TURINYS
ĮVADAS 3
IŠTAKOS 4
EUROPOS BENDROVĖS STEIGIMAS 4
BUVEINĖS PERKĖLIMAS 7
EUROPOS BENDROVĖS VALDYMAS 8
Darbuotojų dalyvavimas valdant bendrovę 9
EUROPOS BENDROVĖS PRIVALUMAI 10
EUROPOS BENDROVĖS TRŪKUMAI 11
EUROPOS BENDROVIŲ SKAIČIUS 12
EUROPOS BENDROVIŲ PAVYZDŽIAI 12
Ecoteq SE 12
Galleria di Brennero Brennerbasistunnel SE 13
IŠVADOS 14
LITERATŪRA 15
Priedas
ĮVADAS
Pastangomis sukurti Bendrijos vidaus rinką ir taip pagerinti ekonominę bei socialinę Bendrijos padėtį yra siekiama pašalinti prekybos kliūtis, gamybos struktūras pritaikyti veikti visoje Bendrijoje. Norėdama paskatinti Europos Sąjungoje verslo plėtrą tarp valstybių narių, išspręsti problemas, kylančias dėl skirtingų įmonių steigimo valstybėse narėse teisės nuostatų, Taryba patvirtino Europos bendrovės (Societas Europaea; SE) statutą. Tai reiškia, kad įmonės, įsteigtos daugiau nei vienoje valstybėje narėje, galės susijungti ir plėtoti veiklą visoje Europos Sąjungos teritorijoje, vienyti savo potencialą, veikdamos vienodų taisyklių pagrindu.
Darbo tikslas – supažindinti su neseniai atsiradusia verslo forma Europos bendrove.
Darbo uždaviniai:
Supažindinti su SE ištakomis;
Aptarti SE steigimą;
Pristatyti SE valdymą bei darbuotojų dalyvavimą valdyme;
Išnagrinėti SE privalumus ir trūkumus;
Supažindinti su veikiančiomis SE.
IŠTAKOS
Idėja sukurti visos Europos Bendrijos mastu vienodomis sąlygomis veikiančią bendrovę yra gana sena. Kuriant vidaus rinką ir dėl to gerėjant ekonominei bei socialinei būklei, prieita prie išvados, kad nepakanka vien panaikinti prekybos ir paslaugų teikimo barjerus, bet būtina ir gamybines struktūras pritaikyti Bendrijos dimensijai. Todėl svarbu, kad bendrovės, kurių veikla neapsiriboja vien vietos poreikių tenkinimu, galėtų planuoti ir vykdyti veiklą pagal bendras taisykles visos Bendrijos mastu.
Pirmąjį pasiūlymą dėl Reglamento dėl Europos bendrovės statuto Europos Komisija pateikė dar 1970 metais. Taigi prireikė daugiau nei 30 metų, kad pateiktasis pasiūlymas taptų teisės aktu. Per tą laikotarpį buvo priimtos septynios Europos Bendrijos bendrovių teisei priskiriamos direktyvos, su kuriomis suderinta valstybių nacionalinė teisė (kapitalo palaikymo, jo didinimo ir mažinimo; bendrovių jungimosi; bendrovių skaidymosi; užsienio bendrovių filialų; vieno nario bendrovių; bendrovių metinės finansinės atskaitomybės; bendrovių grupių konsoliduotos finansinės atskaitomybės; finansinės atskaitomybės audito).
Todėl valstybių narių nacionalinės teisės derinimo srityje buvo padaryta didelė pažanga. Dėl šių priežasčių keitėsi ir Reglamento projekto tekstas – tais klausimais, dėl kurių nebūtinas bendras Europos bendrovių reguliavimas, atsirado nuorodos į valstybių narių nacionalinę teisę.
