VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJA
VAIZDUOJAMOJO MENO FAKULTETAS
UNESCO KULTŪROS VADYNOS IR KULTŪROS POLITIKOS KATEDRA
Kultūros vadybos ir kultūros politikos
I k. magistrantės
Evelinos Saldauskaitės
EURO VAIDMUO PASAULYJE: RAIDA IR PERSPEKTYVOS
Ekonomikos teorijos referatas
Vilnius, 2002
TURINYS
1. ĮVADAS………………………………………………………………..3 psl.
2. EURO RAIDA IR PERSPEKTYVOS…………………………………3 psl.
1. Euro priešistorė……………………………………………….……3 psl.
1. 1865 – 1990………………………………………………….3 psl.
2. J.Delors pranešimas………………………………………….4 psl.
2. Euro įvedimas………………………………………………………5 psl.
3. Euro perspektyvos………………………………………………….7 psl.
1. Euras kaip bazinė intervencinė valiuta……………………….7 psl.
2. Tarptautinis valiutos statusas…………………………………8 psl.
3. Alternatyvūs scenarijai……………………………………….9 psl.
4. Politikos vaidmuo…………………………………………….9 psl.
5. Euras ir Lietuva………………………………………………10 psl.
3. IŠVADOS………………………………………………………………11 psl.
Priedai…………………………………………………………………..12 psl.
LITERATŪRA…………………………………………………………13 psl.
1.ĮŽANGA
Išskirtinis šiandieninį pasaulį apibūdinantis bruožas – tai
globalizacijos procesai. Jėga, valdžia ir klestėjimas, seniau buvę
pasiekiami tik naikinančiais karais, šiandien įvaldomi nauju galingu
“ginklu” – susivienijimu. Šie procesai yra visa apimantys – nuošaly
nepalieka nei kultūros, nei religijos, nei politikos ar ekonomikos.
Pasaulis artėja prie darnios, vieningos sistemos sukūrimo. Naują prasmę
įgyja tautinio identiteto suvokimas. Akiratis vis platėja – nuo gimtojo
kaimo – iki gimtojo regiono, gimtosios šalies, gimtojo žemyno – ir gimtojo
pasaulio…
Margaspalvė tautiniais skirtumais Europa vis gi nuo Romos Imperijos
laikų yra gana vieninga savo kultūriniu pagrindu, religine ir moraline
sistema. Šiandien žiūrime į ateitį – ji gali būti vieninga ir politiniu bei
ekonominiu aspektu. Globalizacijos procesai itin ryškūs vieningos Europos
istorijoje – pamažu Europa virsta šiltais “šeimos namais” be sienų, su
vienodais pinigais ir viena “bendra kasa”, su “šeimos galva” Strasbūre,
namais, kur visi, išlikdami savimi, gali būti kartu kaip viena “šeima”,
viena šalis. Šios vieningos erdvės sukūrimui reikėjo daug išminties, darbo
ir laiko. Nuo integracijos idėjos – iki dabartinio integralumo nueita daug
sudėtingų žingsnių. Vienas jų – vieningos Europos valiutos įvedimas. Šis
žingsnis vieningos Europos link ir bus nagrinėjamas šiame referate.
1999m. sausio 1-oji ypatinga diena Europos Sąjungos istorijai. Tai
vieningos Europos valiutos – EURO – gimtadienis. Pirmaisiais metais Euras
egzistavo tik elektroninėje formoje. Šiandien jis jau visiškai pakeitęs
vokiečių markę, prancūzų franką, italų lirą, olandų guldeną, belgų ir
Liuksemburgo franką, ispanų pesetą, portugalų eskudo, airių svarą, austrų
šilingą ir suomių markę. Ir tai tik pradžia – dar daug valiutų pavadinimų
liks tik istorijoje, tame tarpe, ko gero, ir litas…
Naujos valiutos įvedimas – tai tik dalis gilios visos Vakarų Europos
finansinės sistemos reformos. Tai sudėtingas ir ilgas procesas, todėl kyla
klausimas – kas paskatino Euro atėjimą į rinką, t.y., kokia jo praeitis?
Tai bus nagrinėjama pirmajame referato antros dalies skirsnyje. Antrajame
skirsnyje kalbėsime apie Euro įvedimą. Ir trečiasis išmatavimas – vieningos
Europos valiutos ateitis, perspektyvos – bus aptartas trečiajame skirsnyje.
2. EURO VAIDMUO PASAULYJE
2.1. Euro priešistorė.
2.1.1. 1865 – 1990
1865m Prancūzija, Italija ir Šveicarija sudarė monetarinę sąjungą ir
1867 dvidešimties šalių sušauktoje konferencijoje Paryžiuje kalbėjo apie
troškimą matyti sąjungą ne kaip apribotą trijų šalių,o kaip sąjungos
plėtimosi pradžią ir bendro judėjimo tarp išsivysčiusių šalių įkūrimą. Šiuo
atveju nuspręsta, jog tai neįmanoma ir 1870m ankstyvieji monetarinės
sąjungos bandymai žlugo.
