KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS
SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS
Referatas
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCINĖ SANDARA
Klaipėda, 2005m.
Turinys
ĮVADAS 3
EUROPOS PARLAMENTAS 4
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA 6
EUROPOS KOMISIJA 8
TEISINGUMO TEISMAS 9
AUDITO RŪMAI 11
IŠVADOS 12
LITERATŪROS SĄRAŠAS 13
Įvadas
Europos Sąjunga, kurios pirmtakė buvo Europos anglių ir plieno bendrija, įkurta šešių valstybių 1952m., vos per pusę šimtmečio pasiekė svarbių laimėjimų. Savo valstybėms narėms užtikrino taiką, o piliečiams –gerovę. Ji sukūrė bendrą Europos valiutą (eurą) ir sienų nedalijamą bendrąją rinką. Turėjusi šešias valstybes nares, ES išsiplėtė iki 27 narių. Ji tapo galinga jėga prekyboje, pasaulio lydere aplinkos srityje ir dosniausia besivystančių šalių rėmėja.
Europos Sąjunga baigia sukurti bendrą užsienio ir saugumo politiką, kad jos narės galėtų veikti išvien skatindamos stabilumą, bendradarbiavimą ir supratimą pasaulyje. Tuo pat metu ES didina savo gynybinius pajėgumus ir jau ėmėsi pirmųjų savo taikos palaikymo misijų. Ji taip pat kovoja su terorizmu.
ES sėkmę nemažai nulėmė savita jos sandara ir tai, kaip ji veikia. ES nėra federacija kaip Jungtinės Valstijos. Ji nėra ir tiesiog vyriausybių bendradarbiavimo organizacija kaip Jungtinės Tautos. ES sudarančios valstybės išlieka nepriklausomomis suvereniomis valstybėmis, bet jos telkia suverenitetus, kad įgytų galią ir tokią įtaką pasaulyje, kokios nė viena iš jų negalėtų turėti.
Telkdama suverenitetus valstybės narės kai kurias joms priklausančias sprendimų priėmimo galias perduoda Europos institucijoms, kad sprendimai tam tikrais bendro intereso klausimais būtų demokratiškai priimami Europos lygmeniu.
Yra penkios pagrindinės sprendimus priimančios institucijos: Europos Parlamentas; Europos Sąjungos Taryba; Europos Komisija; Teisingumo Teismas; Audito rūmai ir Europos Viršūnių Taryba. Yra ir kitos, mažiau svarbios, ES institucijos: Europos viršūnių taryba, Europos centrinis bankas, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, Europos investicijų bankas, Pirmosios instancijos teismas, Ombudsmenas. Bet kai kurie mano, kad būtina reformuoti arba sukurti naujas ES institucijas ir taip padidinti efektyvumą.
Lietuvoje, regis, neretai manoma, kad Europos Sąjunga –nuobodi organizacija. Esą suprasti ir domėtis ja gali tik politikai, valdininkai ar politologai. Tačiau taip nėra, aš bandysiu tai paneigti ir apžvelgti, ką kiekviena iš pagrindinių institucijų daro (už ką yra atsakingos), atsiradimo istoriją, bei kaip kiekviena valstybė paskiria ten dirbančius asmenis.Europos Parlamentas
„Piliečių advokatas“, „keliaujantis cirkas“, „idėjų mugė“, „dramblių kapinės“, „perspektyvių politikų kalykla“ –tai epitetai, skirti vienai Europos Sąjungos institucijai –Europos Parlamentui. Kaip matyti, pažinusieji jį nelieka jam abejingi. Kaip pažymėta 1957m. Romos sutartyje, Europos Parlamentą sudaro „į Bendriją susibūrusių valstybių tautų atstovai“.
Europos Parlamentas yra vienintelis pasaulyje demokratiškai ir tiesiogiai piliečių išrinktas įvairių šalių atstovus buriantis parlamentas. Jo nariai, tiesiogiai bendrauja su rinkėjais, yra tarpininkai tarp piliečių ir Europos Sąjungos institucijų. Šis tiesioginis ryšys su rinkėjais suteikia parlamentui ir visai Europos Sąjungai daugiausia demokratiškumo. Atstovauti piliečių interesams Europos vienijimosi procese yra svarbiausia šio parlamento užduotis.
Pirmieji tiesioginiai visuotiniai rinkimai buvo surengti 1979m. birželio mėn. Praėjus 34 metams po Antrojo pasaulinio karo, kadaise jo išrinktos Europos tautos susirinko prie balsavimo urnų rinkti vieno bendro parlamento narių. Tiesioginiais visuotiniais rinkimais įteisino Europos Parlamento įtaka ir galia nuolat augo daugelio sutarčių pagrindu. Šios sutartys, ypač 1992m. Mastrichto sutartis ir 1997m. Amsterdamo sutartis, pavertė jį teisės aktų leidybos parlamentu, turinčius tokius pat įgaliojimus kaip ir nacionaliniai parlamentai.
Parlamentą kas penkeri metai renka Europos Sąjungos šalių gyventojai. Tiesa, šie rinkimai kol kas adekvačiai neatspindi rinkėjų požiūrio į Europos vienijimąsi. Jie pirmiausia yra barometras, rodantis šalių vidaus politinį klimatą. 1999m. birželį įvykę parlamento rinkimai naujai padalijo politines kortas: pirmą kartą šio Parlamento istorijoje didžiausią jo frakciją suformavo centro dešinės partijų atstovai. Europos Parlamento nariai buriasi į frakcijas ne pagal tautybę, o pagal įsitikinimus.
