Euro įvedimo socialinės pasekmės ar euras įtakos kainas
5 (100%) 1 vote

Euro įvedimo socialinės pasekmės ar euras įtakos kainas

EURO ĮVEDIMO SOCIALINĖS PASEKMĖS: AR EURAS ĮTAKOS KAINAS?

2006-04-05

Gyventojų apklausos rodo, kad vis daugiau žmonių nelaukia Lietuvos įstojimo į euro zoną dienos – skirtingų apklausų duomenimis, bendrą Europos Sąjungos (ES) valiutą nepalankiai vertina maždaug trečdalis apklaustųjų (nuo praėjusių metų vasaros sparčiai daugėja euroskeptikų). Pagrindinis jų argumentas, dėl kurio Lietuvai nereikia euro, yra susijęs su prekių ir paslaugų kainomis – jos, anot nusiteikusiųjų skeptiškai, augs.

Tačiau kainos, nepaisant valiutos, Lietuvoje nuolat kyla. Tai natūralus procesas sparčiai augančioje ekonomikoje. Tačiau visuomenei rūpi, ar euro įvedimas jai atsilieps dideliu kainų šuoliu. Pagal kitų Europos Sąjungos šalių, įsivedusių grynuosius eurus nuo 2002 m. sausio 1 d., patirtį galime teigti, kad euro įvedimas įtakojo infliacijos kilimą apie 0,1 – 0,3 proc. punkto („meniu“ kaštai bei apvalinimo efektas).

Grynųjų eurų įvedimo efektas: 2002 sausį kainos ūgtelėjo beveik visose euro zonos šalyse

Tačiau per visus 2002 m. kainos pakilo beveik tiek pat kiek ankstesniais metais Šių duomenų pagrindu galime daryti prielaidą, kad ir Lietuvoje didelio kainų šuolio nebus. Žinoma, dėl kainų konvergencijos tarp senų ir naujų šalių vienoje ekonominėje erdvėje kainos Lietuvoje augs sparčiau nei euro zonoje. Tačiau kur kas didesnę įtaką kainoms kilti daro vartotojų elgsena ir lūkesčiai susiję su euro įvedimu nei pats euro įvedimas.

Remiantis elementariais ekonomikos dėsniais, staigus paklausos pakilimas sukelia kainų didėjimą. Taigi, panika be pagrindo gali paskatinti dirbtiną kai kurių prekių paklausą ir prekybininkų siekį smarkiai suapvalinti kainas savo naudai.

2005 m. rugsėjo 29 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1050 „Dėl nacionalinio euro įvedimo plano bei Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijos patvirtinimo“ 15 str. aiškiai pažymėta, kad euro įvedimas neturi pažeisti vartotojų ekonominių interesų. Taip pat 27 str. teigia, kad numatoma užtikrinti palankų socialinių dydžių perskaičiavimą: perskaičiuojant į eurus dydžius, susijusius su darbo užmokesčiu, pensijomis ir kitomis išmokomis (minimalusis valandinis atlygis, minimalioji mėnesinė alga, bazinė mėnesinė alga, bazinis valandinis atlygis, bazinė pensija ir kita), turi būti apvalinama gavėjo naudai (t.y. tais atvejais, kai skaitmuo po paskutinio reikšminio skaitmens yra didesnis už 0, prie paskutinio reikšminio skaitmens pridedamas vienetas arba nustatomas naujas dydis, ne mažesnis už buvusį litais nustatytą dydį, perskaičiuotą į eurus). Taip pat galutinė paslaugos, prekės kaina – mokėtina suma – bus apvalinama į mažesnę pusę vartotojo naudai.

Kainų augimo tempas labai priklausys nuo pasirengimo euro įvedimui ir visuomenės informavimo kampanijos efektyvumo, savalaikiškumo ir tikslumo.

Kokie pagrindiniai LR Vyriausybės planuojami veiksmai, siekiant užtikrinti sklandų euro įvedimo procesą:

Ketinama stiprinti institucijų gebėjimus užtikrinti sklandų euro įvedimą, organizuojant mokymus ir informuojant valstybės įstaigų darbuotojus kad įgalinti valstybės institucijas pagal kompetenciją teikti informaciją apie eurą. Apie planus organizuoti mokymus nėra jokios informacijos. Nors jau dabar, euro įvedimo išvakarėse, daugelis tokių institucijų interesantų domisi euro įvedimo aplinkybėmis.

Planuojama parengti ir patvirtinti teisės aktus, kuriuose bus nustatyti su darbo užmokesčio, pensijų, valstybinių šalpos išmokų mokėjimu susiję dydžiai litais, nuo euro įvedimo dienos įsigaliosiančios pataisos, numatančios piniginę išraišką eurais. Pagal planą šie veiksmai turi būti baigti iki gruodžio pabaigos, praktiškai euro įvedimo išvakarėse. Remiantis šiuo metu Lietuvoje galiojančia teisės aktų rengimo ir leidybos praktika, daugelis iš šių aktų tikėtina bus priimta skubotai bei pavėluotai, o dėl to gali nukentėti jų kokybė, dėl ko neišvengiami gresia nuolatiniai taisymai ir nesusipratimai jų praktiniame taikyme. Taip pat galime teigti, kad visuomenės informuotumas apie šiuos teisės aktus gali būti gerokai pavėluotas arba labai minimalus.

Šiuo metu Jūs matote 63% šio straipsnio.
Matomi 619 žodžiai iš 987 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.