Europos sąjunga
5 (100%) 1 vote

Europos sąjunga

I. INTEGRACIJOS TEORIJOS PAGRINDAI

1.Integracijos samprata:

a)ekonominė integracija,

b)politinė integracija.

2.Integracijos principai:

a)rinkų integracijos ,

b)integracijos gilinimo,

c)skirtumų toleravimo,

d)konvergencijos ir vieningumo,

e)socialinio modelio apsaugos,

f)atvirumo Europos valstybėms,

g)integracijos į pasaulio ekonomiką.

3.Ekonominės integracijos teorijos:

a)liberalizmo,

b)institucionalizmo.

4.Ekonominės integracijos pakopos:

a)laisvosios prekybos zona (LPZ),

b)muitų sąjunga,

c)bendra rinka,

d)ekonominė ir valiutų sąjunga.

5.Politinės integracijos teorijos:

a)funkcionalizmo,

b)federalizmo.

II. EUROPOS SĄJUNGA :KILMĖ, ETAPAI IR PLĖTRA

1. Europizmo idėjos atsiradimas ir raida

2.Valstybių bendradarbiavimas pokario Europoje.Maršalo planas.

3.Europos bendrijų kūrimas 1950m.-1986m.:

a)R.Šumano planas (1950.05.09.)ir Paryžiaus sutartis (1951.04.08.),

b)Romos sutartys:EEBir EA (1957.03.25)/(1958.01.01.),

c)Muitų sąjungos sukūrimas (1968.07.01.),

d)Sujungimo sutartis (EAPB+EEB+EA) (1965.04.08.) / (1967.07.29.),

e)Suvestinis Europos aktas (1986.02.17,)/(1987.07.01.).

4.Europos Sąjungos (Mastrichto) sutartis (1992.02.07.)/ (1993.11.01.).

5.Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikimas (1993.06.21-22.).

6.Amsterdamo sutartis (1997.10.02) /(1999.05.01.).

7.Nicos sutartis.(2001.02.26.) / (2003.02.01.).

8.Lisabonos strategija (2003.03.).

9.Atėnų aukščiausiojo lygio susitikimas (2003.04.16.).

10.ES plėtros etapai.

11.ES tikslai,principai ir simboliai.

III. EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJOS IR SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS

1.Pagrindinės Europos Sąjungos institucijos ,jų genezė,galios ir veikla:

a) Europos parlamentas;

b)Taryba;

c) Europos vadovų Taryba;

d) Komisija;

e)Teisingumo teismas;

f) Audito rūmai.

2.Ekonomikos ir socialinių reikalų bei Regionų komitetai

3. Kitos Europos Sąjungos institucijos:

a) Europos centrinis bankas;

b) Europos investicijų bankas;

c) Ombudsmenas.

4.Sprendimų ir teisės aktų priėmimas

a) Konsultavimasis;

b) Pritarimas;

c) Bendras sprendimas.

IV.BENDROSIOS (VIDAUS) RINKOS KŪRIMAS.EKONOMINĖ IR VALIUTŲ SĄJUNGA.

1. Bendrosios rinkos samprata.

2. Bendrosios rinkos kūrimas:

a) Pagrindiniai vidaus rinkos principai;

b) Kliūčių laisvam gamybos veiksnių judėjimui šalinimas:

1.Fizinių,

2.Techninių,

3.Kliūčių šalinimas mokesčių srityje.

3.Ekonominės ir valiutų sąjungos kūrimo etapai:

a)I EVS kūrimo etapas,

b)II EVS kūrimo etapas:

1.Konvergencijų reikalavimo kontrolė,

2.Instituciniai pakitimai bankininkystėje,

3.Valiutų Sąjungos kūrimo scenarijus.

c)III EVS kūrimo etapas.

EUROPOS SĄJUNGA

1. Integracijos samprata

Integracija (lot.integratio-atnaujinimas ,atstatymas) yra daugiaprasmė ir įvairiai traktuojama sąvoka,reiškianti atskirų dalių sujungimą į vieną sistemą. Santykiai tarp dalių ir jų funkcijos yra koordinuoti bei subordinuoti ir reguliuojami visos sistemos interesų atžvilgių.Pagal savo mastą ir sprendžiamų klausimų sudėtingumą integracija gali būti: globalinė (Tarptautinis valiutos fondas,Tarptautinis rekonstrukcijos vystymo bankas,ITO ) ir regioninė (Europos sąjunga,NAFTA,ASEAN ).

