaliniai)

Receptoriu tipai:

– mechanoreceptoriai. Stuburiniuose mechanoreceptoriai skirstomi i:

– odos

– sirdies – kraujagysliu sistemos

– vidaus organu

– atramos judejimo aparato

– akustines – lateralines sistemos

– termoreceptoriai. Stuburiniuose skiriami:

– salcio receptoriai

– silumos receptoriai

– chemoreceptoriai. Sausumos gyvunuose:

– uosles

– skonio

– fotoreceptoriai

– elektroreceptoriai

– skausmo (nociceptyviniai)

Receptoriai:

– pirminiai:

– proprioreceptoriai

– termoreceptoriai

– uosles lasteles

– antriniai:

– sonines linijos elementai

– plaukuotos lasteles vidineje ausyje

– skonio gaubureliu receptorines lasteles

– fotoreceptoriai

Keturi pokyciu etapai pirminiame receptoriuje:

– I etapas. Saveika tarp stimulo ir specialaus receptoriaus

– II etapas. Pokyciu molekuliniame lygyje pervedimas i membranos potencialo pokycius:

– receptorius sudaro
kanalo dali ir reaguodamas keicia kanalo pralaiduma

– receptorius susijes su kanalu ir fiziskai saveikaudamas keicia kanalo pralaiduma

– receptorius saveikauja su tarpinemis strukturomis, isskirianciomis G – baltyma, kuris veikia kanalo pralaiduma

– III etapas. Receptorinis potencialas sklinda per dendritus ir soma iki aksono

– IV etapas. Receptoriaus elektrinio atsako perdavimas i impulsine iskrova arba veikimo potenciala

Papildomi pokyciu antriniame receptoriuje etapai:

– elektrotoninis receptorinis potencialas sklinda nuo jo susidarymo vietos iki receptorines lasteles presinapsines membranos

– issiskiria mediatorius veikiant receptoriniam potencialui

– zadinancio postsinaptinio potencialo generavimas postsinapsineje membranoje

– elektrotoninis zadinantis postsinapsinis potencialas sklinda iki elektriskai suzadinamos srities

– veikimo potencialo generavimas ir sklidimas

Spontaninis receptoriu aktyvumas:

– padidina receptoriaus jautruma

– sudaro galimybe koduoti informacija apie stimulo intensyvumo kitima – didejima ir mazejima

Receptorines dalies apibendrinimas:

– specifiskuma salygoja jautrios membranos molekuliniai mechanizmai

– intensyvumas koduojamas receptorinio potencialo perkodavimu i daznumini- impulsini koda

– adaptacija salygoja atsako profili priklausomai nuo laiko

– receptoriu issidestymas apsprendzia erdvine informacijos organizacija

Informacijos is receptoriu i centrine nervu sistema keliu tipai:

– specifiniai – sensoriniai

– nespecifiniai – multimodaliniai

– asociatyviniai (talamokortikaliniai)

Sensorines sistemos primena filtru veikima: is gausybes poveikiu jos praleidzia tik kai kuriuos. Tai del sensoriniu sistemu specifiskumo, del ju prisitaikymo, pvz.: akies fotoreceptoriai jautrus tam tikro bangos ilgio elektromagnetiniams svyravimams (matomai sviesai), lytejimo – mechaniniam dirginimui, skonio – vandenyje tirpioms cheminems medziagoms.3 Apibudinkite normalia arkliu elgsena

ARKLYS IR JO YPATYBESDaugybe dabar esanciu arkliu tipu susiformavo per istisas evoliucijos eras. Seniausi zinomi arkliai gyveno mazdaug pries 60 milijonu metu. Ju aukstis ties gogu tesieke 25-45 cm.

Priekines sio arklio kojos buvo keturpirstes, o uzpakalines – tik tripirstes. Arkliai evoliucionavo keiciantis klimatui. Dabartiniu arkliu proteviai buvo visaedziai, gyvenantis tropiniu misku prieglobstyje.

Keiciantis klimatui vietoj siu misku atsirado placios atviros erdves. Evoliucijos metu arkliai prisitaike prie ju – tapo zoledziais ir pradejo greitai begioti, kad isvengtu plesrunu. Kadangi begant buvo reikalingas tik vidurinis pirstas, likusieji isoriniai pirstai vis mazejo.

Isnykus isoriniams pirstams kojos apacios kaulai irgi prisitaike virsdami dabartiniu arkliu slesna, besibaigiancia palyginti kieta kanopa. Arkliai pasidare akstesni, ilgesnu kaklu, o ju dantys prisitaike prie naujo maisto.

Svarbiausia reiksme, arklio evoliucijoje, turbut turejo klimato pokyciai, taciau jo tolesni vystymasi labiausiai paveike zmogus. Vos tik prijaukines arkli savoms reikmems,zmogus veise ir atrinkinejo arklius, vystydamas ir stiprindamas naudingas ju savybes. Taip atsirado skirtingi arkliu tipai – darbiniai, jojamieji ir nesamieji.

Po Antrojo pasauliniokaro greit augant zemes ukio mechanizacijai darbiniu arkliu poreikis labai sumazejo. Bet mechanizacija taip pat reiske ir laisvalaikio augima, todel arkliai buvo pritaikyti sportui ir laisvalaikui. Arklininkyste pakito: daugiau imta auginti lengvesniu jojamuju, o ne sunkiuju darbiniu arkliu.

Bandos gyvunas

Pagal kilme arkliai yra bandos gyvunai, kurie gerai jauciasi budami su kitais arkliais. Arkliui likti vienam arklideje nera iprasta.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1051 žodžiai iš 2090 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.