Europos parlamento rinkimai
5 (100%) 1 vote

Europos parlamento rinkimai

1121

TURINYS

Įvadas ……………………………………………………………………………………….. 3

Europos Parlamento pirmtakė …………………………………………………. 4

Europos Parlamento rinkimai …………………………………………………. 4

Europos Parlamento nariai …………………………………………………. 6

Europos Parlamento rinkimai Lietuvoje …………………………………………………. 8

Išvados …………………………………………………. 11

Literatūros sąrašas …………………………………………………. 12

ĮVADAS

Europos Parlamentas – viena iš penkių pagrindinių institucijų. Jos pagrindinis tikslas, atstovauti Europos Sąjungos piliečių interesus ir atlikti demokratinę visos ES kontrolę. Šis parlamentas turi 626 vietas deleguotas iš įvairių ES valstybių.

Europos Parlamentas įsteigtas šeštajame dvidešimtojo amžiaus dešimtmetyje, tačiau pirmieji tiesioginiai rinkimai surengti tik 1979 m. Kadangi Europos Parlamentas renkamas tiesiogiai, galima teigti, kad jis išreiškia demokratinę Europos Sąjungos piliečių valią ir yra pagrindinis jų interesų atstovas Bendrijos institucijose.

Per visą savo veiklos istoriją įvykdęs nemažai esminių reformų – 1970 m. (biudžeto sudarymo nuostatos), 1975 m. (finansinės nuostatos), 1986 m. (Suvestinis Europos aktas), 1992 m. (Mastrichto sutartis) ir 1997 m. (Amsterdamo sutartis) – Europos Parlamentas tapo realiai veikiančia įstatymų leidimo institucija ir sustiprino savo, kaip demokratinės Europos Sąjungos priežiūros institucijos, vaidmenį.

Europos Parlamentas tiesiogiai renkamas kas penkeri metai ir yra 374 milijonų Europos Sąjungos piliečių demokratinės valios išraiška. Europos Parlamentas formuojamas iš visos Europos politinių grupių atstovų, todėl jame atstovaujama pagrindinėms valstybių narių politinėms partijoms.

Europos Parlamento pirmtakė.

1952 metais pagal Europos anglies ir plieno bendrijos (Paryžiaus) sutartį. buvo įkurta Europos Parlamentinė Asamblėja kuri buvo Europos Parlamento pirmtakė. Ją sudarė 78 nacionalinių parlamentų deputatai, deleguoti papildomoms pareigoms į Europos Parlamentinę Asamblėją. Romos sutartimis buvo patvirtintos ir pratęstos Europos Parlamentinės Asamblėjos funkcijos visoms trim bendrijoms (EEB, EAPB, Euratomui) ir 1958 metais į pirmą išplėstinį Asamblėjos posėdį susirinko 142 nacionalinių parlamentų deleguoti nariai.

Pirmuoju Parlamentinės Asamblėjos pirmininku buvo išrinktas vienas iš Europos bendrijų iniciatorių R.Šumanas. Parlamentinės Asamblėjos nariai buvo ne renkami, bet nacionalinių parlamentų deleguojami nariai ir tokiu būdu jie turėjo dvigubus mandatus. Euroskeptikai negalėjo sau leisti , kad jų pavardės būtų minimos tarp Parlamentinės Asamblėjos narių,dėl to visi jos nariai buvo Europos integracijos šalininkai. Pirmaisiais Europos bendrijų veiklos metais Parlamentinė Asamblėja turėjo prižiūrėti Tarybos ir Komisijos veiklą, bet iš tikrųjų tapo tik jos konsultacine institucija ir dėl to nuolat siekė išplėsti savo kompetenciją. 1

1962 metais buvo nutarta pakeisti Europos Parlamentinės Asamblėjos pavadinimą ir pasivadintit Europos Parlamentu, tačiau kuri laiką Taryba nenorėjo pripažinti naujojo pavadinima. 1974 metais Paryžiaus susitikime bendrijų valstybių narių vadovai sutarė, kad nuo 1979 metų Europos Parlamentas bus renkamas visuotinių ir tiesioginių rinkimų būdu. Rinkimus buvo nutarta rengti kas 5 metai. Europos Parlamento rinkimai ilgai buvo atidėliojami, nes kai kuriose valstybėse-narėse politiniuose sluoksniuose buvo prisibijoma tiesioginiuose rinkimuose išrinkto Parlamento galių didėjimo nacionalinių parlamentų sąskaita.