Inegracijos procese dalyvauja įvairūs subjektai: valstybės, supranacionalinės institucijos (supranacionalumas-viršvalstybingumas,tarpvyriausybiškumas),įmonės,visuomeninės organizacijos.Paprastai yra skiriamos dvi integracijos formos:ekonominė ir politinė integracija.

a) Ekonominė integracija tai ekonominio gyvenimo internacionalizacijos forma,valstybių ekonominis bendradarbiavimas pagal suderinta tarpvalstybinę ekonominę politiką.Šie santykiai tam tikrais klausimais pranoksta sutartinius,dvišalius įsipareigojimus.Dažniausiai integraciją sąlygoja priežastys,susijusios su gamybinių jėgų raida:

1.įmonės perauga nacionalinių rinkų ribas(ypač didelėse šalyse),

2.reikia plėsti nuolatinį tarptautinį darbo pasidalijimą,

3.didėja naujų rinkų poreikis,

4.nacionalinis ūkis vis labiau priklausomas nuo pasaulinės ekonomikos,

5.prekybos politikos liberalizavimas(dirbtinių barjerų prekybai ,investicijų judėjimui pašalimimas),

6.technologiniai pasiekimai (pigus oro transportas,kompiuteriai ,telefonai,faksai).

Idealios sąlygos ekonominėi integracijai- bebarjerinė rinka,kurioje prekės,paslaugos,žmonės ir kapitalas galėtų judėti be jokių suvaržymų.Nuo pasiekto integracijos lygio priklauso gerovės efektai, kurie gali būti:

1.vartojimo(del muitų ir kitų prekybinių barjerų pašalinimo prekės tampa pigesnės),

2.prekybos (gerėja prekybos sąlygos),

3.konkurencijos,

4.augimo(skatinamas spartesnis ekonominis augimas).

b) Politinė integracija tai individų,socialinių grupių,institucijų ir valstybių sujungimas į vieną visuomeninę sistemą.Yra dvi viena kitai priešingos politinės integracijos koncepcijos:1) Europos valstybių sąjungos ir 2)Federacinės valstybės koncepcijos.O taip pat ir tų koncepcijų skirtingi principai:1)tarpvyriausybiškumo ir 2)supranacionalumo.

Pirmuoju
atveju susivienijusios valstybės išlieka suverėnios ir disponuoja veto teise,neatsisako įstatymų leidybos kompetencijos ir neįkuria atskiro federalinio parlamento arba bendros centrinės vyriausybės.Antruoju atveju valstybės narės perleidžia savo teises ir kompetencijas naujai įkurtoms supranacionalinėms institucijoms, koordinuoja politinius ir teisinius procesus.Politinė integracija suintensyvėjo pradėjus kurti Europos bendra rinką,kurią inicijavoEuropos Komisija ir jos pirmininkas Ž. Deloras,pasiūlęs vadinamąją aktyvios politinės integracijos strategiją.Laisvajai rinkai plečiantis reikėjo bendrų politinių įstatymų. Imta kalbėti apie bendrąsias politikas,turinčias apsaugoti įvairias socialines grupes nuo neigiamų didėjančios konkurencijos pasėkmių.Taigi naujoji ,,Politinės sąjungos ‘‘koncepcija turėjo stiprinti ir plėtoti Bendrijos (Europos sąjungos) politinės sistemos struktūras,bendradarbiavimą užsienio ir saugumo politikoje,teisėje ir vidaus reikaluose.

Kai kurie tyrinėtojai,analizuodami Bendrijos(ES) prigimtį,akcentuoja jos panašumą į segmentuotas visuomenes,kurių politinės sistemos apibūdinamos k o n s e s u a l i n ė s demokratijos sąvoka.Skiriamasis tokios demokratijos bruožas – daugumos valdžios principo nepripažinimas.Paprastai konsesualinę demokratiją charakterizuoja tokios nuostatos:

1.organizacinė ir teritorinė segmentų autonomija;

2.sprendimus priima visų segmentų,dalyvaujančių politikoje atstovai ir niekas negali būti iš šio proceso pašalintas;

3.kiekvienas segmentas turi veto teisę;

4.proporcingas atstovavimas valdžios institucijose ir biurokratijoje.

Konsesualinės demokratijos modelis taikomas aiškinant ES pagrindinius funkcionavimo principus. Segmentuotų visuomenių pavyzdžiu gali būti Kanada,Šveicarija,Belgija ir kai kurios kitos šalys.

