Europolas ir interpolas
5 (100%) 1 vote

Europolas ir interpolas

1121

EUROPOLAS

Plintant ir tobulėjant tarptautiniam nusikalstamumui, jau prieš gerą dešimtmetį Europos Sąjungoje atsirado poreikis įkurti bendrą teisėsaugos instituciją, kuri padėtų kovoti su organizuotu nusikalstamumu visoje jos erdvėje. Galiausiai 1999 metais įsteigiamas Europos policijos biuras ( vadinamasis Europolas ), kurio būstinė įsikuria Hagoje ( Olandija ).

Nors Europolo įkūrimo tikslai buvo gana aiškus ir suprantami – stiprinti ES šalių policijų bendradarbiavimą, koordinuoti informacijos rinkimą, analizę ir apsikeitimą tarp šalių narių, padėti šalių narių atitinkamoms teisėsaugos institucijoms vykdyti prevencines priemones, rengti operacijas, strateginius pranešimus ir nusikaltimų analizę pagal šalių narių pranešimus, kelti teisėsaugos pareigūnų kvalifikaciją, teikti specialias žinias ir techninę pagalbą tiriant ir užkardinant nusikaltimus ir pan., praktikoje tai buvo nelengvos užduotys.

Europolas – tai visiškai nauja, iki šiol Europoje neegzistavusi struktūra. Joje pradėjusiems dirbti policijos pareigūnams iš visos Europos reikėjo nustatyti bendrus veiklos metodus, perprasti skirtingas šalių narių teisines sistemas, įtikinti savo šalių policijos pareigūnus dėl biuro reikalingumo ir informacijos teikimo būtinumo, galu gale perprasti vienam kito mentalitetą, papročius bei tradicijas. Dar ir dabar, praėjus trejiems biuro veiklos metams, vis pasigirsta skeptiškų nuomonių dėl biuro reikalingumo. Tam yra daug priežasčių.

Pirmiausia šalys narės, kurdamos europolo konvenciją ir ieškodamos visoms priimtinų formuluočių ir kompromisų dėl valstybių skirtingų teisinių sistemų bei tradicijų, labai apribojo Europolo funkcijas, griežtai reglamentavo jo veiklą, apibrėžė veiklos kontrolę. Dėl šios priežasties veikla tapo biurokratiška ir nelanksti. Daug vilčių dėję I biuro veiklą praktiniai policijos darbuotojai pradėjo nepasitikėti biuru, skeptiškai jį vertinti. Tai nėra netikėta ir dėl to, kad Europos Sąjungos šalių pareigūnai nebuvo pripratę prie naujovių ar didelių pasikeitimų. Šalyse, kur valstybės valdymo sistemos nebuvo susiformavusios ir nekito dešimtmečius kur įstatymai galiojo po keliasdešimt ar net šimtus metų be jokių pataisų, o policijos veikla buvo suprantama kaip neginčijamos aksiomos, perduodamos iš kartos į katą, buvo sunku tikėtis greitų permainų ar visiško supratimo.

Europolo darbo efektyvumą padidino ir jau baigtos kurti bei tinkamai funkcionuojančios Europolo duomenų bazės, išplėstos jo funkcijos, didinamas kompetentingo personalo skaičius. Nors jau dabar europolas turi teisę koordinuoti bendrų, iš kelių valstybių pareigūnų sudarytų tyrimo grupių veiklą, teikti turimą informaciją apie nusikalstamas grupuotes, patarimus techniniais klausimais, padėti atlikti nusižengimų analizę ir pan., jo veikla turėtų kardinaliai pasikeisti įsigaliojus naujai ES konvencijai dėl pagalbos baudžiamosiose bylose, kuri padės pamatus visiškai naujoms tarptautinės baudžiamosios teisės tradicijoms bei principams.

Pagal Europolo konvenciją, kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė privalėjo įkurti nacionalinį padalinį ir skirti ryšių pareigūnus darbui Europolo būstinėje Hagoje. Tik labai griežtai nustatyta tvarka it tik per nacionalinius padalinius ir ryšių pareigūnus galima kreiptis pagalbos tiriant vieną ar kitą nusikaltimą, kurio pėdsakai veda į kitas Europos Sąjungos šalis. Be analitikų, ekspertų bei kitų specialybių pareigūnų, šiuo metu Europolo būstinėje dirba ir ryšių karininkai, atstovaujantys įvairioms Europos Sąjungos šalių narių teisėsaugos institucijoms. Europolas veikia 24 valandas per parą.

Europolo tikslas – gerinti kompetentingų institucijų veiksmingumą ir bendradarbiavimą užkertant kelią pavojingoms tarptautinių nusikaltimų formoms bei kovojant su jomis. Iš pradžių šis tikslas apėmė nelegalią prekybą narkotikais, branduolinėmis ir radioaktyviosiomis medžiagomis, nelegalų gabenimą, prekybą žmonėmis bei su automobiliais susijusius nusikaltimus. Po dviejų metų Europolui buvo pavesta spręsti terorizmo, pinigų plovimo ir su šios kriminalinės veiklos formomis susijusias bylas.

