Europos sajunga
5 (100%) 1 vote

Europos sajunga

Turinys

1. Įvadas ………………………………………………………….…….2 psl ;

1.1 Europos Sąjunga : kilmė ir etapai …………………………….……..3 psl ;

1.2 Europizmo idėjos raida iki 20 a. …………………………….………4 psl ;

1.3 Europos Bendrijos susikūrimas ……………………………….…….7 psl ;

1.4 Mastrichto sutartis ………………………………………………..….8 psl ;

2. ES , jos sudėtis …………………………………………………………9 psl ;

3. ES kaip tarptautinė organizacija ……………………………….…….11 psl ;

4. ES kaip federacija …………………………………………….……..13 psl ;

5. ES kaip konfederacija ………………………………………….…….14 psl ;

6. ES kas tai . Išvados .………………………………………………….15 psl

7. Literatūra …………………………………………………………….

ĮVADAS

Bėgant metams tokia sąvoka kaip “Europa” buvo objektas mokslinių ir politinių ginčų , kurie tebesitęsia iki šių dienų . Sąvoka “Europa” žymi geografinį , istorinį , kultūrinį , bei politinį vientisumą , bendrumą . Net ligi šiolei mūsų pasaulyje yra paplitusi legenda apie Eeropą ir jos atsiradimą . Europa buvo turtingo finikiečių miesto Sidono karaliaus Agenoro duktė . Dzeusas susižavėjo Europa ir nutarė ją pagrobti . Jis pasivertė grąžuoliu baltu jaučiu , įsiviliojo ją į jūrą ,užsimetė ją ant nugaros ir atplaukė į kretos salą . Šis siužetas ir yra vadinamas Europos pagrobimu .

Senovės Graikijoje žodis Europa reiškė plačiaakę ir plačiabalsę-taigi plačiai žiūrinčią , plačiai teisybę ir neteisybę matančią ir garsiai kalbančią . Apie Europos žemyną kaip geografinę sritį rašė tokie žmonės kaip Heziodas ir Miletietis , Herodotas ir Tukididas , Aristotelis ir Izokratas ,Polibijus ir Ptolomėjus .Graikų filosofas Diogenas pirmasis pavartojo terminą “kosmopolitas” – pasaulio pilietis – priešingą miesto valstybės piliečio sąvokai . Pagal šį filosofą pasaulio pilietis visų pirma buvo Europos pilietis . Dauguma graikų ir romėnų filosofųbuvo tos pačios nuomonės nurodant geografines Europos ribas – Rytuose tarp Azovo jūros ir dono upės , Vakaruose tarp Iberijos ir Atlanto vandenyno . Didžioji Britanija buvo laikoma sala esančia Europoje . Antikinėje epochoje Europa dažniausiai buvo įsivaizduojama kaip teritorija kuri randasi prie viduržemio jūros . Ši sritis ir buvo laikoma Europos branduoliu . Europos geografinė padėtis buvo svarbus faktorius kuris padėjo susiformuoti kultūriniam – istoriniam , politiniam ir ekonominiam bendrumui . Antikinės epochos Europa turėjo įtakos Europizmo idėjos formavimuisi ir vieningos Europos sampratai . Taip buvo padarytas milžiniškas žingsnis kuris padėjo žmogui suvokti jį supantį pasaulį . Antikinė Europa paliko savo palikuonims ir kai kuriuos politinio gyvenimo principus . Be to , ten aptinkamos partikuliarizmo ir universalizmo idėjos , kurios reiškėsi Europos istorinės raidos etapuose . Įvairių europinių koncepcijų ir projektų tyrinėtojai savo darbuose dažnai mini amfiktionus – genčių ir polių sąjungas (Achėjiečių sąjunga) .

Viduramžiais europizmo idėjos vystimąsis buvo susijęs su krikščionybe . Būtent krikščionįų bažnyčia ir buvo pagrindinė varomoji jėga kuri stengėsi suvienyti Europą .

Tuo laikotarpiu pasirodę pirmieji traktatai ir buvo plėtojamos universalizmo idėjos . Feodalinėje epochoje tarp pasaulietinės ir bažnytinės valdžios vyko intensyvi ir nuolatinė kova dėl dominavimo Europos žemyne . Bažnyčios vaidmuo viduramžių Europoje buvo nepaprastai didelis. Krikščionybė tapo Senojo kontinento dvasinio bendrumo pagrindu ,todėl dauguma filosofų ir politikų kalbėjo apie vieningą krikščioniškąją Europą . Vykstant kryžiaus žygiams bažnyčia prisidengdavo po krikščionybės skleidimo vėliava , taip siekdama užkariauti artimuosius Rytus ir Šiaurės Afriką . Jau netgi 14 – ame amžiuje pasirodė pirmieji klausimai ir projektai kurie buvo skirti politinei integracijai . Bet to meto projektuose ir publikacijose dar negalima pastebėti aiškesnių integracijos sąvokos aiškinimų ir teorijų . Tai būdavo daugiausia valstybių sąjungų ar jų susivienijimų steigimo projektai kurie neanalizavo kada ir kaip prasideda integracija ir kaip ji įvyksta .

Tarp pirmūjų sudaromų projektų būtina paminėti Prancūzijos karaliaus prokurorą P.Diubua (14a.). Jis pateikė projektą vietoj pasaulinės valstybės (Romos imperijos) sukurti Europos kraštų sąjungą . Tai turėjo būti savotiška Europos federacija , turinti bendras institucijas ir kelianti svarbiausią tikslą išsaugoti taiką kontinente . Praėjus dar 100 metų ,1462-aisiais , Čekijos karalius Jiržy Podiebradas paskelbė “Taikios Europos konfederacijos” projektą . Kai kurių tyrinėtojų nuomone šis projektas laikomas pirmąja politine Europos iniciatyva . Jis siekė suvienyti visas krikščioniškas Europos jėgas kovai prieš turkus . Šiame projekte taikos Europoje įtvirtinimas buvo tiesiogiai siejamas su Europos valstybių ir tautų susivienijimu į naują salygą bei
reikalingų tam tikslui institucijų sukūrimu . Skirtingai nuo P.Diubua projekto šiame buvo siūloma , kad bendrus europiečių ir krikščionių reikalus imtųsi tvarkyti ne kuri nors stipriausia valstybė , o kad tame procese dalyvautų visos šalys lygiais pagrindais . Bet nepaisant visų šių pastangų vienyti Europos kraštus , pati didžiausia to laikotarpio problema buvo ne tarpvalstybiniai santykiai ir pati integracija , o suverenios valstybės formavimosi ir stiprėjimo problema . 19-a. Europa buvo vienijama po Jungtinių Europos Valstijų šūkiu , kuris iš karto tapo aštrios politinės ir idėjinės kovos tarp valstybių objektu . Šį lozungą labai dažnai naudodavo savo tikslams įvairios to laikotarpio pacifistinės organizacijos . Prasidėjęs pacifistinis judėjimas ypač pasireiškė taikos kongresuose . Pirmasis taikos kongresas buvo sušauktas Londone 1843 m. Žymiausi to laikotarpio pacifistiniai veikėjai buvo Madzinis , D.Garibaldis , V.Hugo , L.Blanas . Sąvoką “Jungtinės Europos Valstijos” pirmasis panaudojo žymus italų respublikos istorikas ir ekonomistas Karlas Kataneo . Giliu jų įsitikinimu , Europos vienybei reikia 4 padrindinių simbolių:

1. valdžios vienybės (imperatoriaus);

2. vieningų įstatymų (Romos teisės);

3. vieno tikėjimo (krikščionybės);

4. vienos kalbos (lotynų).

Nepaisant jų didelio darbo jų veikla neturėjo realaus pagrindo . Vieningos Europos idėjos daug kas tada nesuprato ir ji buvo atmesta . Europoje neišnyko ir kariniai konfliktai . Europos susivienijimo idėja vėl suvešėjo po Pirmojo pasaulinio karo . Ją propagavo austrų grafas R.Kudenhove , parašęs knygą “Kova už viską apimančią Europą” , kuri buvo išleista dideliu tiražu . Knygos autorius teigė , jog muitų tarifais suskaidyta Europa nepajėgi konkuruoti , pavyzdžiui su JAV ir tik vidinė rinka gali garantuoti jai sėkmingą pramonės ir žemės ūkio vystimąsi . Tačiau jis buvo ne vienintelis būsimos Europos ekonominės sąjungos pranašas . 1926m. spalio mėn.Vienoje posėdžiavo pirmasis Pan (apimantis viską , visuma) Europos kongresas . Jame dalyvavę delegatai iš 24 šalių įkūrė įtakingą sąjungą , propaguojančią Europos susivienijimo idėjas . Naujoji organizacija žurnalą “Pan Europa” leido keliomis kalbomis . 1927 metais šios sąjungos garbės pirmininku buvo išrinktas Nobelio premijos laureatas , Prancūzijos užsienio reikalų ministras A.Brianas . Vokietijoje tam aktyviai pritarė šios valstybės užsienio reikalų ministras O.Štrazemanas . Jų iniciatyva Europos valstybių vyriausybėms buvo išsiuntinėtas mamorandumas kuriame buvo siųloma sudaryti Europos federacinę sąjungą . 1929 metais šios sąjungos planus svarstė Tautų sąjunga . Buvo sudarytos net kelios komisijos planams įgyvendinti . Europos susivienijimo idėjai pritarė ir kiti to meto žymūs veikėjai :L.Bliumas ir Ė.Erio (Prancūzija) , L.Emeri ir V.Čerčilis (Anglija). Ją rėmė Prancūzijos bei Vokietijos pramonininkai ir finansininkai , tačiau nepavyko įgyvendinti net minimalių Europos susivienijimo planų . Tam dirva nebuvo pakankamai paruosta ,trukdė politinė situacija . A.Brianas 1932 metais rašė: “Bijau kad kurdami Pan Europą mes netekome politinės iniciatyvos ir Europos sąjungą dabar kuria Vokietijos armija”. Netrukus sekė 2-asis pasaulinis karas .



Baigiantis 2-ąjam pasualiniam karui , kai Vokietijos karinė galia silpo ir buvo palaužta , Europoje vėl atgijo judėjimas už valstybių susivienijimą .Valstybių vadovai susimąatė kaip išsaugoti tauką , gilinti politinę ir ūkinę integraciją .Judėjimą už susivienijimą sugojo daugybė įvairiausių motyvų iš kurių svarbiausi buvo:

1. poreikis sparčiau plėtoti pokario ekonomiką;

2. prekybos Europoje liberalizavimas;

3. naujo ginkluoto konflikto baimė;

4. efektyvios atsvaros rytų blokui sukūrimas;

5. būtinumas gražinti Europai prarastą jos ekonominį ir politinį statusą tarptautinėje bedrijoje .

Europos susivienijimo idėja turėjo šalininkų tiek tarp kairiūjų , tiek tarp dešiniūjų . Ir vieni , ir kiti buvo įsitikinę , kad po dviejų Europos pilietinių karų žemyną galima atstatyti tik bendromis jėgomis . Galingosios Europos valstybės be jas skiriančių nesutarimų turėjo daug daugiau bendrų interesų ir siekių . Vis tvirtesnis buvo įsitikinimas kad šiolaikiniame pasulyje , ypač ekonomikos ir prekybos srityse , maža nacionalinė valstybė kaip nepriklausomas vienetas jau nėra gyvybinga . 20a. pradžioje visos valstybės savo rinkas gynė muitais , nes vidinės rinkos sugebėdavo užtikrinti pakankamą ekonominį augimą . Po Antrojo pasaulinio karo išryškėjo naujos tendencijos . Buvo prieita prie išvados , kad , norint užtikrinti socialinę-ekonominę pažangą reikia pradėti kurti tarpnacionalines rinkas .

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1374 žodžiai iš 4577 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.