EUROPOS SĄJUNGA
Šiandien Europos sąjunga yra didžiausia pasaulyje tarptautinė organizacija, apimanti 3.2 mln. kv.² kilometrų, vienijanti 15 valstybių ir daugiau kaip 370 milijonų gyventojų. 1999 metų ES biudžetas siekia 86 350.4 mln. eurų, arba 362 671.68 mln. Litų. Tai valstybių asociacija, siekianti glaudesnės ekonominės ir politinės integracijos vardan savo piliečių gerbūvio užtikrinimo, taikos ir stabilumo Europoje.
Yra 13 valstybių kurios yra pasiruošusios būti ES narėmis. Tai yra mūsų Lietuva, Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Kipras, Malta, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Turkija, Vengrija.
Lietuva – tai šalis, kandidatė į ES. Referendume dėl narystės ES 91% buvo prabalsuota “ už „. Ar ši šalis bus priimta į ES, sužinosime 2004 gegužės 1d.
Oficialūs santykiai ir bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Europos Bendrijos ( EB ) prasidėjo 1991 m. rugpjūčio 27d., kai EB nusprendė pripažinti Lietuvos nepriklausomybę.
1992 m. gegužės 11d. Lietuva ir Europos Bendrija pasirašė Prekybos ir komercinio bei ekonominio bendradarbiavimo sutartį, kuri įsigaliojo 1993 m. vasario 1d., ir priėmė deklaraciją dėl politinio dialogo tarp EB ir Lietuvos respublikos.
1993 m. birželio 21 – 22 d. vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime Kopenhagoje EB pirmą kartą aiškiai suformulavo savo poziciją dėl Vidurio ir Rytų Europos valstybių narystės ( ES ). Tačiau tai buvo taikoma tik valstybėms, pasirašiusioms Europos sutartis. Baltijos valstybės buvo paminėtos atskiriame paragrafe, kuriame Europos Komisija buvo įpareigota pateikti pasiūlymus dėl tuo metu galiojusių prekybos sutarčių su Baltijos valstybėmis išplėtojimo į laisvosios prekybos sutartis.
1994 m. liepos 18d. buvo pasirašyta ES ir Lietuvos laisvosios prekybos sutartis. Tų pačių metų pabaigoje gruodžio 16d., prasidėjo derybos dėl Europos sutarties. Jos baigėsi 1995 m. balandžio mėn. Europos sutartis buvo pasirašyta birželio 12d.
1995 m. gruodžio 8d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įteikė oficialų prašymą priimti į ES.
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuva padarė ryškią pažangą rengdamasi narystei. Narystės tikslas paskatino aktyviau vykdyti reformas. Lietuva ėmėsi ekonominių reformų, kurios kai kada buvo skausmingos, tačiau būtinos net ir nesiekiant narystės ES, kadangi valstybė nusprendė reformuotis ir sukurti atviros rinkos ekonomiką. Tuo pačiu metu ES teikia Lietuvai paramą, kurios pagrindinis komponentas yra PHARE programa. 2000 – 2002 m. bendra finansinė pagalba siekė apie 126 mln. eurų pagal PHARE programą, 90 mln. eurų pagal SAPARD programą ir apie 155 mln. eurų pagal ISPA programą.
Pastaraisiais metais vis daugiau ES pagalbos buvo skiriama Lietuvos institucijų kūrimui arba stiprinimui. Tai reiškia, kad kuriamos ir stiprinamos demokratinės organizacijos ir viešosios institucijos, kurios įgyvendiną ir įtvirtiną ES acquis.
Todėl 1998 m. Europos Komisija pradėjo vadinamąją poravimo programą, finansuojamą PHARE lėšomis, kuri inicijavo institucijų kūrimo procesą. Remiantis valstybių narių valstybės tarnautojų patirtimi, pagal poravimo programą padedama kandidatėms įgyti struktūrinių, personalinio valdymo ir vadovavimo įgūdžių, reikalingų įgyvendinti asquis, ir siekti valstybių narių standartų.