Europos Parlamentas nėra vienintelis Europos Sąjungos teisės aktų leidėjas. Šia funkcija jis dalijasi su Europos Sąjungos Taryba. Parlamentas tvirtina Europos Sąjungos biudžetą (kartu su Taryba), ratifikuoja asociacijos ir įstojimo į Europos Sąjungą sutartis, kontroliuoja kitas Sąjungos institucijas. Jis taip pat tvirtina Europos Komisijos sudėtį ir gali ją atstatydinti. Jokia kita tarptautinė parlamentinė asamblėja neturi tiek viršnacionalinių galių, kiek jų turi Europos Parlamentas ir jo vaidmuo Europos Sąjungoje vis didėja. Jis vienintelis iš Europos Sąjungos institucijų posėdžiauja viešai.
Europos Parlamente dirba 732 parlamentarai, atstovaujantys apie 100 politinių
partijų. Asmens vaidmuo Europos Parlamente yra didesnis nei nacionaliniuose parlamentuose, kur daug ką lemia partinė drausmė, partijų politika. O Europos Parlamento nariai, nors ir išrinkti pagal partijų sąrašus, atsidūrę Briuselyje, toli nuo partijų vadovybės, esančios Sąjungos šalių sostinėse, be to, susibūrę į daugiatautes frakcijas, įgauna daugiau individualaus veikimo laisvės.
Europos Parlamentas, kurio oficiali būstinė yra Strasbūre, turi tris darbo vietas: Strasbūre, Briuselyje ir Liuksemburge. Strasbūre vyksta 12 mėnesių plenarinių sesijų, įskaitant biudžeto sesiją. Papildomi plenarinės sesijos posėdžiai vyksta Briuselyje. Europos Parlamento komitetų posėdžiai vyksta Briuselyje. Europos Parlamento Generalinio sekretoriato ir jo padalinių būstinė yra Liuksemburge. Tačiau praktiniais sumetimais kai kurie Europos Parlamento pareigūnai ir politinių frakcijų bendradarbiai dirba Briuselyje.
Parlamento nariams būtina stipri sveikata, kad greta dažnų komandiruočių ištvertų ir darbų maratonus. Tiesa, nuo didelės dalies popierizmo parlamentarus gelbėja jų padėjėjai, kurių Parlamente dirba apie 900. dažnai visą savaitgalį irgi tenka dirbti, nes parlamentarai grįžta į savo šalis susitikti su rinkėjais ir partijos kolegomis. Europos Parlamento nario veikla didžia dalimi –šviečiamoji: reikia dalyvauti susitikimuose, diskusijose su visuomene, kalbėti seminaruose ir konferencijose, priimti daugybę lankytojų, atsakinėti į rinkėjų laiškus.
Europos Parlamento pirmininkas yra jo „balsas ir veidas“. Iš pažiūros pirmininko pareigos neatrodo labai sudėtingos. Jis renkamas pustrečių metų kadencijai. Pirmininkas atstovauja Parlamentui jo santykiuose su kitomis Europos Sąjungos institucijomis, šalimis narėmis ir užsienio valstybėmis. Būdamas pirmasis tarp lygių, jis negali primesti parlamentarams savo valios. Tačiau kartu pirmininkas turi palaikyti pusiausvyrą tarp visų parlamentarų, įsiklausyti į visus. Pirmininkaudamas svarbiausiems Parlamento posėdžiams pirmininkas kontroliuoja daugiatautę kelių šimtų parlamentarų auditoriją.
Nicos sutarties protokole pateikta lentelė, nurodanti, kaip 27 narių Europos Sąjungoje šalims yra paskirstytos vietos Europos Parlamente:Vokietija 99
Didžioji Britanija 72
Prancūzija 72
Italija 72
Ispanija 50
Lenkija 50
Rumunija 33
Olandija 25
Graikija 22
Čekija 20
Belgija 22
Vengrija 20
Portugalija 22
Švedija 18
Bulgarija 17
Austrija 17
Slovakija 13
Danija 13
Suomija 13
Airija 12
Lietuva 12
Latvija 8
Slovėnija 7
Estija 6
Kipras 6
Liuksemburgas 6
Malta 5
Iš viso: 732
Europos Sąjungos Taryba
Taryba yra svarbiausia ES sprendimų priėmimo institucija. Jos būstinė yra Briuselyje. Kaip ir Europos Parlamentas, Taryba buvo įsteigta pagal steigimo sutartis praėjusio amžiaus šeštame dešimtmetyje. Ji atstovauja valstybėms narėms, o jos posėdžiuose dalyvauja po vieną kiekvienos ES valstybės narės vyriausybės ministrą. Kurie ministrai į kokius posėdžius vyksta, tai priklauso nuo klausimų, įrašytų į jų darbotvarkę. Jei, pavyzdžiui, Taryba turi svarstyti aplinkos klausimus, posėdyje dalyvauja kiekvienos ES valstybės narės aplinkos ministrai, ir ji vadinama „Aplinkos taryba“. Sprendimai Taryboje priimami balsavimu. Kuo daugiau yra valstybės gyventojų, tuo daugiau balsų ji turi (pav.: Lietuva turi 7 balsus). Bet balsų skaičius nėra tiksliai proporcingas, jis palankiai priderintas prie mažiau gyventojų turinčių valstybių.