2. Integracijos principai

Pokario laikotarpiu išryškėjo bendri Europoje vykstančios integracijos principai,nulėmę pagrindinių tikslų ir uždavinių įgyvendinimo būdus.Pagrindiniai iš jų yra:

a)Rinkų integracijos principas.

Jis pabrėžia,kad ES ekonominė integeacija yra pagrįsta valstybių narių rinkų integracija.Ją sudaro atviros ir tarpusavyje konkuruojančios rinkos,garantuojančios sandorių laisvę ir rinkos dėsnių veikimą.Rinkų integracija turi būti harmonizuota,t.y. visų šalių vyriausybės turi vienodas galimybes kištis į ekonomikos sferą ir įtakoti rinkos procesus.Pagrindinis harmonizacijos instrumentas- valstybių narių teisinių sistemų derinimas.

b)Integracijos gilinimo principas.

ES realizuodama savo tikslus ir uždavinius,pirmiausia atsižvelgia į savo narių ketinimus (nuolat gilinti integraciją).Antai,Romos sutartyje (1957m.)buvo akcentuojama muitų unijos ir bendros rinkos kūrimas.Vieningos Europos aktas (1987) patvirtino vidaus rinkos kūrimo principus ir naujus Bendrijos įgaliojimus gamtosaugos ,vartotojų apsaugos ir socialinėje srityje.Naujus tikslus iškėlė Mastrichto sutartis(1993m.): Ekonominės ir valiutų sąjungs(EVS) sukūrimas,pramonės politika ,transeuropinė transporto,energetikos bei telekomunikacijų infrastruktūros programa.

c)Skirtumų toleravimo principas.

Įvairovė visuomet buvo išskirtinis Europos bruožas,o pagarba jai tapo svarbiu integracijos elementu.Įvairovė, pavyzdžiui,ekonomikos srityje,pasireiškia tuo,kad ES yra:

a) skirtingi rinkos ekonomikos modeliai,

b) nevienodas centrinės valdžios vaidmuo ekonominiame gyvenime,

c) įvairios pramonės demokratijos struktūros,

d) įvairūs centrinių ir periferinių rajonų santykiai,

e) nevienodos teisinės sistemos,

f) skirtingos išorinės ekonominių ryšių sistemos.

d)Konvergencijos ir vieningumo principas.

Dėl konvergencijos (suartėjimo) atsiranda bendri gamybos,paskirstymo ir administravimo aspektai.Visa tai suvienodina įvairių šalių vyriausybių veiklos metodus (reguliavimo ir kišimosi) ir makroekonomines politikas.

Vieningumo principas tampriai susijęs su vystymosi tolygumu. Šio principo būtinumą (kaip ir regioninės politikos) sąlygoja ekonominiai ir socialiniai skirtumai tarp ES šalių ir regionų.

e)Socialinio modelio apsaugos principas.

Vienas iš pagrindinių ES uždavinių- didelio užimtumo,socialinės apsaugos ir gerbūvio užtikrinimas Bendrijoje.ES socialinio modelio esmė- darbo sąlygų suvienodinimas,judėjimo laisvė,socialinė apsauga ir diskriminavimo šalinimas.Visuomenės politikos priemonių vykdymą remia Europos socialinio vystymo fondas.

f)Atvirumo Europos valstybėms principas.

ES yra atvira visoms demokratinėms Europos valstybėms,pripažįstančioms žmogaus teises ir laisves.Šio principo išraiška- ES plėtimasis

g)Integracijos į pasaulio ekonomiką principas.

Kiekviena ES narė turi teisę turėti ryšių su kitomis pasaulio valstybėmis ir dalyvauti tarptautinėse organizacijose.Ypač didelę reikšmę turi valstybių narių dalyvavimas daugiašalėse derybose,kurių tikslas-prekybos liberalizavimas ir atviros prekybos sistemos sukūrimas pasaulyje.

3.Ekonominės integracijos teorijos

Ekonominius santykius integracijos teorijoje atspindi liberalizmas ir institucionalizmas.

a) Liberalizmas.

Liberalizmo atsiradimas susijęs su pramonine revoliucija,kuri pirmiausia pasireiškė
Europoje ir Š. Amerikoje.Būtent tada laisvosios rinkos idėją pakeitė įvairias protekcionizmo teorijas.Didysis liberalizmo teoretikas A.Smitas ,kurio veikalas ,,Tautų turto prigimties ir priežąsčių tyrimas‘‘tapo liberalinio ūkio biblija.A.Smitas ir kiti teorėtikai asmeninį interesą ir konkurenciją laikė svarbiausiais ūkinės veiklos principais.Privatinė nuosavybė tapo naujos kapitalizmo sistemos pagrindu,o siekimas gauti didžiausią pelną- svarbiausiu visuomenės pažangos veiksniu.Liberalizmo teorijoje galima išskirti penkias liberalizmo laisves:

1.Laisvė nuo valdžios intervencijos suteikė individui ekonominį savarankiškumą ir iki minimumo sumažino valstybės kišimąsi į privatinės nuosavybės sferą.

2.Verslo laisvė panaikino anksčiau egzistavusias įvairias nuostatas,draudžiančias laisvai ir nevaržomai pasirinkti verslą.

3.Laisvė disponuoti nuosavybe suteikė galimybę laisvai perleisti arba skolinti savo turtą.

4.Laisvė sudaryti sutartis skatino sudarinėti ekonomines sutartis,panaikino ankstesnius darbo statutus.

5.Laisvė organizuotis suteikė galimybę jungtis į įvairias profesines sąjungas ir ekonomines organizacijas.

Liberalizmo teorijos atstovai yra tos nuomonės,kad ekonominės integracijos galima siekti per laisvą tarptautinę prekybą. Šiuo atveju savarankiš kos valstybės neaukoja savo suveriniteto,kadangi laisva prekyba pati savaime integruoja įvairias sferas.Tokia integracija anot liberalų ,yra pati tobuliausia.Čia dominuoja vien tik rinkos dėsniai ir niekuo neapribota laisva konkurencija.Atmetama būtinybė kurti ypatingas supranacionalines instistucijas ,kurios rūpintusi integracija.Kai kurie liberalizmo teoretikai integracijos sąvoką apbūdina dar tiksliau.Jie prilygina ją vieningai rinkai,kurioje nėra jokių apribojimų laisvam prekių, kapitalo ir žmonių judėjimui.Pasak liberalų kuo mažesnis valstybinis intervencionizmas, tuo aukštesnis integracijos laipsnis.Šiuo atveju valstybė neturi ekonominės politikos ir jos vaidmuo integracijos procese visiškai paprastas.

b) Istitucionalizmas.

Visiškai priešingą požiūrį į integracijos prcesus išreiškia istitucionalizmas.Institucionalistai pagrindiniu visuomenės struktūros elementu laiko instituciją- grupės žmonių sąjungą (šeimą,profsąjungą,partiją, bažnyčią,valstybę) apibrėžtam tikslui pasiekti.Visos šios institucijos turi savo teisę,valdymo institucijas,bendrus moralinius ir idėjinius principus ir yra lygiavertės atatinkamai savo narių interėsams.

Institucionalistai vadovaujasi teiginiu,kad efektyviam integracijos procesui plėtoti nepakanka vien laisvos konkurencijos ir tarptautinių ekonominių santykių liberalizavimo.Tam būtina suderinti atskirų valstybių ekonomines politikas,o tai savo ruožtu verčia šalis kurti specialias tarptautines institucijas ir koordinacinių elementų sistemas.Šia prasme institucinė integracija suprantama kaip įvairių normų,taisyklių, politikų,institucijų harmonizavimas.

Išvada.Dažniausiai integracijos procese būtina derinti atskirus laisvos pasaulinės ir regijoninės prekybos aspektus su valstybių vedama ekonomine politika.Tik tokiu būdu galima pašalinti neigiamas rinkos dėsnių veikimo pasekmes ir problemas,su kuriomis susiduria ekonomika.

4.Ekonominės integracijos pakopos

Daugelis integracijos tyrinėtojų išskiria keturias integracijos pakopas:

a)Laisvos prekybos zona (LPZ),

b)Muitų sąjunga,

c)Bendra rinka,

d)Ekonominė ir valiutų sąjunga.a) Laisvos prekybos zona( LPZ).

Tai žemiausia integracijos pakopa arba silpna ekonominės integracijos forma.