Vis tik daugumoje literatūros šaltinių Vakarų Europos valiutinės
integracijos atskaitos tašku laikomi 1957m. Tais metais buvo įkurta Europos
Ekonominė
Bendrija (EEB). Pirmą kartą Vakarų Europos šalys sukūrė bendro
nacionalinių valiutų valdymo mechanizmą. Vis dėlto EEB nebuvo susijusi su
vieningos Europos idėja – nei filososfiškai, nei politiškai – jos tikslai
ir pagrindas buvo visai kiti. EEB sukūrimo pradžioje buvo dažni valiutų
persigrupavimai, kartais net du kartus per metus. Ši situacija lemiamai
pasikeitė 1983m , kai Prancūzijos vyriausybė pakeitė ekonomikos politikos
nuostatą dėl infliacijos valdymo. Kadangi paprastai infliacija buvo
žemiausia Vokietijoje, Vokietijos markė tapo “inkaru”. Panašus požiūris
buvo priimtas ir kitų šalių ir to pasekoje pergrupavimų skaičius sumažėjo.
Tai reiškė lemiamą pasikeitimą EEB, kuri veiksmingai tapo Vokietijos markės
zona. Vėliau EEB išsiplėtė, priimdama pesetą, eskudo ir sterlingus.
Sprendimas sukurti vieningą rinką sukėlė daug ginčų – maksimali
nauda gali būti pasiekta tik tuo atveju, jei valiutų kursai būtų
neatšaukiamai fiksuoti, ir padidintai taip buvo interpretuojamas vieningos
valiutos sukūrimas. Kitas žingsnis vieningos valiutos link buvo 1990m
sprendimas, pašalinantis kapitalo kontroliavimą. Tai buvo paskatinimas
sukurti monetarinę sąjungą, kurioje kapitalas laisvai judėtų ten, kur
pajamos yra didesnės.
2.1.2. J.Delors pranešimas
Europos valiutinė sistema iki 8-ojo dešimtmečio buvo tikrai sėkminga,
tačiau pamažu tapo aišku, kad ES narių bendradarbiavimas šioje srityje
pradeda atsilikti nuo ekonominės integracijos. Vieningos rinkos privalumai
negalėjo pilnutinai išryškėti tol, kol tebebuvo valiutų konvertavimo
problemos ir su kursų nestabilumu susijusi rizika. Tačiau Europos valiutos
sistemos stabilumas leido tikėti, kad pamažu ji gali peraugti į ekonominę
ir valiutinę sąjungą. Ši seniai sklandanti idėja buvo oficialiai
pripažinta vadovų derybose Hanoveryje 1988, kurioms vadovavo Jacques
Delors, tuometinis Komiteto Prezidentas, išdėstęs “konkrečius etapus”,
kurie padės pasiekti vieningą monetarinę sąjungą. Delors’o pranešime
nustatytos trys būtinos sąlygos monetarinei sąjungai pasiekti:
1 galutinis ir nepakeičiamas visų valiutų konvertavimas;
2 visiškas kapitalo judėjimo liberalizavimas ir pilnas bankų ir kitų
finansinių rinkų integravimasis;
3 nepakeičiamas fiksuotų valiutų kursas ir visiškas svyrimo ribų
eliminavimas
Šios sąlygos padės sukurti monetarinę sąjungą, bet Delors’o pranešimas
taip pat pažymi, kad vieningos valiutos priėmimas kol kas nėra būtinas
monetarinei sąjungai. Tai būtų natūralus ir pageidautinas vėlesnis
monetarinės sąjungos vystymasis. Pranešime pažymima, kad vieningos
valiutos priėmimas turėtų būti tuoj pat po nepakeičiamo fiksuoto valiutų
kurso priėmimo.
Delors’o pranešime išskiriami trys etapai Europos monetarinės sąjungos
(EMS) formavimui:
▪ Pirmas etapas – pats sudėtingiausias – tai vidaus rinkos
užbaigimas, priimant regioninius skirtumus ES, padidinant
makroekonomikos politikos koordinavimą ir kontrolę.
▪ Antras etapas yra labiau ginčytinas, labiausiai dėl to, kad jis
siejasi su Europos Centrinio banko sistema (ECBS), kurios galutinis
tikslas yra sukurti ir įvesti bendrą monetarinę politiką. Be to,
antrajame etape bus priimtas valiutų kursų reglamentavimas ir
sumažintos svyravimo ribos.
▪ Trečiajame etape, Delors’o manymu, ES monetarinei politikai turi
vadovauti ECBS, o dalyvaujančios valiutos turi būti neatšaukiamai
fiksuotos.
Tai pagrindinės problemos. 1990 Romos sutartis pažengė link pirmosios
problemos, kai vienuolika iš dvylikos šalių narių (nebuvo Britanijos)
sutarė, kad antras etapas prasidės 1994 m. sausį, o trečias etapas
prasidės tada, kai šalys bus pakankamai suartėjusios. Tačiau suartėjimo
laipsnis, reikalingas trečiajam etapui vykti, nebuvo apibrėžtas ir daug
sprendimų buvo palikta Tarpvyriausybinei Konferencijai (IGC), kuri buvo