Euro įvedimo įtaka Lietuvos ekonomikai
5 (100%) 1 vote

Euro įvedimo įtaka Lietuvos ekonomikai

TURINYS

SANTRUMPŲ SĄRAŠAS……………………………………………………………3

ĮVADAS……………………………………………………………………………………..4

1. PINIGŲ SAMPRATA IR FUNKCIONAVIMAS………………………..5

1.1 Pinigų sąvoka……………………………………………………………………………5

1.2 Pinigų funkcijos………………………………………………………………………..5

1.3 Pinigų istorinė raida …………………………………………………7

1.4 Europos Sąjungos valiuta – euras……………………………………9

2. NAUJOS VALIUTOS ĮTAKA LIETUVOS EKONOMIKAI……….11

2.1 Euro įvedimo poveikis Lietuvos gyventojams………………………………11

2.2 Euro įvedimo įtaka verslo įmonių veiklai……………………………12

2.3 Euro įvedimo įtaka Lietuvos rinkai………………………………….14

2.4 Vėlyvos euro įvedimo pasekmės…………………………………………………17

IŠVADOS…………………………………………………………………………………..18

LITERATŪRA…..…………………………………………………………………………………….19

PRIEDAS……………………………………………………..…………20

SANTRUMPŲ SĄRAŠAS

ES – Europos Sąjunga

EPS – Ekonominė ir pinigų sąjunga

EUR – oficialus euro trumpinys

ECBS – Europos centrinių bankų sistema

BVP – Bendras vidaus produktas

LB – Lietuvos bankas

ĮVADAS

Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare (ES), bendrosios valiutos – euro – įvedimas tapo kitu reikšmingu ekonominės integracijos žingsniu. Euro įvedimas, kuriam šiuo metu ruošiasi Lietuva ir kuris planuojamas 2007 m. pradžioje, reikš lito panaikinimą ir naujų pinigų politikos taisyklių įvedimą Lietuvoje. Šios būsimos permainos ypač kelia visuomenės susidomėjimą. Be to, kiekvienai verslo įmonei yra svarbu numatyti galimus pokyčius jų veikloje po valiutos pasikeitimo. Todėl galima teigti, jog naujos valiutos įvedimas šiuo metu yra vienas iš aktualiausių ekonominės politikos klausimų.

Darbo objektas – valiutos keitimas.

Darbo tikslas – išsiaiškinti euro įvedimo Lietuvoje privalumus ir trūkumus.

Siekiant iškelto tikslo, yra sprendžiami tokie uždaviniai:

 Remiantis moksline literatūra įsigilinti į pinigų sąvoką ir jų funkcionavimą.

 Atskleisti, kokios galimos valiutos pasikeitimo pasekmės visuomenei.

 Išnagrinėti, kaip valiutos pokytis pakeis verslo įmonių veiklą.

 Išanalizavus turimus duomenis, atskleisti valiutos keitimo privalumus ir trūkumus.

 Atskleisti vėlyvas euro įvedimo pasekmes.

Darbas atliktas analizės, sintezės bei sisteminimo metodais. Atliekant darbą sunkiausia buvo prieiti prie bendros nuomonės. Taip pat informacijos gausa kėlė keblumų, todėl buvo nelengva nenukrypti nuo pasirinktos temos. Pasitelkiant moderniąsias technologijas, daugiausia naujausios informacijos buvo gauta iš internetinių svetainių. Darbą sudaro santrumpų sąrašas, įvadas, dvi dalys, išvados. Pagrindinė darbo medžiaga aprašyta 20 puslapių, įskaitant vieną paveikslą bei priedą. Naudotos literatūros sąrašą sudaro 7 šaltiniai.

1. PINIGŲ SAMPRATA IR FUNKCIONAVIMAS

1.1 Pinigų sąvoka

Kiekvienoje ekonominėje sistemoje visos vertės išreiškiamos pinigais. Už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes gautus pinigus keičiame į mums reikalingas prekes ir paslaugas, grąžiname skolas, kaupiame turtą. Kasdieniniame gyvenime pinigais vadiname grynuosius pinigus, kuriuos vartojame kasdieniniuose mokėjimuose ar atsiskaitymuose. Tačiau modernioji ekonomika neapsiriboja vien šiuo apibūdinimu.

Kitas pinigų apibrėžimas, tai jų sutapatinimas su turtu. Sakydami „jis turi daug pinigų“, turime omeny, kad jis yra turtingas. Jeigu toks apibrėžimas būtų vartojamas ekonomikoje, tai nekilnojamas turtas, akcijos, obligacijos ir kitas turtas būtų vadinamas pinigais, o tai reikštų, kad ignoruojami pinigams būdingi bruožai.