Lietuvos pažanga įgyvendinat stojimo kriterijus stebi Europos Komisija, kuri ES Taryba kiekvieną kandidatę. 2002 m. reguliariojoje ataskaitoje apie Lietuvos pažangą rengianti vykdomosios reformos ir ji pripažįstama funkcionuojančios rinkos ekonomikos valstybe. Tačiau dar turi nemažai atlikti kovodama su korupcija, mažindama nedarbą, gerindama bendravimą naudotis ES struktūriniais fondais.
KODĖL LIETUVA TURĖTŲ UŽDARYTI IGNALINOS ATOMINĘ ELEKTRINĘ?
Teisinis atominės energetikos reguliavimas išplėstoje ES nesiskirs nuo dabartinio. Valstybės narės ir toliau galės pasirinkti energijos šaltinius savo elektros gamybai, todėl galimybė naudoti atominę energiją išliks. Šiuo metu kai kuriose valstybėse narėse visiškai nėra atominių elektrinių, kitos yra nusprendusios jas uždaryti, o dar kitos 4 – 76 proc. Elektros pagaminama naudojant šią energiją. Atominės energetikos sektorius sudaro apie 35 proc. Visos elektros gamybos.
Iš dvylikos valstybių, besiderinančių dėl narystės, septyniose veikia atominės jėgainės, kurios sudaro 8 – 73 proc. Visos elektros gamybos tose valstybėse. Todėl pasibaigus plėtrai ES energijos gamybos būdų vidurkis šiek tiek pasikeis. Nors ES yra pareikalavusi, kad kandidatės užtikrintų aukšto lygio saugą gaminant atominę energiją ir tam suteikusi atitinkamas rekomendacijas.
Kai kuriose valstybėse ( Slovėnija ir Rumunija ) veikia vakarietiško tipo reaktoriai, tačiau kitose – sovietinio dizaino reaktoriai, kuriuose, siekiant pagerinti saugos lygį, nuolat vyksta atnaujinimo ir modernizavimo darbai. Tokie reaktoriai yra skirtingų modelių ir pagaminti įvairiu laikotarpiu. Paprastai naudojami keturių tipų reaktoriai: RBMK, VVER 440/230, VVER 440/213 ir VVER 1000.
Lietuva yra įsipareigojusi pirmojo Ignalinos atominės elektrinės RBMK tipo bloko eksploatavimą nutraukti iki 2005 m. lietuva taip pat turi priimti sprendimą dėl antrojo bloko uždarymo datos. Europos komisijos nuomone,
antrasis Ignalinos atominės elektrinės blokas turėtų būti sustabdytas iki 2009 m. Slovakija ir Bulgarija taip pat įsipareigojo uždaryti Bohunicos ir Kozlodujaus atomines elektrines jėgaines.
Atominė sauga nėra nustatoma tik pagal jėgainės modelį. Ją užtikrina ir saugos kultūra ( efektyvus ir nepriklausomi priežiūros režimai, eksploatavimo procedūros, kokybės kontrolė, šiuolaikiniai valdymo metodai ir mokymai ), kurią ES perteikia valstybėms kandidatėms.
Atominių elektrinių eksploatavimo saugumo priežiūros ES valstybėse narėse duomenys per praėjusiu dešimtmečius buvo išskirtinai geri. Sąjunga palaiko energetikos saugumo priemonių atnaujinimą valstybėse kandidatėse teikdama finansinę pagalbą, taip pat įtraukdama jėgainių operatorius ir reguliuotojus į atominės energetikos saugumo bendradarbiavimo programas. Todėl plėtra prasidės prie atominės energetikos saugumo Europoje užtikrinimo.
Ar plėtra reiškia, kad didelės nusikalstamumo, narkotikų plitimų ir žmonių nelegalaus išvežimo rizika? Ar plėtra padės ES kovoti su terorizmu?
Plėtra sumažins tokių problemų, susijusių su dabartinės ES piliečiais, riziką, kadangi naujosios narės, tarp jų ir Lietuva, turės įdiegti griežtesnius standartus, tobulesnes procedūras ir bendradarbiavimą kovoje su nusikalstamumu – tai kandidatės jau pradėjo daryti nelaukdamos, kol taps ES narėmis.