Europos centrinis bankas bei jo vykdoma monetarinė politika
5 (100%) 1 vote

Europos centrinis bankas bei jo vykdoma monetarinė politika

TURINYS

REFERATE VARTOJAMOS SANTRUMPOS ii

ĮVADAS 1

1. EUROPOS CENTRINIS BANKAS 2

1.1. ECB įkūrimas 3

1.2. ECB vaidmuo 3

1.3. ECB valdymas 4

1.3.1. ECB Valdančioji taryba 5

1.3.2. ECB Vykdomoji valdyba 5

1.3.3. ECB Bendroji taryba 6

1.3.4. ECB Kapitalas 6

1.4. ECB nepriklausomybės užtikrinimas 6

1.5. ECB atsakingumas ir veiklos aiškumas 8

2. ECB Monetarinės politikos tikslai 9

2.1 Monetarinės politikos tikslai 9

2.2. ECB monetarinės politikos tikslai 9

3. Europos Centrinio Banko uždaviniai 10

3.1 Pagrindiniai uždaviniai 10

3.1.1 Pinigų politika 10

3.1.2 Užsienio valiutos operacijos 10

3.1.3 Portfelio valdymas 12

3.1.4 Eurosistemos mokesčiai 12

3.2 Nepagrindiniai uždaviniai 13

3.2.1 Banknotai 13

3.2.2 Statistika 15

3.2.3 Finansinis stabilumas ir priežiūra 16

3.2.4 Bendradarbiavimas tarptautiniu lygiu 17

3.2.5 Bendradarbiavimas Europos lygiu 18

4. ECB monetarinės politikos priemonės 19

4.1 ECB privalomieji rezervai 19

4.2 ECB atviros rinkos operacijos ARO 20

4.3 ECB pastoviosios galimybės 21

4.4 ECB monetarinės politikos priemonių pakeitimai 2004 22

5. ECB monetarinė politika 23

5.1 Ką monetarinė politika gali ir ko negali padaryti 23

5.2 Kainų stabilumo nauda 24

5.3 Monetarinės politikos transmisijos mechanizmas 25

5.4 ECB monetarinės strategijos bendrieji principai 28

5.5 Kiekybinis kainų stabilumo apibrėžimas 29

5.6 Rizikos kainų stabilumui analizė ECB monetarinės politikos strategijoje 30

5.6.1 Du ECB monetarinės politikos strategijos “ramsčiai” 30

5.6.2 Ekonominė analizė 31

5.6.3 Monetarinė analizė 31

5.6.4 Kryžminio dviejų “ramsčių” patikrinimo informacija 33

6. Diskusija dėl ECB 2 procentų infliacijos normos 34

IŠVADOS 38

LITERATŪRA 39

REFERATE VARTOJAMOS SANTRUMPOS

CCBM Correspondent Central Banking Model

CESR Europos Apsaugos Reguliavimo Komitetas (Committee of European Securities Regulators)

ECB Europos Centrinis bankas (European Central Bank)

ECBS Europos Centrinių bankų sistema (European Central Bank System)

ECOFIN ES Tarybos ekonomikos ir finansų ministrai (EU Council ministers of economics and finance

EPI Europos pinigų institutas

EPS Ekonominės ir pinigų sąjungos (lietuviškas sutrumpinimas)

ES Europos Sąjunga (European Union)

ESCB Europos Sistemos Centrinis Bankas (Eurpean System Central bank)

HICP Vartotojų Kainų Harmonizuotas Indeksas (Harmonised Index of Consumer Prices (HICP))

IMF Tarptautinis valiutos fondas (International monetary funds)

MFI Monetarinė Finansų Institucija (Monetary Financial Institucions)

NCB Nacionaliniai centriniai bankai(nacional central banks)

SEPA Bendra euro mokesčių zona (Single Euro Payment Area)

VCB Valstybių centriniai bankai

VKM Valiutų kursų mechanizmas (lietuviškas sutrumpinimas)

VVM Valiutų valdybos modelis

TAB Tarptautinių atsiskaitymų bankasĮVADAS

Europos Centrinis Bankas (ECB) yra institucija, atsakinga už antros pagal dydį ekonominės zonos pasaulyje – Euro-zonos – monetarinę politiką. Atsakomybę už monetarinę politiką ECB perėmė iš 12 Europos šalių, kurios įsivedė Eurą, centrinių bankų.