Trečias apibrėžimas – pinigų sutapatinimas su pajamomis. „Kiek jis uždirba pinigų?“ reiškia kokios jo pajamos. Bet pajamos yra tik pinigų srautas per tam tikrą laikotarpį, ir negali atspindėti pinigų kiekio.

O štai XVIII a. škotų filosofas David Hume mano, kad pinigai “nėra prekybos ratai: jie yra tepalas, kurio dėka tie ratai sukasi sklandžiau ir lengviau.“ Ekonomistai atmeta pernelyg siaurą pinigų apibrėžimą, reiškianti grynuosius pinigus, ir pernelyg platų, reiškiantį turtą. Pinigai yra apibūdinami pagal jų funkcijas: pinigai yra viskas, kas funkcionuoja kaip mainų tarpininkas, kaip vertės matas, kaip būsimų mokėjimų priemonė arba kaip likvidi kaupimo priemonė.

1.2 Pinigų funkcijos

Skiriamos tokios pinigų funkcijos:

1. Mainų priemonės funkcija. Grynieji pinigai ir čekiai naudojami apmokėti už prekes ir paslaugas, o taip pat grąžinant skolą. Pinigų naudojimas kaip mainų priemonės maksimaliai supaprastina mainus, sumažina jų kaštus ir sandorio laiką. Todėl šia prasme pinigai skatina gamybos efektyvumą, vidaus ir tarptautinę specializaciją. Jei dėl vienų ar kitų priežasčių infliacija perauga į šuoliuojančią ar hiperinfliaciją,
tai dėl to pinigai stipriai nuvertėja ir prarandamas pasitikėjimas pinigais.

2. Apskaitos priemonės funkcija. Pinigai naudojami įvertinant prekių ir paslaugų vertę, lygiai taip pat kaip pvz.: svorį matuojame g, kg, t, ar ilgį matuojame cm, m, km. Galima sakyti, kad pinigai atlieka bendrojo vardiklio funkciją. Pinigai naudojami apskaičiuojant gamybos pelną, apimtį, kaštus ir t.t.

3. Vertės matas. Pinigai, kaip prekė, šią funkciją atliko tiesiogiai, kaip realus konkrečios prekės vertinis ekvivalentas. Šiuolaikiniai pinigai tai daro idealiai. Žinome, kad kiekvienos prekės vertė išreiškiama pinigais, konkrečiu piniginio vieneto kiekiu. O pinigais išreikštą vertę vadiname kaina.

4. Kaupimo priemonės funkcija. Turtą galima kaupti įvairiomis formomis. Pirkti žemę, meno kūrinius, akcijas, obligacijas, juvelyrinius dirbinius ir t.t. Daugelis šių aktyvų turi pranašumą lyginant su pinigais, nes jų kaina ilguoju laikotarpiu paprastai didėja sparčiau nei bendras kainų lygis. Kiti aktyvai, kaip obligacijos, vertybiniai popieriai duoda didesnes palūkanas nei pinigai. Tačiau žmonės pageidauja dalį savo aktyvų laikyti pinigais. Tačiau žmonės kaupia paprastai tik trumpuoju laikotarpiu, nes per ilgesnį laiką, kada paspartėjus infliacijai, pinigai gali nuvertėti.

Šiuolaikinių pinigų rūšys:

1. Metaliniai pinigai. Moneta – tai yra nustatytos formos, svorio ir prabos liejinys, kuris valstybės įteisinta cirkuliacijos priemonė.

2. Popieriniai pinigai – banknotai.

3. Banko pinigai, negrynieji, arba kreditiniai pinigai, – tai įvairių tipų indėliai bankuose, kuriems galima išrašyti čekius.

4. Netikri pinigai arba pusiau pinigai – tai taupomosios sąskaitos, terminuoti indėliai ir trumpalaikiai vyriausybės vertybiniai popieriai.

Popieriniai pinigai šiais laikais yra dažniausia fizinė atsiskaitymo forma. Jie yra pinigai todėl, kad:

• už juos visuomet galima įsigyti prekių;

• valstybė juos deklaruoja kaip pinigus ir išsaugo jų retumą, t.y. paverčia juos ekonomine, o ne paprasta preke, ribodama jų kiekį;

• valstybė popierinius pinigus pripažįsta įstatymine mokėjimo priemone, t.y. pinigais, privalomais mainuose ir grąžinant skolas. Mainų ir mokėjimo priemonės galią jiems suteikia valstybė.