(http://www.ukmin.lt/lt/imoniu_teise/es_teise/reglamentai/sebendrove.php)
EUROPOS BENDROVĖS STEIGIMAS
Lietuva palengvina Bendrijos bendrovėms ir piliečiams sąlygas steigtis ir veikti jos teritorijoje. Tam tikslui ji nuo sutarties įsigaliojimo momento Bendrijos bendrovių steigimui suteikia ne mažiau palankų statusą negu tas, kuris taikomas jos pačios bendrovėms arba bet kokios trečiosios šalies bendrovėms, tokiu būdu, kuris palankesnis. Lietuva įsteigtų Bendrijos bendrovių padalinių ir filialų veiklai suteikia ne mažiau palankų statusą negu tas, kuris taikomas jos pačios bendrovėms arba bet kokios trečiosios šalies bendrovėms filialams ir padaliniams Lietuvoje, tokiu būdu, kuris yra palankesnis. Tačiau Vakarų Europos piliečių teisės Lietuvoje apribojamos žemės įsigijimo, mineralinių iškasenų ir gamtinių išteklių įsigijimo, lošimų, loterijų ir kitų panašios veiklos organizavimo srityse. Lietuva apriboja ir šių bendrovių steigimą: degtinės, likerio bei kitų alkoholinių gėrimų gamybos, mineralinių iškasenų ieškojimo ir tyrinėjimo, gamtinių išteklių tyrinėjimo, pašto, (reguliarus pristatymas, laiškų išnešiojimas ir transportavimas, atvirukai, paketai, gaunamieji ir pristatomieji pinigų orderiai, Giro bankinės paslaugos ir telekomunikacijų komercinė galimybė visuomenėje realiame laike perduoti ir komutuoti kalbą tarp dviejų bendro naudojimo tinklo galimų punktų), eksploatavimą su galimybėmis, užtikrinančiomis objektų funkcionavimą. (Jonas Vėlyvis „Europos sutartis vadovas studentui ir verslininkui“. Vilnius, 2000. p. 288 – 289)
EB gali būti steigiama:
• susijungimo būdu (nacionalinės teisės pagrindu suformuotos akcinės bendrovės, jei mažiausiai dvi įmonės yra reguliuojamos pagal skirtingų valstybių narių teisę);
• suformuojant kontroliuojančiąją įmonę (valstybių narių nacionalinės teisės pagrindu suformuojamos akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės gali suformuoti kontroliuojančiąją įmonę, jei bent dvi įmonės yra reguliuojamos skirtingų valstybių įstatymų arba mažiausiai dvejus paskutinius metus turi antrinę įmonę, reguliuojamą kitos valstybės narės įstatymų, arba turi filialą kitoje valstybėje narėje);
• sukuriant antrinę įmonę (skirtingų valstybių narių įmonės, suformuotos pagal nacionalinę valstybės narės teisę ir reguliuojamos civilinės ar komercinės teisės, gali suformuoti antrinę įmonę, jei bent dvi iš jų yra reguliuojamos skirtingų valstybių narių įstatymų
arba mažiausiai dvejus pastaruosius metus turi antrinę įmonę, reguliuojamą kitos valstybės narės įstatymų, arba turi filialą kitoje valstybėje narėje);
• transformuojant akcinę bendrovę (pagal nacionalinę valstybės narės teisę suformuota akcinė bendrovė gali būti transformuojama į Europos įmonę, jei mažiausiai dvejus paskutinius metus ji turėjo antrinę įmonę, reguliuojamą kitos valstybės narės įstatymų). (http://iz.euro.lt/index.php?1193956176)
Susijungiančių bendrovių valdymo ir administravimo organai parengia susijungimo sąlygų projektus. Jungimo sąlygų projekte pateikiama tokia informacija:
• kiekvienos susijungiančios bendrovės pavadinimas, registruotos buveinės adresas ir siūlomas SE pavadinimas bei registruotos buveinės adresas.
• akcijų keitimo santykis ir bet kokios kompensacijos dydis.
• akcijų paskirstymo SE sąlygos.
• data, nuo kurios SE akcijų turėtojams suteikiama teisė gauti pelno dalį, ir bet kokios specialios sąlygos, įtakojančios šią teisę.
• data, nuo kurios susijungiančių bendrovių sandoriai apskaitos tikslais laikomi SE sandoriais.
• teisės, kurias SE suteikia specialių teisių suteikiančių akcijų savininkams ir vertybinių popierių, išskyrus akcijas, turėtojams, arba dėl jų siūlomos priemonės.
• bet kokios specialios lengvatos, suteikiamos ekspertams, nagrinėjantiems susijungimo sąlygų projektą, ar susijungiančių bendrovių administravimo, priežiūros ar kontrolės organų nariams.
• SE įstatai.
• informacija apie procedūras, kurios taikomos nustatant darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus sąlygas.
Susijungiančios bendrovės į susijungimo sąlygų projektą gali įrašyti ir kitas sąlygas.
Be papildomos informacijos, reikalaujamos valstybėje narėje, kurios subjektas yra bendrovė, apie kiekvieną susijungiančią bendrovę tos valstybės narės nacionaliniame leidinyje skelbiama tokia informacija:
• kiekvienos susijungiančios bendrovės teisinė forma, pavadinimas ir registruotos buveinės adresas.
• registras, kuriam pateikiami kiekvienos susijungiančios bendrovės dokumentai, ir registracijos numeris.
• priemonės, kurių buvo imtasi siekiant įgyvendinti atitinkamos bendrovės smulkių akcininkų teises, ir adresas, kuriuo galima nemokamai gauti visą informaciją apie šias sąlygas.
• siūlomos SE pavadinimas ir registruotos buveinės adresas.
Susijungimas ir tuo pat metu įvykdytas SE steigimas įsigalioja tą dieną, kurią įregistruojama SE. SE negali būti įregistruota, kol nebaigti tvarkyti reikiami formalumai. Apie kiekvienos susijungiančios bendrovės susijungimą paskelbiama vadovaujantis atitinkamos valstybės narės teisės aktais. Susijungimas turi tokias pasekmes: