TurinysĮžanga 3
Kokie yra narystės Europos sąjungoje pliusai? 4
Kokie yra narystės Europos sąjungoje minusai? 6
Kas įstojus į Europos Sąjunga laukia ūkininkų? 8
Ar zinote kad 11
Informacijos šaltiniai 12
Istorijos pradžia
ES istorijos pradžia sietina su trimis Europos Bendrijomis: 1951 m.
Paryžiuje įsteigta Europos anglių ir plieno bendrija, 1957 m. Romoje
įsteigtos Europos atominės energetikos bendrija ir Europos ekonominė
bendrija. 1967 m. liepos 1 d. visoms trims bendrijoms įsteigus bendras
institucijas, imtas taikyti „Europos Bendrijų“, arba „Europos Bendrija“,
terminas.
„Europos Sąjungos“ terminas oficialiai imtas taikyti nuo 1993 m. 1992 m.
vasario 7 d. pasirašius Mastrichto sutartį (sutartis įsigaliojo 1993 m.
lapkričio 1 d.) iki tol vartojamas „Europos Bendrijos“ terminas buvo
pakeistas „Europos Sąjungos“ terminu. Pagal Mastrichto sutartį, Europos
Sąjungą sudaro trys sudedamosios dalys (ramsčiai): Europos Bendrijos
(Europos anglių ir plieno bendrija, Europos ekonominė bendrija ir Europos
atominės energetikos bendrija (Euratomas), bendroji užsienio ir saugumo
politika, bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse.
Kokie yra narystės Europos Sąjungoje pliusai?
Politinė prasme narystė ES reiškia Lietuvos stabilumo didėjimą, tai, be
jokios abejonės, bus juntama ir ekonomikoje. Juk verslas gali sėkmingai
vystytis tik ten, kur yra aiški ir daugiau ar mažiau stabili įstatyminė
bazė. Užsienio investicijos visuomet aplenks valstybę, kuri gali
neatlaikyti politinio ar ekonominio vidaus ar užsienio jėgų spaudimo. Todėl
integracija į ES ir narystės joje – tai realiausia galimybė šaliai
sėkmingai vystytis ir modernizuoti ūkį.Narystė ES suteiks realius svertus, leisenčius Lietuvai dalyvauti
dydžiojoje politikoje ir nelikti pasaulio užkampyje. Tapusi ES nare Lietuva
kartu taps tiesiogiai ateities Europos kūrime dalyvaujančia valstybe.
Lietuvos dalyvavimas Europos viršūnių taryboje, Europos komisijoje, ES
Taryboje, Europos Parlamente ir kitose institucijose užtikrins tokį mūsų
,,buvimą” Europoje, kurio Lietuva neturėjo nuo pat vėlyvųjų viduramžių.Narystė ES sustiprins kultūrinę Lietuvos priklausomybę Europai. Ši
kultūrinė priklausomybė turi didžiulę reikšmę pasitikėjimui tarp piliečių,
ūkio subjektų ir valstybių ir atitinkamai yra svarbi saugumo ir net
ekonominės gerovės sąlyga.ES teisės perėmimas bei narystė ES įtvirtins modernią ir efektyvią ūkio ir
kitų politikos sričių reguliavimo struktūrą bei labai patobulins Lietuvos
teisinę sistemą.Narystė ES taip pat yra siejama su padidėjusiomis galimybėmis. Pirmiausia
tai padidėjusios galimybės aktyviam ir mobiliam visuomenės sluoksniui.
Studentija galės semtis žinių užsienio universitetuose, o dėstytojai ir
profesūra – jas ten skleisti. Meno ir kultūros žmonėms integracija reikš
prasiplėtusias galimybes ES kultūrai skirtose programose.Verslininkai galės perduoti savo gaminius ar teikti paslaugas ne tik trims
milijonams tautiečių, betir dar keliems šimtams milijonų Europos gyventojų.
Be to, sumažės kliučių verslui ES rinkoje. Kita vertus, naudos taurės
vietos įmonės, nes jos bus geriau apsaugotos nuo konkurencijos iš
Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalių, taip pat tos įmonės, kurios
iš NVS šalių importuos prekes, atitinkančias ES standartus.Narystė ES bus naudinga ir ūkininkams, kurie pretenduos į ES paramą ir
Bendrosios žemės ūkio politikos lėšas. Tai reikš papildomas investicijas į
ūki, darbo vietų kūrimą, galimybę imtis naujos veiklos (pvz., kaimo
turizmo), pagaliau – parduoti savo produkciją keliems šimtams milijonų
Europos vartotojų.Kaimo ir mažų miestelių gyventojams narystė ES (per ją dalivavimas ES
regioninėje politikoje) reikš darbo vietų kurimą, nedarbo sumažinimą,
galimybė plėtoti savo verslą. Tokiu būdu mažės ekonominio ir socialinio
išsivystymo skirtumai tarp Lietuvos regionų (šio rodiklio skirtumas tarp
apskryčių siekia 2,5 karto). Ekspertų skaičiavimais, Lietuva, įstojusi į
ES, kasmet gautu apie 400 – 600 mln. litų paramą ekonominėms ir socialinėms
problemoms spręsti iš ES struktūrinių fondų.Kai dėl lėšų, kurias Lietuva gaus iš ES biudžeto, tai pirmaisias narystės
metais mūsų šalis iš ES turėtų gauti apie 1,7 mlrd. litų, o įmokos į ES
biudžetą sudarytų apie 640 mln. litų, t.y. beveik tris kartus mažiau.
Turint omenyje, kad visas Lietuvos 2001 m. valstybės biudžetas yra maždaug
7,4 mlrd. litų, ši parama būtų išties juntama. Praėjus 4 – 5 metams po
Lietuvos istojimo į ES, įplaukos iš ES biudžeto pasiektų apie 3,3 – 3,7
mlrd. litų, tai reikštų 2,8 – 3,3 mlrd. litų grynųjų įplaukų. Žinoma,
būtina sąlyga šioms lėšoms gauti yra pačios Lietuvos financinis dalyvavimas
(vadinamas kofinansavimas). Paprastai tariant, maždaug du trečdaliai naujo
kelio ar pastatymo išlaidų guls ant ES, trečdalis – ant Lietuvos pečių.
Grižti ES
aplinkos apsaugos standartai, prekių ir paslaugų kokybės
reikalavimai, dėmesys, skiriamas vartotojų apsaugai, lems tai, ką
apibendrintai galima pavadinti gyvenimo kokybės pagerėjimu. Galima drąsiai
teigti, kad tik dėl integracijos į ES gersime švaresnį vandenį ir
kvėpuosime grynesniu oru tuoj., o ne, pavyzdžiui, po 5 metų (viena Lietuva
tiesiog būtų nepajėgi skirti tiek liešų aplinkos apsaugai ).Apibendrinant galima teigti, kad pagrindinis narystės ES pranašumas – tai
atsivėrusios naujos galimybės. Ir tik nuo mūsų visų (tiek valstybės, tiek
kiekvieno piliečio) priklausys, ar mes sugebėsime jomis pasinaudoti.