Praktiniais sumetimai mainų priemonės pinigai turi turėti šiuos požymius:

• Būti stabilūs. Pinigų vertė šiandien neturi labai skirtis nuo jų vertės rytoj. Visuomenėse, kuriose svyruoja pinigų vertė, žmonės puls juos taupyti, jei manys juos brangsiant ir kuo greičiau bandys jais atsikratyti jei tikėsis, kad jie atpigs. Abiem atvėjais tai kenkia ekonomikai.

• Portatyvūs. Šiuolaikiniai pinigai turi būti nedideli ir nesunkūs, kad juos būtų galima lengvai nešiotis.

• Tvarūs. Jie turėtų būti gaminami iš gan ilgai nesusidėvinčios medžiagos. Todėl dauguma valstybių pinigus gamina tik iš labai kokybiško popieriaus.

• Vienarūšiai. Vienodos nominalios vertės pinigai turi būti tokios pačios vertės. Žmones labai klaidintų, jei vieni tos pačios vertės banknotai būtų vertingesni už kitus tos valiutos banknotus.

• Dalūs. Vienas ryškiausių pinigų privalumų tai, jog jie gali būti smulkinami.

• Apsaugoti. Pinigus turi būti sunku kopijuoti, bet lengva atpažinti. Kokybiškas popierius, vandens ženklas ir kt. apsaugos juos nuo padirbinėjimo.

Taigi apibendrinant, galima teigti, jog pinigai yra mainų priemonė, tarpininkai. Iki tokių pinigų, kokius mes turime dabar, pinigų funkcijas atlikinėjo įvairūs daiktai ir vertybės. Pinigų atsiradimas buvo pažanga. Jie atliko visuotinio ekvivalento vaidmenį. Popieriniai pinigai savo esme yra tik pinigų ženklai. Mainų ir mokėjimo priemonės galią jiems suteikia valstybė, tiek savo finansiniu potencialu (valstybės iždo pajamomis), tiek savo iridiniu autoritetu. Kitaip sakant, popieriniai pinigai turi perkamąją galią todėl, kad yra visuotinai pripažįstami turį ją.

1.3 Pinigų istorinė raida

Pinigai ta prasme, kaip mes juos vadiname šiandien, atsirado ne iš karto. Istorikai negali tiksliai nusakyti, kada tai įvyko. Žiūrėdami į pinigus kaip į tam tikrą ūkio evoliucijos padarinį, tegalime teigti, jog jie atsirado tam tikroje ūkio ekonominės raidos pakopoje, plėtojantis prekių mainams, o šie galėjo atsirasti tik jau esant privačiai nuosavybei.

Prekyba vyko elementarių barterinių mainų pagrindu. Tokie mainai patogūs nebuvo dėl nedalumo problemos. Žmonija ieškojo patogesnių atsiskaitymo būdų. Reikėjo tokios priemonės, kuri turėtų visuotinai pripažintą vertę, būtų nesunkiai transportuojama, patogi ir universali. Mainams buvo naudojama daugybė daiktų: galvijai, odos, ginklai, papuošalai, kviečiai, rugiai, ryžiai, arbata, tabakas. Geresnis problemos sprendimas, mainams įgyvendinti, buvo naudoti brangiuosius metalus: auksą, sidabrą, varį (pastarieji buvo vertingi visame pasaulyje ir jų vertė nepriklausė nuo to, iš kaip toli jie atgabenti). Žmogus buvo užtikrintas, kad už gautą metalą vėl galės pirkti ir parduoti prekes ar paslaugas. Visgi, kiekvieną kartą sverti ir nustatinėti metalo vertę buvo nepatogu, todėl iš brangiųjų metalų, dar senovėje imta kaldinti monetas.

Moneta (coin) – vadiname tokį piniginį metalo gabalą, kuriame yra išspausdinti tam tikri valstybės ženklai, liudijantys, kad jam valstybė
suteikia mokėjimo galią. Jos buvo fiksuoto svorio ir pagamintos iš tokios pat kokybės (vertės) metalo. Kad pastarosios nebūtų padirbinėjamos, būdavo žymimos sudėtingais piešiniais ir ženklais (dažniausiai valstybės herbu ar valdovo atvaizdu). Taip atsirado pirmosios valiutos. Tačiau šio laikotarpio monetos vertę atitiko tik metalo, iš kurio jos buvo kaldinamos vertė. Monetos tik palengvindavo atsiskaitymą tauriuoju metalu ir metalui papildomos vertės nesuteikdavo. Taip cirkuliuojančių pinigų kiekis buvo absoliučiai priklausomas nuo valstybėje esančio (monetų pavidalu) aukso kiekio.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1496 žodžiai iš 4663 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.