Šis sprendimas buvo priimtas tik 1976 metais rugsėjo 20d., o įsigaliojo nuo 1978 metų liepos 1 dienos, ratifikafus šį dokumentą visoms valstybėms-narėms. Buvo nutarta dėl Europos Parlamento rinkimų, tačiau nepavyko susitarti dėl vieningos visose valstybėse rinkimų procedūros.

Europos Parlamento rinkimai.

Pirmieji visuotiniai EP rinkimai įvyko tik tai 1979 metais, šie ir visi kiti vykę Parlamento rinkimai (1984 m., 1989 m., 1994., 1999m.), buvo rengiami skirtingose valstybėse pagal skirtingas rinkimų tvarkas. Pavyzdžiui 1999 metais Europos Parlamento rinkimai

1 Lietuvos naujienų agentūra ELTA – http://www.elta.lt/rinkimai2004. -prisijungta 2005.11.09.

D. Britanijoje buvo surengti ketvirtadienį, kadangi šioje valstybėje visuotiniai rinkimai jau nuo seno yra rengiami tik ketvirtadieniais, tuo tarpu daugumoje valstybėse–narėse jie vyko sekmadienį.

Po pirmųjų visuotinių Europos Parlamento rinkimų apie 30 % išrinktų Parlamento narių tuo pat metu buvo ir nacionalinių Parlamentų nariais. Per kadenciją šis skaičius padvigubėjo, nes daugelis Europos Parlamento narių dalyvavo nacionalinių Parlamentų rinkimuose ir buvo išrinkti į juos. Po 1984 metų Europos Parlamento rinkimų jau tik 12 % išrinktųjų turėjo dvigubą parlamentarystę. Bet kai kurios politinės partijos pasisakė prieš dvigubą parlamentarydtę, o Belgijoje ir Ispanijoje tai buvo uždrausta pagal nacionalinių rinkimų įstatymus. 2

1973 metais
sausio 1 d. prie Bendrijos prisijungė Airija, Jungtinė Karalystė ir Danija Europos parlamentas padaugėjo iki 198 narių, iki tol jame buvo tik 142 nariai. Vėliau, kai jos narėmis tapo Graikija (kuri delegavo 24 parlamentarus), Ispanija (60 parlamentarų) ir Portugalija (24 parlamentarus) Europos parlamentas buvo padidintas iki 316. Po Vokietijos susivenijimo ir Europos Parlamento perskirstimo tarp valstybių narių per vykusius rinkimus (1994 metais), EP narių kiekis buvo padidintas nuo 518 iki 576. 1995 metais kai į Europos Sąjungą įstojo Austrija, Švedija ir Suomija Parlamentarų kiekis buvo padidintas iki 626.

Šio metų Europos Parlamente yra 732 nariai, jie buvo išrinkti per tiesioginius ir visuotinius rinkimus kurie vyko kiekvienoje iš 25 valstybių narių 2004 metais birželį mėnesį. Europos Parlamento narių pagal Nicos sutartį numatyta padidinti iki 727 ir jo nekeisti, netgi po galimo sekančio plėtros etapo, kuris yra numatytas 2007 metais.

Europos parlamento rinkimuose turi teisę dalyvauti vi ES valstybių-narių piliečiai, kuriems yra 18 metų. Nepriklausomai nuo valstybės-narės pilietybės, balsuoti ir buti išrinktam kandidatu rinkimuose į Europos Parlamentą galima bet kurioje valstybėje. Vis daugiau į Europos parlamentą išrenkama moterų, 1979 metais jų skaičius sudarė tik 16,5 %, o jau 1999metais – 29,7 % viso Parlamento narių.

Pagal ES Konstitucijos projekto 19 str. Parlamento nariųskaičius nevišija septinių šimtų trisdešimt šešių. Europos piliečiams atstovaujama proporcingai, mažinant narių skaičių iki minimalios keturių narių kiekvienai valstybei narei ribos. 3

Europos Parlamente kiekvieną valstybę-narę atstovauja tiek išrinktų atstovų, kiek jų numatoma išrinkti pagal steigimo sutartį, atsižvelgiant į valstybės gyventojų kiekį.