Europolo uždaviniuose numatyta palengvinti keitimąsi informacija tarp valstybių narių, rinkti, lyginti ir analizuoti informaciją bei žinias, valstybinių narių kompetentingoms institucijoms per nacionalinius padalinius skubiai perduoti su jomis susijusią informaciją ir taip padėti valstybėms narėms vykdyti tyrimus. Vienoje iš informacijos sistemų, kuria gali naudotis ne tik Europolas, bet ir nacionaliniai padaliniai bei Europolui priklausantys ryšių pareigūnai, saugomi duomenys apie asmenis, kurie buvo nuteisti Europolo kompetencijai priskiriamus nusikaltimus arba buvo apkaltinti įvykdę ar dalyvavę vykdant tokius nusikaltimus. Kitose sistemose saugomos Europolo turimos darbinės bylos naudojamos analizei. Šiose ne taip griežtai saugomose duomenų bazėse kaupiami duomenys apie liudininkais, faktiškomis ar potencialiomis kriminalinių nusikaltimų aukomis pripažintus asmenis.

Dėl finansinio reglamentavimo ir ryšių pareigūnų teises bei pareigas apibrėžiančių taisyklių buvo derėtasi kaip dėl papildomų Europolo veiklai reikalingų dokumentų. Svarbiausiais teisiniais ir politiniais derybų aspektais tapo darbines bylas
įgyvendinančios taisyklės ir personalo darbo taisyklės.

Europolas yra juridinis asmuo. Jį sudaro šie organai:

1. administracijos valdyba, kuri priima visus svarbius į technines Europolo pareigas neįeinančius sprendimus. Ją sudaro po vieną atstovą iš kiekvienos valstybės narės, valdybos sprendimai priimami dviem trečdaliais balsų, jei nenustatyta kitaip;

2. direktorius, kurį ketverių metų kadencijai vienbalsiai skiria Taryba, pasikonsultavusi su administracijos valdyba. Direktorius gali būti renkamas dviem kadencijoms. Jis yra atsakingas už Europolui paskirtų užduočių vykdymą bei administravimą. Jis ir du pavaduotojai gali būti atleisti Tarybos sprendimu, priimamu dviem trečdaliais balsų;

3. bendra duomenų apsaugos priežiūros institucija;

4. finansų inspektorius ir

5. finansų komitetas.

Europolo nereikia painioti su Interpolu ( Tarptautine kriminalinės policijos organizacija ), kuriam šiuo metu priklauso 177 valstybių policijos pajėgos ir kuris yra įsikūręs Lijone. Skirtingai nei Europolas, Interpolas nėra susaistytas su jokia konkrečia regionine valstybių grupe; tai – pasaulinė organizacija.

EUROPOLAS LIETUVOJE

Šiuo metu Lietuva rengiasi pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su Europolu ir vykdo su šiuo procesu susijusius parengiamuosius darbus. Sutartis turėtų būti pasirašyta dar šių metų pabaigoje. Rengdamasi šiam bendradarbiavimui, Lietuvos policija, remiama PHARE programos, kuria nacionalinį Europolo padalinį Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių tarnyboje.

Europolas uždara 15 valstybių organizacija, turinti labai griežtas veiklos taisykles bei bendradarbiavimo tvarką, todėl, kol bendradarbiavimo sutartis nepasirašyta, Lietuvos policijos bendradarbiavimas vyksta tik tam tikrose srityse: vykdomosios mokymų programos, kai kurie kriminologiniai tyrimai. Europolo kvietimu Lietuvos policijos pareigūnai dalyvavo keliose operacijose siekiant ištirti nelegalios migracijos srautus, prekybos žmonėmis tendencijas, automobilių vagysčių mastus.

Pasirašius bendradarbiavimo sutartį, jau nuo kitų metų turėtų būti paskirtas ir Lietuvos atstovas Europoloje, o nacionalinis Europolo padalinys pradėtų veikti ir teiktų pagalbą kitoms Lietuvos teisėsaugos institucijoms tiriant nusikaltimus, susijusius su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, analizuojant nusikalstamumo tendencijas, turimą informaciją bei koordinuojant veiksmus tarptautinių operacijų metu.

Interpolas

Kriminalinės policijos Interpolo Lietuvos Nacionalinis Biuras

Lietuvos Respublikos narystė tarptautinėje kriminalinės policijos organizacijoje (Interpole) buvo atkurta 1991 m. lapkričio 4 d. Interpolo Lietuvos nacionalinis biuras įsteigtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 509, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 85 buvo patvirtinti Interpolo Lietuvos nacionalinio biuro nuostatai. Pagal šiuos nuostatus Interpolo Lietuvos nacionalinis biuras buvo Lietuvos Respublikos teisėsaugos tarnybų bendradarbiavimo su tarptautine kriminalinės policijos organizacija ir kitų šalių Interpolo nacionaliniais biurais koordinacinis centras.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1521 “Dėl Interpolo Lietuvos nacionalinio biuro” bendradarbiavimo su Tarptautine kriminalinės policijos organizacija koordinavimo funkcijos pavestos Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, o prieš tai minėti Vyriausybės nutarimai pripažinti netekusias galios.

Vykdant šį nutarimą buvo įsteigtas Kriminalinės policijos Interpolo Lietuvos nacionalinis biuras, o Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos generalinis komisaras 1999 m. rugpjūčio 24 d. įsakymų patvirtino Kriminalinės policijos Interpolo Lietuvos nacionalinio biuro nuostatus.

Kriminalinės policijos Interpolo Lietuvos nacionalinis biuras yra Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos struktūrinis padalinys, įgyvendinantis kriminalinės, viešosios policijos ir kitų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos padalinių, teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą su Tarptautine kriminalinės policijos organizacija (Interpolu), kitų šalių Interpolo nacionaliniais biurais, teisėsaugos institucijoms ir tarptautinėmis organizacijomis.

Svarbiausi Nacionalinio biuro uždaviniai yra:

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1284 žodžiai iš 2480 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.