Šio referato tikslas: apibūdinti ECB kaip instituciją, bei jos vykdomą monetarinę politiką.

Referatas susideda iš šešių dalių: pirmoje dalyje yra pristatomas Europos Centrinis Bankas, apžvelgiamas jo įkūrimas, vaidmuo, valdymas, taip pat atsakomybė ir nepriklausomumas. Antroje dalyje pateikiami monetarinės politikos tikslai ir kokį pagrindinį tikslą yra nusistatęs ECB. Referato trečioje dalyje aprašomi ECB uždaviniai, jie šioje dalyje suskirstomi į pagrindinius ir nepagrindinius uždavinius. Ketvirtoje apibūdinamos trijų rūšių ECB monetarinės politikos priemonės bei kaip šios priemonės pasikeitė pastaruoju metu. Penktoje analizuojama ECB monetarinė politika: kainų stabilumo nauda, transmisijos mechanizmas, ECB monetarinės politikos bendrieji principai bei du ECB monetarinės politikos strategijos “ramsčiai”. Paskutinėje šeštoje referato dalyje pateikiama įvairių užsienio autorių diskusija dėl ECB nustatytos infliacijos normos teisingumo: ar reikia ją keisti, ar palikti, ir kokius padarinius galėtų turėti tokie pakeitimai.

Referate naudojami metodai yra ekonominių straipsnių, ekonominės ir finansinės literatūros, internetinių šaltinių, medžiagos iš Lietuvos bei Europos Centrinio bankų apžvalgų ir mėnesinių biuletenių sisteminimas ir analizė.

1. EUROPOS CENTRINIS BANKAS

1999 m. sausio 1 d. ECB prisiėmė atsakomybę už Euro zonos – antros pagal dydį pasaulyje ekonominės zonos po JAV – monetarinę politiką. Atsakomybės už monetarinę politiką perdavimas iš 11 nacionalinių bankų, o vėliau ir iš 12, kai prisijungė Graikija 2001 m. sausio 1 d., naujai antnacionalinei institucijai buvo ilgo ir sudėtingo Europos valstybių integracijos proceso pagrindas. Prieš įsivedant Eurą, visos kandidatės šalys turėjo atitikti konvergencijos kriterijus, kurių tikslas buvo garantuoti ekonomines ir teisines sėkmingo dalyvavimo į stabilumą orientuotoje monetarinėje sąjungoje.

ECBS susideda iš ECB ir visų ES narių centrinių bankų (3 pav.). Terminas “Euro sistema” reiškia ECB ir nacionalinius bankus tų šalių, kurios yra įsivedusios eurą (2 pav.). Tol kol ne visos ES šalys narės yra įsivedusios eurą yra būtina skirti terminus ECBS ir Euro sistema. Terminas “Euro zona”
reiškia tas ES šalis nares, kurios yra įsivedusios eurą” (1 pav.).

Vieningos monetarinės politikos tikslas, kuris buvo nukreiptas labiau į ECBS nei į euro zoną, nes tikėtasi, kad galiausiai visos ES šalys narės įsives eurą, teigia, kad “pagrindinis ECBS tikslas yra palaikyti kainų stabilumą. Nepažeisdama kainų stabilumo tikslo, ji remia Bendrijos bendrąsias ekonominės politikos kryptis, kad padėtų siekti <…> Bendrijos tikslų. ECBS veikia vadovaudamasi atviros rinkos ekonomikos esant laisvai konkurencijai principu, palankiu veiksmingam išteklių paskirstymui” (European Central Bank, 2004, p. 9).

1.1. ECB įkūrimas

ECB nebuvo įkurtas iškarto, jis buvo kuriamas palaipsniui pertvarkant kitas organizacijas. ECB pirmtakas buvo įsteigtas 1994 metais: tai EPI. Pastarasis buvo įkurtas Europos valiutinio bendradarbiavimo fondo pagrindu, perimdamas ir išplėsdamas šio fondo funkcijas. EPI svarbiausia užduotis ir buvo pasirengti ECB ir ECBS steigimui bei veiklai.

ECB buvo įkurtas 1998 metų birželio 1 d. Jis perėmė EPI funkcijas ir išplėtė jas, tapdamas visaverčiu centriniu banku, o EPI buvo likviduotas (Kropas S., 1999, p. 27).

Nuo ECB įkūrimo prasidėjo baigiamasis pasirengimo euro įvedimui etapas, kuris truko septynis mėnesius, ir kurio metu ECB koordinavo monetarinės politikos strategijos sukūrimą, monetarinės politikos instrumentų parinkimą, techninės – organizacinės mokėjimų infrastruktūros sukūrimą.

1.2. ECB vaidmuo

Eurosistema susideda iš ECB ir vienuolikos šalių, įsivedusių eurą ir 1999 m. sausio 1d. perdavusių suverenias savo teises pinigų politikos srityje Eurosistemai, centrinių bankų. Taigi ECB yra Eurosistemos piramidės viršūnėje. Jam priklauso teisė nustatyti ar keliami uždaviniai bus vykdomi per ECB, ar decentralizuotai. Kuriant šią nuostatą buvo vadovaujamasi decentralizavimo principu, siekiant geriau pasinaudoti VCB ištekliais. Tačiau decentralizavimo principu remiamasi tik vykdant operacijas, centralizacijai išlieka nutarimai ir juridinio reguliavimo funkcijos. VCB turi griežtai laikytis ECB nurodymų ir instrukcijų, o nesilaikymo atveju ECB yra įgaliotas kreiptis į Europos Teisingumo teismą.

ECB turi teisę sudaryti sutartis, dalyvauti tarptautinių organizacijų veikloje. Be to, ECB taip pat turi teisę leisti teisinius aktus, reikalingus Eurosistemos tikslams pasiekti. ECB juridiniai aktai yra dviejų rūšių (Kropas S., 1999, p. 58):

1. Aktai, skirti kitoms institucijoms: reglamentai, sprendimai, rekomendacijos ir nuomonės.

2. Juridiniai aktai, skirti Eurosistemos valdymui, numatantys griežtą VCB priklausomumą ECB- tai instrukcijos, nutarimai, veiklos kryptys.

ECB aktus vertinti ir interpretuoti gali tik Europos Teisingumo teismas. Europos Teisingumo teismas yra tarsi “saugotojas”, nes jo kompetencijoje yra kontroliuoti kaip yra vykdomi ECB sprendimai nacionaliniuose bankuose. ECB nusprendus, kad šalies nacionalinis bankas savo įsipareigojimų nevykdė, jis gali kreiptis į Europos Teisingumo teismą.

1.3. ECB valdymas

Po įkūrimo, ECB perėmė funkcijas iš EPI, kurio pagrindinė užduotis buvo parengti tinkamas sąlygas ECBS sukūrimui, bendrajai monetarinės politikos įgyvendinimui, bei bendrai valiutai įvesti. Pagal protokolą dėl ECBS ir ECB statuto (Protokolas dėl Europos, 2004, p. 2) ECB valdymo organai taip pat vadovauja ir ECBS. Atsakomybė už monetarinę politiką euro zonos šalyse ECB perėjo 1999 m. sausio 1 d.

Europos Centrinio Banko valdymo organai yra šie:

· Valdančioji taryba;

· Vykdomoji valdyba;

· Bendroji taryba.

ECB Valdymo struktūra yra pavaizduota 4 pav.

Šaltinis: European Central Bank. The monetary policy of the ECB 2004 [interaktyvus]. Frankfurt am Main. 2004. 11 p.

