Europos centrinis bankas
5 (100%) 1 vote

Europos centrinis bankas

Turinys

Įvadas………………………………………………………………………………………………………………………………………3

1. Europos centrinis bankas……………………………………………………………………………………………………..4

1. 1. Europos centrinio banko institucijos…………………………………………………………………………….5

1. 2. ECB kapitalas…………………………………………………………………………………5

1. 3. ECB funkcijų pasidalijimas…………………………………………………………………………………………5

2. Europos centrinių bankų sistema………………………………………………………………………………………….8

2. 1. Pagrindinis ECBS tikslas ir uždaviniai…………………………………………………………………………8

2. 2. Organizacinis ECBS modelis………………………………………………………………………………………9

2. 3. ECBS valdymas………………………………………………………………………………………………………10

2. 4. ECBS kapitalas………………………………………………………………………………………………………..12

3. Europos Centrinio banko kritika……………………………………………………………………………………………..13

Išvados……………………………………………………………………………………………………………………………………15

Literatūra………………………………………………………………………………………………………………………………..16

Įvadas

1998 metų liepos 1 dieną, pereinant į trečią ekonominės ir pinigų sąjungos etapą buvo įkurtas Europos entrinis bankas (ECB), kuris perėmė iki tol vykdytasEuropos pinigų instituto funkcijas.

Vykstant Europos vienijimuisi kai kurios Europos Bendrijos šalys nusprendė įsivesti bendrą valiutą, eurą. Šiuo tikslu reikėjo sukurti bendrą pinigų politiką ir valiutos politiką, kurios kūrimui buvo sukurta Europos Centrinių bankų sistema (ECBS). Šioje sistemoje yra senieji nacionaliniai centriniai Europos Sąjungos šalių bankai ir naujai įkurtas Europos Centrinis bankas. Kadangi ne visos ES narės dalyvauja valiutos sąjungoje, šalia Europos centrinių bankų sistemos yra ir „Eurosistema“, kurioje dalyvauja tik eurą įsivedusių šalių nacionaliniai centriniai bankai.

Bendros valiutos įvedimas lėmė nemažus pokyčius ES bankininkystės sistemoje.

Darbo tikslas – surinkti ir pateikti informaciją apie Europos centrinį banką (ECB) ir jo sistemą (ECBS).

Darbo uždaviniai:

1. pateikti informaciją apie Europos centrinį banką;

2. išnagrinėti ECB institucijas;

3. pateikti informaciją apie ECB kapitalą;

4. išanalizuoti ECB funkcijų pasidalijimas;

5. pateikti informaciją apie Europos centrinio banko sistemą;

6. išsiaiškinti ECBS tikslą ir uždavinius;

7. išanalizuoti ECBS organizacinį modelį;

8. išnagrinėti ECBS valdymo stuktūrą;

9. pateikti informaciją apie ECBS kapitalą;

10. susipažinti su literatūroje pateikta ECB kritika.

Darbo metodai:

1. literatūros atranka ir analizė.

1. Europos centrinis bankas

Europos centrinis bankas (ESB) buvo įkurtas 1998 m. liepos 1 d. Frankfurte Europos monetarinio instituto pagrindu. Atitinkamai buvo reformuotas ir ECB partneris monetarinės politikos klausimais Ministrų Taryboje. Specialųjį Monetarinį komitetą 1999 m. sausio 1 d. pakeitė Tarybos ekonominių ir finansinių klausimų komitetas (ECOFIN), kurio įgaliojimai monetarinės politikos koordinavimo srityje yra gerokai didesni, nei panaikinto Monetarinio komiteto. Šių įgaliojimų padidinimo ir pirmininko nominacijos teisės Prancūzijos naudai dėka buvo išspręsta ECB prezidento personalijos „problema“ ir užtikrintas Prancūzijos palankumas R. Prodžio kandidatūrai į Komisijos prezidento postą.

Pagrindiniai dar neišspręsti ar nenusistovėję instituciniai ir procedūriniai klausimai yra ECB ir nacionalinių centrinių bankų santykių bei įgaliojimų sankirta. Nacionaliniai (euro zonos) centriniai bankai turi Valdyboje 11 balsų iš 17. Pavyzdžiui nacionaliniai centriniai bankai turi nepriklausomą galią formuoti atskirų ES narių monetarinę politiką (pagal Mastrichto Konvergencijos kriterijus).

