Eucon projektas
5 (100%) 1 vote

Eucon projektas

TURINYS

Įvadas

1. Tyrimo tikslas

2. Eutrofikacijos pasekmės

3. Teršalai eutrofikacinėse sistemose

4. Pelaginės ekosistemos

5. Bentosinės ekosistemos

6. Tyrimo rezultatų pritaikymas ir įgyvendinimas

Reziume

Literatūra

ĮVADAS

Eutrofikacija ir pastovus vandens teršimas yra dvi pagrindinės aplinkos problemos Europos jūrinėse ir gėlavandenėse ekosistemose. Kadangi šie procesai glaudžiai susiję tarpusavyje, jų negalima nagrinėti atskirai. Tam, kad būtų galima parengti teisingą strategiją, padedančią mažinti vandens eutrofikaciją ir taršą, būtina suvokti veiksnius, kurie keičia biologinę aplinką ir didina užterštumą. Tai ypač svarbu, kadangi ryškiausias teršalų biologinis kaupimasis pastebimas vandens ekosistemų mitybos grandinėse, nes čia mitybos grandžių yra daugiau, nei sausumos ekosistemose. Be to, tiek sausumos, tiek vandens ekosistemos mitybos grandinių galutinė grandis dažniausiai būna žmogus.

Pastaraisiais metais netgi aukščiausiuose politiniuose sluoksniuose stengiamasi ieškoti būdų, kurie skatintų įrengti vandens valymo įrengimus, mažinančius organinių medžiagų kiekį tam, kad išvengti intensyvios fotosintezės, sąlygojančios eutrofikacijos atsiradimą.

1995 m. švedų aplinkos apsaugos agentūra (Swedish Environmental Protection Agency) pradėjo vykdyti penkių metų mokslo tiriamąją programą “Sąveika tarp eutrofikacijos ir teršalų” (EUCON). Šio projekto tyrimo objektas – Baltijos jūra ir ežerai.

Mano darbo tikslas – trumpai aptarti EUCON projekto metu atliktus šių dviejų procesų tyrimus, gautus rezultatus ir padaryti išvadas.

Tyrimo tikslai

EUCON projekto pagrindinis tikslas buvo įvertinti ir prognozuoti sąveikos tarp eutrofikacijos ir pastovaus vandens teršimo pasekmes bei įtaką vandens ekosistemoms. Be to, buvo siekiama sukurti mokslinį pagrindą ilgalaikėms priemonėms, padedančioms mažinti vandens užterštumą ir su juo susijusią eutrofikaciją.

Šis darbas ypač svarbus dėl to, jog jo metu buvo nustatyti vandens ir nuosėdų kriterijai skirtingoms vandens ekosistemoms. Šie kriterijai buvo sukurti atsižvelgiant į sąveikos procesus.

EUCON programa pradinėje tyrimo fazėje taip pat iškėlė keletą klausimų:

1. Ar eutrofikacija sąlygoja teršalų koncentracijos mažėjimą Baltijos jūros vandens masėje bei jos floroje ir faunoje?

2. Ar eutrofikacija padidina teršalų nusėdimą?

3. Ar eutrofikacija įtakojo ilgesnį teršalų išsilaikymą ežerų ir Baltijos jūros dugno nuosėdose?

Ne į visus klausimus tyrimo metu buvo rasti atsakymai, taip pat ne visus tyrimų rezultatus buvo galima apibendrinti. Tačiau į keletą fundamentalių klausimų, susijusių su biomasės atskiedimu, nusėdimo ir atmosferos permainų bei mitybos grandinės struktūra buvo rasti atsakymai.

Eutrofikacijos pasekmės

Eutrofikacija, vykstanti gėluose vandenyse ir jūros pakrantės rajonuose, apima visą eilę procesų, labai pakeičiančių ekosistemą. Organinių atliekų padidėjimas vandenyje yra tiesiogiai susijęs su fitoplanktono biomasės didėjimu. Eutrofikacija taip pat skatina pasikeitimus fizinėje aplinkoje, pavyzdžiui šviesos sklidimas ir šilumos plitimas vandenyje.

Fitoplanktono žydėjimas gali padidinti organinių medžiagų sedimentaciją. To pasekoje vandens telkiniuose gali išsivystyti anoksija. ir taip pat gali pakisti fauna ir fitoplanktono bendrijos įvairumas.

Besikeičiančios ekologinės sąlygos ežeruose arba jūros pakrantės regionuose gali sąlygoti pirminių gamintojų perėjimą į kitus trofinius lygius.

Bendras eutrofikacijos poveikis vandens telkiniams gali būti apibūdinamas taip:

1. Mitybos grandinės struktūros supaprastėjimas.

2. Populiacijos struktūros pasikeitimas. Tokia struktūra pasižymi jaunų individų gausa, o tai nulemia rūšies gyvenimo trukmės sutrumpėjimą.

3. Rūšių įvairovės praradimas ir dėl to atsirandantis perteklius rūšių, kurios prisitaiko gyventi pakitusioje aplinkoje.

4. Eutrofikacija sukelia anoksiją, o tai gali sąlygoti dramatiškas permainas vandens ekosistemoje.

Teršalai eutrofikacinėse sistemose

Eutrofikacija turi didžiulę įtaką hidrofobiniams organiniams junginiams (HOC). Pirmasis tyrimas, susiejęs eutrofikaciją su HOCs buvo atliktas Stocholmo archipelage, Švedijoje. Atlikus šį tyrimą buvo padaryta išvada, kad biomasės didėjimas vandens telkiniuose tiesiogiai priklauso nuo maistingųjų medžiagų kiekio didėjimo. Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, jog auganti biomasė tirpdo HOCs ir tai sukelia teršalų koncentracijos mažėjimą atskiruose organizmuose. Ši hipotezė buvo paremta tam tikrais faktais, tačiau kaip ir visų hipotezių, išvada susilaukė kritikos ir buvo pateiktas dar keletas skirtingų paaiškinimų, kodėl HOCs koncentracija yra žemesnė zooplanktone ir žuvų organizmuose eutrofikacinėse sistemose nei vandens ekosistemose, nepaveiktose eutrofikacijos.

Sąveiką tarp HOCs ir eutrofikacijos galima paaiškinti remiantis pirminiais gamintojais, t.y., fitoplanktonu, kuris yra pagrindas daugelio mitybos grandinių vandens ekosistemose. Esant palankioms sąlygoms (plačiam maistingųjų medžiagų spektrui ir tinkamai vandens temperatūrai) aukčti fitoplanktono augimo rodikliai nulemia didelę biomasę. Spartūs ląstelės dalijimosi rodikliai gali viršyti hidrofobinių teršalų patekimo į fitoplanktoną greitį.
HOCs judėjimą į fitoplanktoną galima suskirstyti į du etapus: greita adsorbcija iš vandens į ląstelės sieneles ir po to lėtesnis judėjimas į ląstelės vidų. Antrasis etapas žymiai padidina planktono ląstelės koncentraciją. Esant tokioms sąlygoms, HOCs koncentracija nepasiekia pusiausvyros fitoplanktone, jo lygis tampa žemesnis greitai augančioje eutrofikacinėje biomasėje lyginant su oligotrofinėmis sistemomis.

Šiuo metu Jūs matote 34% šio straipsnio.
Matomi 815 žodžiai iš 2377 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.