4 pav. ECB Valdymo struktūra

1.3.1. ECB Valdančioji taryba

ECB Valdančiąją tarybą sudaro ECB Vykdomosios valdybos nariai bei nacionalinių centrinių bankų valdytojai (Protocol on the statute, 2002, p. 3). Valdančiosios tarybos posėdžiai yra konfidencialūs, tačiau ji gali nuspręsti viešai paskelbti savo svarstymų rezultatus. Valdančioji taryba turi posėdžiauti mažiausiai dešimt kartų per metus.

Pagal protokolą dėl ECBS ir ECB statuto (Protocol on the statute, 2002, p. 4), valdančioji taryba nustato gaires ir priima sprendimus, kurie būtini užtikrinant uždavinių, patikėtų ECBS <…> atlikimą. Valdančioji taryba nustato Bendrijos pinigų politiką, o prireikus priima sprendimus, susijusius su tarpiniais pinigų politikos tikslais, pagrindinėmis palūkanų normomis ir atsargų pasiūla ECBS, bei nustato jiems įgyvendinti būtinas gaires.

Valdančioji taryba taip pat priima Darbo reglamentą, kuriame nustato ECB ir jo sprendimus priimančių organų vidaus struktūrą, atlieka Bendrijos aktų, priklausiančių jos kompetencijai, konsultacijas, įvairioms Bendrijos institucijoms ir organams teikia nuomones, priima sprendimus dėl ECB atstovavimo tarptautinio bendravimo srityse.

Taigi pagrindiniai Valdančiosios tarybos uždaviniai yra tokie:

· EPS monetarinės politikos krypties, įskaitant ir monetarinės politikos tarpinius tikslus apibrėžimas, palūkanų normų ir atsargų pasiūlos ECBS nustatymas bei priemonių šiems tikslams pasiekti numatymas;

· Teisės aktų ir prioritetinių veiklos krypčių, užtikrinančių ECB sistemai patikėtų uždavinių vykdymą, parengimas bei patvirtinimas.

1.3.2. ECB
Vykdomoji valdyba

ECB Vykdomąją valdybą sudaro pirmininkas, pirmininko pavaduotojas bei keturi kiti nariai. Nė vienas ECB Vykdomosios valdybos narys negali turėti jokio kito mokamo ar nemokamo darbo, išskyrus ypatingus atvejus, kai Valdančioji taryba padaro išimtį tuo klausimu.

ECB Vykdomosios valdybos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir kiti Vykdomosios valdybos nariai skiriami iš pripažintą autoritetą ir profesinę patirtį pinigų ar bankininkystės srityse turinčių asmenų valstybių narių vyriausybių bendru sutarimu valstybės ar vyriausybės vadovų lygiu.

Pirmosios Vykdomosios valdybos narių kadencijų laikas svyruoja nuo 4 iki 8 metų. Dėl šios priežasties narių kadencijos pasibaigia ne vienu metu ir taip išvengiama visiškai naujos komandos atėjimo, turinti vadovauti ECB. Per kitus rinkimus išrinktos ECB Vykdomosios valdybos narių kadencijos laikas yra 8 metai. Vykdomosios valdybos nariais gali būti tik valstybių narių piliečiai.

ECB Vykdomoji valdyba įgyvendina pinigų politiką pagal Valdančiosios tarybos nustatytas gaires ir priimtus sprendimus. Tai atlikdama Vykdomoji valdyba duoda reikiamus nurodymus nacionaliniams centriniams bankams. Vykdomoji valdyba yra atsakinga už ECB einamąją veiklą, tarybos posėdžių rengimą. Jos pagrindinės funkcijos yra tokios:

· Įgyvendinti Valdančiosios tarybos patvirtintą monetarinę politiką, bei teikti reikalingus nurodymus nacionaliniams centriniams bankams;

· Vykdyti Valdančiosios tarybos paskirtas pareigas;

· Tvirtinti ECB finansines ataskaitas ir kt.

1.3.3. ECB Bendroji taryba

Bendroji taryba yra trečias ECB sprendimus priimantis organas. Bendrosios tarybos sudėtyje yra ECB pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas, nacionalinių centrinių bankų valdytojai.