Europos centrinis bankas yra institucija, atsakinga už bendros pinigų politikos įgyvendinimą euro zonoje. Vienas iš svarbiausių ECB tikslų – euro zonoje išlaikyti stabilias kainas, kad infliacija nepakenktų perkamajai euro galiai. ECB siekia užtikrinti, kad per metus vartojimo prekių kainos didėtų mažiau nei 2 %. Tai jis daro dviem būdais:

1. kontroliuodamas pinigų pasiūlą. Jei pinigų pasiūla viršys prekių ir paslaugų pasiūlą, atsiras infliacija.

2. stebėdamas kainų tendencijas ir vertindamas riziką, kurią euro zonoje jos kelia kainų stabilumui.

ECB kartu su 15 Europos sąjungos valstybių centrinių bankų yra Europos centrinių bankų sistemos dalis. Europos centrinio banko buveinė yra Vokietijoje, Frankfurte prie Maino. Jame dirba visų ES valstybių narių atstovai. ECB savo funkcijas atlieka visiškai
savarankiškai. Rengdamos ir įgyvendindamos sprendimo galią turinčių institucijų, t.y. valdytojų tarybos, vykdomosios valdybos ir generalinės tarybos, ECB artimai bendradarbiauja su nacionaliniais centriniais bankais. ECB pirmininką ir dar penkis vykdomosios valdybos narius aštuonerių metų neatnaujinamai kadencijai skiria valstybės narės. Europos centrinio banko veikla vykdoma per sprendimo galią turinčias institucijas, kurių posėdžiai paprastai vyksta ECB.

Europos Centrinio banko uždaviniai nustatyti 1991 m. Mastrichte pasirašytoje Mastrichto sutartyje bei įvairiais protokolais. Tam, kad galėtų dirbti dalykiškai ir efektyviai Europos Centrinis bankas turi būti nepriklausomas nuo politinių įtakų, nors tai banko kritikams kelia tam tikrų abejonių. Pagrindinis Europos Centrinio banko uždavinys yra palaikyti monetarinę politiką.

1. 2. Europos centrinio banko institucijos

Valdytojų taryba yra aukščiausioji Europos centrinio banko sprendimo galią turinti institucija. Tarybai priklauso šeši valdytojų tarybos nariai ir dvylikos euro zonos valstybių nacionalinių centrinių bankų valdytojai. Valdytojų tarybai pirmininkauja ECB pirmininkas. Valdytojų taryba nustato euro zonos politiką, fiksuoja palūkanas, už kurias komerciniai bankai iš centrinių bankų gali gauti pinigų.

Vykdomąją valdybą sudaro pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir dar keturi nariai, skiriama bendru euro zonos valstybių narių vadovų arba jų vyriausybių vadovų sutarimu. Valdyba atsakinga už valdytojų tarybos nustatytas pinigų politikos įgyvendinimą ir už atitinkamus nurodymus nacionaliniams centriniams bankams. Be to, valdyba rengia valdytojų tarybos susirinkimus ir yra atsakinga už kasdieninį ECB valdymą.

Generalinė taryba yra trečioji sprendimo galią turinti Europos centrinio banko institucija. Ją sudaro ECB pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas bei visų 15 Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių centrinių bankų valdytojai. Generalinė taryba prisideda prie ECB vykdomos patariamosios ir koordinavimo veiklos bei padeda rengtis būsimajai euro zonos plėtrai.

1. 3. ECB kapitalas

ECB kapitalą sudaro nacionalinių centrinių bankų kapitalo įnašai, atsižvelgiant į atskiros šalies demografinį ir ekonominį lyginamąjį svorį. Pagrindinis kriterijus – Šalies gyventojų skaičius ir bendrojo vidinio produkto dydis (jo dalis bendroje sistemoje). Nacionalinių centrinių bankų užsienio valiutos atsargos su tam tikrais apribojimais yra laikomi ECB. ECBS pajamos paskirstomos nacionaliniams centriniams bankams atsižvelgiant į anksčiau minėtą kriterijų. (Plačiau apie ECB kapitalą bus kalbama ECBS kapitalo dalyje.)

1. 4. ECB funkcijų pasidalijimas

Funkcijų pasidalijimas tarp Europos centrinio banko ir nacionalinių centrinių bankų yra toks:

1. Pinigų emisijos funkcija. Valdančioji taryba turi išimtinę teisę duoti leidimą Sajungoje išleisti banknotus. Tokius banknotus gali išleisti ECB ir nacionaliniai centriniai bankai. ECB ir nacionalinių centrinių bankų išleisti banknotai yra vieninteliai tokie banknotai, kurie Sąjungoje turi teisėtos mokėjimo priemonės statusą.

2. Valstybės banko funkcija. ECB ir nacionaliniams centriniams bankams uždrausta teikti kreditus viešosioms institucijoms. Taip pat draudžiama ECB ir nacionaliniams centriniams bankams tiesiogiai iš jų pirkti skolos priemones. Viešųjų reikalų finansavimas pinigais draudžiamas ir panašiems ES institucijų organams – centrinėms valstybinėms, regioninėms ir vietinėms sąjungoms, viešosios teisės įstaigoms arba šalių narių valstybinėms įmonėms. Išimtys – tik viešojo ūkio nuosavybės teisei priklausančios kredito įstaigos, kurioms galioja tos pačios taisyklės kaip ir privačioms kredito įstaigoms. Be to, siekiant išvengti diskriminacijos privačių kredito gavėjų atžvilgiu, minėtoms viešosioms institucijoms neleidžiama naudotis pirmenybe gaunat kreditus iš finansų įstaigų (pagal ES Sutarties 104a straipsnį). Kitų funkcijų – biudžeto kasinio aptarnavimo atlikimas, valstybės skolos aptarnavimas ir kt. – vykdymas paliekamas spręsti nacionaliniame lygmenyje. Jas gali atlikti ir nacionaliniai centriniai bankai, ir privačios struktūros.

3. Pinigų politikos funkcijos ir operacijos. Savo operacijoms vykdyti ECB ir nacionaliniai centriniai bankai gali atidaryti sąskaitas kredito įstaigoms, viešiesiems subjektams ir kitiems rinkos dalyviams ir priimti turtą, įskaitant nematerialius vertybinius popierius, kaip įkeitimo objektą. Kad pasiektų ECBS tikslus ir įvykdytų jos uždavinius, ECB ir nacionaliniai centrinia bankai gali:

· veikti finansų rinkose pirkdami ir parduodami (sudarydami neatidėliotinus ir išankstinius sandorius), įskaitant pirkimą ir pardavimą pagal atpirkimo sutartis, ir skolindami arba skolindamiesi skolos įsipareigojimus ir likvidžias rinkos priemones Sąjungos arba ne Sąjungos valiutomis, taip pat tauriuosius metalus;

· atlikti kredito operacijas su kredito įstaigoms ir kitais rinkos dalyviais skolinant lėšas užtikrinus pakankamu įkeitimu.

ECB nustato bendrus jo paties ar nacionalinių centrinių bankų atliekamų atvirosios rinkos ir kredito poeracijų principus, įskaitant sąlygų, kuriomis jie pasirengę atlikti tokius sandorius, paskelbimą. ECB, siekdamas pinigų politikos tikslų, gali reikalauti, kad valstybėse narėse įsteigtos
privalomąsias atsargas laikytų ECB ir nacionalinių centrinių bankų sąskaitose. Privalomųjų atsargų skaičiavimo ir nustatymo taisykles gali patvirtinti Valdančioji taryba. Jeigu reikalavimai nevykdomi, ECB turi teisę imti baudos palūkanas ir taikyti kitas panašaus poveikio sankcijas. Valdančioji taryba apibrėžia privalomųjų atsargų bazę bei maksimalius tų atsargų ir jų bazės santykius, taip pat atitinkamas sankcijas reikalavimų nevykdymo atveju.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1292 žodžiai iš 4156 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.