2 Europos Parlamentas – http://www.europrl.eu.int – prisijungta 2005.11.09.

3 Sutartis dėl Konstitucijos Europai (projektas), Europos Konventas, 2003 m., 19str.

Europos Parlamento nariai

Europos parlamento nariai renkami per tiesioginius visuotinius rinkimus pagal proporcingumo atstovavimo sistemą regioniniu (Italijoje, D. Britanija ir Belgijoje), nacionaliniu (Prancūzijoje, Ispanijoje, Austrijoje, Danijoje, Liuksemburge) pagal mišrią sistemą (Vokietijoje). Visur taikomos bendros demokratinės taisyklės: teisė balsuoti sulaukus 18 metų, moterų ir vyrų lygybė ir slaptas balsavimas. Kai kuriose valstybėse – narėse (pvz.: Belgijoje, Liuksemburge ir Graikijoje), balsavimas yra privalomas, dėl to šiose valstybėse rinkėjų aktivumas siekia apie 90 %, tačiau D. Britanijoje yra mažiausiai rinkėjų aktyvumas tik 33 %, renkant Europos Parlamento narius. Rinkėjų aktyvumas Europos Parlamento rinkimuose yra pavaizduotas 1 lentelėje. 4

1 lentelė

Valstybė-narė 1979 1981 1984 1987 1989 1994 1995 1996 1999

Belgija 91.6 – 92.2 – 90.7 90.7 – – 90.0

Liuksemburgas 88.9 – 87.0 – 87.4 88.5 – – 85.8

Italija 85.5 – 83.9 – 81.5 74.8 – – 70.8

Graikija – 78.6 77.2 – 79.9 71.2 – – 70.2

Ispanija – – – 68.9 54.8 59.1 – – 64.4

Airija 63.3 – 47.6 – 68.3 44.0 – – 50.5

Danija 47.1 – 52.3 – 46.1 52.9 – – 50.4

Austrija – – – – – – – 67.7 49.0

Prancūzija 60.7 – 56.7 – 48.7 52.7 – – 47.0

Vokietija 65.7 – 56.8 – 62.4 60.0 – – 45.2

Portugalija – – – 72.2 51.1 35.5 – – 40.4

Švedija – – – – – – 41.6 – 38.3

Suomija – – – – – – – 60.3 30.1

Nyderlandai 57.8 – 50.5 – 47.2 35.7 – – 29.9

J.Karalystė 31.6 – 32.6 – 36.2 36.4 – – 24.0

ES 63.0 – 61.0 – 58.5 56.8 – – 49.4

Nuo Mastrichto sutarties įsigaliojimo 1993 metais bet kuris Europos Sąjungos valstybės – narės pilietis, gyvenantis kitoje valstybėje-narėje, gali balsuoti ir balotiruotis rinkimuose toje valstybėje, kurioje jis gyvena. 5

4 V. Paulikas. Europos Sąjungos institucijos ir valdymas. LTU, 2004

5V. Paulikas. Europos Sąjungos institucijos ir valdymas. LTU, 2004

Europos Parlamento nariai naudojasi, numatytais 1965 metais Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų protokole, privilegijomis ir imunitetais. Savo šalyje Parlamento nariai naudojasi tokiomis pat teisėmis, kaip nacionalinių parlamentų nariai, tik Parlamento sesijos metu. Kitose Europos Sąjungos šalyse jie turi imunitetą nuo teisinio persikiojimo ir sulaikymo. Taip pat kaip ir atstovaujamų valstybių nacionalinių parlamentų nariai, Parlamento nariai gauna tą patį atlyginimą. Tokį atlyginimą jiems moka kiekviena valstybės–narė. Europos Parlamentas kompinsuoja tik vias išlaidas, susijusias su parlamentaro pareigų atlikimu ir padėjėjų samdymu. Tačiau šie atlyginimai gali būti sumažinti, dėl parlamentarų nereguliarų dalyvavimą plenariniuose posėdžiuose ir jeigu parlamentarai vengia lankyti komitetų posėdžius.

Amsterdamo sutartimi buvo numatyta suvienodinti visų Europos Parlamento narių atlyginimus, bet dar iki šiol vyksta diskusijos Parlamente ir Taryboje, dėl parlamentarų atlyginimų sulyginimo.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1217 žodžiai iš 2414 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.