Bendroji taryba atlieka tokias funkcijas:

· Veikia kaip ECBS patarėjas;

· Renka statistinę informaciją;

· Parengia ECB metines ir ketvirtines ataskaitas bei savaitines konsoliduotas ataskaitas;

· Rengia nacionalinių centrinių bankų apskaitos standartizavimo ir operacijų atskaitomybės taisykles;

· Nustato personalo įdarbinimo sąlygas ir kt.

Bendroji taryba turi teisę teikti Valdančiajai tarybai pastabas, kai ši priima sprendimus dėl ECB statistikos, ECB metinės ataskaitos bei kt.

1.3.4. ECB Kapitalas

ECB kapitalą sudaro nacionalinių centrinių bankų kapitalo įnašai, atsižvelgiant į šalių demografinį ir ekonominį lyginamąjį svorį. Pagrindinis kriterijus – šalies gyventojų skaičius ir bendrojo vidaus produkto dalis bendroje sistemoje. Su tam tikrais apribojimais ECB laikomi ir nacionalinių centrinių bankų užsienio valiutos atsargos. ECBS pajamos paskirstomos nacionaliniams centriniams bankams pagal anksčiau minėtus kriterijus.

1.4. ECB nepriklausomybės užtikrinimas

Remiantis pasaulio centrinių bankų raida galima pasakyti, kad monetarinės politikos sprendimai, priimti veikiant politinei įtakai, daro teigiamą poveikį tik trumpą laiką, tačiau ilgesniu laikotarpiu gali sukelti neigiamų pasekmių užimtumui, pajamų augimui ir sudaryti sąlygas didesnei infliacijai. Ekonominiai tyrimai rodo, kad norint išlaikyti nedidelę infliaciją, būtina įstatymuose nustatyti centrinio banko laisvę vykdyti savarankišką monetarinę politiką.

Tai yra būtina dėl to, kad į valdžią atėjusi politinė jėga tradiciškai laikosi tokios politikos, kuri suteiktų jai galimybę būti perrinktai. Kai koncentruojamasi į naudos maksimizavimą trumpuoju laikotarpiu, tokia pinigų politika nėra palanki sukurti ilgalaikei gerovei. Todėl vienas iš šios situacijos sprendimų yra atsakomybės už monetarinę politiką atidavimas centriniam bankui.

Protokolo dėl ECBS ir ECB statuto 7 straipsnyje sakoma, kad “naudodamiesi <…> jiems suteiktais įgaliojimais ir vykdydami <…> nustatytas užduotis bei pareigas, nei ECB, nei nacionalinis centrinis bankas, nei bet kuris jų sprendimus priimančių organų narys nesiekia gauti ar nepriima jokių Bendrijos institucijų ar organų, valstybių narių vyriausybių ar bet kurios kitos organizacijos nurodymų. Bendrijos institucijos bei organai ir valstybių narių vyriausybės įsipareigoja gerbti šį principą ir nesiekti paveikti ECB ar nacionalinių centrinių bankų sprendimus priimančių organų narių, kai jie atlieka savo užduotis” (Protokolas dėl Europos, 2004, p. 2).

Centrinių bankų nepriklausomybė yra skirstoma detaliau į institucinę, finansinę, asmeninę bei funkcinę nepriklausomybę.

Institucinė nepriklausomybė reiškia tai, kad ESBC, o tuo pačiu ir ECB, rūpindamasis savo teisėmis, vykdydamas įsipareigojimus ir spręsdamas uždavinius, negali paklusti jokiems nurodymams, gaunamiems iš Bendrijos ar šalių narių institucijų. ES institucijos bei narių vyriausybės yra įsipareigojusios gerbti centrinių bankų autonomijos principą ir nedaryti įtakos sprendimus priimančių ECB organų nariams ir VCB.

Norint garantuoti finansinę ECBS nepriklausomybę, buvo uždrausta privilegijuota valdžios padėtis privačių skolininkų atžvilgiu skolinantis lėšas. Nacionaliniams centriniams bankams, o vėliau ir ECB, buvo uždrausta teikti kreditus viešosioms institucijoms. Monetarinis viešųjų reikalų finansavimas draudžiamas ir panašiems ES institucijų organams: centrinėms vyriausybėms, regioninėms ir vietinėms sąjungoms, viešosios teisės įstaigoms arba šalių narių valstybinėms įmonėms
kuriomis išimtimis. Be to, siekiant išvengti privačių kredito gavėjų diskriminavimo, aukščiau minėtoms institucijoms neleidžiama naudotis pirmenybe gaunant kreditus iš finansinių institucijų.

Norint vykdyti nepriklausomą, į pinigų stabilumo tikslą orientuotą pinigų politiką vien institucinės ir finansinės nepriklausomybės neužtenka. Reikalingos ir asmeninės nepriklausomybės sąlygos, apimančios paskyrimus, ilgalaikius tarnybos santykius, nekeičiamumo principą ir vyriausybės pusės kadencijos metu ir perrinkimo galimybių mažinimą.

ECB Vykdomosios valdybos narių atžvilgiu šie reikalavimai yra įvykdyti, nes jų tarnybos laikas yra 8 metai, renkami tik pripažinti profesinės patirties turintys asmenys. Nariai perrenkami abipusiu sutarimu, valstybės ar vyriausybės vadovų lygyje, rekomendavus Europos Sąjungos Tarybai ir išklausius Europos Parlamento bei ECB tarybos nuomonės. Pagal ECBS Statutą narius gali atleisti Europos teisingumo teismas ECB valdančiosios tarybos arba vykdomosios valdybos prašymu tik tada, jei jie nevykdo priklausančių pareigų arba padaro didelių nusižengimų, susijusių su sprendimais dėl monetarinės politikos.

ECB funkcinė nepriklausomybė reiškia, kad ECB yra nepriklausomas ir savarankiškai nustato tarpinius pinigų politikos tikslus bei įgyvendina pinigų politikos principus.

1.5. ECB atsakingumas ir veiklos aiškumas

ECB yra nepriklausomas, tačiau tai nereiškia kad jis nėra atsakingas. Yra siekiama padidinti ECB atsakomybę, kad būtų užtikrintas ECB veiklos aiškumas bei atsakingumas. Tai reiškia, kad informacija apie ECB tikslus ir instrumentus turi būti viešai prieinama, viešai prieinama turi būti ir informacija apie tai, kaip siekiama tikslų.

Įstatymais numatyta, kad ECB ir nacionalinių centrinių bankų sąskaitas turi tikrinti nepriklausomi auditoriai. Taip pat yra numatyta, kad ECB rengia savaitines konsoliduotas, ketvirtines ir metines ataskaitas. Metinė finansinė ataskaita turi būti tikrinama nepriklausomo auditoriaus, kartu su auditoriaus išvada ataskaita pateikiama Vykdančiajai tarybai, kuri turi patvirtinti ataskaitą.

ECBS yra atsakinga ne tik už savo tikslų pasiekimą, tačiau turi ir paaiškinti bei faktais pagrįsti savo vykdomą politiką atitinkamoms valdžios institucijoms ir visuomenei. Tam, kad būtų užtikrintas centrinio banko viešumas, pagal ECBS Statutą ECB privalo:

· Mažiausiai keturis kartus per metus parengti ir pateikti pranešimus apie ECBS veiklą;

· Kas savaitę publikuoti konsoliduotą ECBS finansinę ataskaitą;

· Papildomai turi pateikti metinę ECBS veiklos, paskutinių ir tų pačių metų monetarinės politikos ataskaitą Europos Parlamentui ir kitoms institucijoms.

Taigi ECB turi nuolatos pateikti monetarinės, ekonominės ir finansinės situacijos euro zonos įvertinimą ir suteikti informaciją apie kiekvieną specifinį monetarinės politikos sprendimą, koks jis bebūtų: palūkanų normų pokytis arba tai, kad tokio pokyčio nėra (Kropas S., 1999, p. 62).

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2573 žodžiai iš 8514 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.