Paprastai ji apibūdinama kaip grupė šalių (Lt.,Lv.,Es.) prekiaujančių tarpusavyje be muitų (muitas-mokestis uždedamas įvežamoms prekėms į šalį,padidinantis jų kainas) ir kvotų (kvota –tam tikrų prekių kiekio įvežimo ribojimas) .Kiekviena tokios grupės šalis turi savarankišką muitų sistema šalims nepriklausančioms laisvos prekybos zonai(Ln.,Ru.,Bl.).Tam,kad prekės iš kitų šalių nebūtų į laisvosios prekybos zoną importuojamos per šalį,turinčią mažiausią muitą zonoje,yra sudaromos taip vadinamos prekių kilmės taisyklės.Būtent tokios rūšies sutartį iki įstojimo į ES buvo pasirašiusios Lt.,Lv.ir Es.

Dabar pasaulyje yra daug regioninių valstybių grupuočių,kurias tenkina toks integracijos lygis.LPZ yra laikomos šios valstybių grupuotės:

1.NAFTA – Šiaurės Amerikos LPZ,susiformavusi 1988-1994m.(JAV,Kanada,,Meksika).

2.EFTA – Europos laisvos prekybos asocijacija,įkurta1960m.(Norvegija,Islandija,Lichtenšteinas,Šveicarija)

3.ASEAN – Pietryčių Azijos valstybių

asociacija,įkurta1967m.(Brunėjus,Malaizija,Filipinai,Singapūras,Tailandas,Indonezija).

b) Muitų sąjunga.

Aukštesnė integracijos pakopa yra muitų sąjunga(unija).Ji skiriasi nuo LPZ tuo, kad šalys pasirašiusios tokia sutartį ,ne tik panaikina tarpusavio muitus,bet taip pat sukuria bendrą muitų sistemą ,,trečioms šalims“.Techninių požiūriu tai paprastesnis sprendimas ,kadangi nebereikalingos atatinkamos prekių kilmės taisyklės bei jas kontroliuojantis biurokratinis aparatas.Muitų sąjunga Europos bendrijoje buvo sukurta 1968m.

Ryškiausias muitų unujos pavyzdys yraVakarų Afrikos ekonominė bendrija,įkurta
1959m.ir vienijanti šalis anksčiau priklausiusias pracūziškajai Vakarų Afrikai (išskyrus Gvinėją ir Mauritaniją).Jos principai:prekės pagamintos šiose šalyse,gali netrukdomai judėti po Bendriją,supaprastinta jų taksacijos sistema (kainų nustatymas ir vieninga tarifų sistema iš trečiųjų šalių įvežamoms prekėms).

c) Bendra rinka.

Tai dar aukštesnė integracijos pakopa.Muitų sąjunga,kaip ir LPZ prekių ir paslaugų judėjimą apima ribotai.Bendrojoje rinkoje prasideda nevaržomas kapitalo,prekių,paslaugų ir darbo jėgos judėjimas.Tarp valstybių narių atsiranda didelė vidaus rinka, kuri įvairiais būdais yra saugoma nuo įšorės šalių.Valstybės pradeda derinti mokesčių ir socialinės apsaugos sritis,socialinę,konkurencijos,pramonės ir kitas politikas.Kiekvienas pilietis turi teisę dirbti visose bendrosios rinkos šalyse be jokių papildomų leidimų ir apribojimų.Taip pat kiekvienas bendrosios rinkos pilietis turi tesę investuoti arba atidaryti įmonę bet kurioje bendrosios rinkos šalyje,Bendra Europos rinka formavosi nuo 1985m.,o šis procesas baigėsi 1992m.

d) Ekonominė ir valiutų sąjunga.

Tai giliausia ir stipriausia ekonominės integracijos pakopa.Ekonominė sąjunga apima centralizuotą ekonominę politiką.Pagrindinės ekonominės politikos sritys atiduodamos koordinuoti įkurtoms specifinėms institucijoms (Europos centrinis bankas).Ekonominei sąjungai įkurti reikia suvienodinti apmokestinimo sistemas ir socialines politikas.Be to, reikia finansiškai reguliuti lygiagrečius konjunktūros svyravimus ir laikytis bendros pramonės skatinimo politikos.

Valiutinė sąjunga yra integracijos etapas,kai patenkinami bendrosios rinkos reikalavimai ir šalys naudoja bendrus pinigus.Turint vieną valiutą,išvengiama su valiutos kursų svyravimais susijusios rizikos ir tokiu būdu skatinama šalių tarpusavio prekyba,sukuriant aukštesnį bendros gerovės lygį.Reikia pasakyti ,kad pasaulyje tik vienintelė ES,siekdama glaudesnio bendradarbiavimo nuo1992m.kuria ekonominę ir valiutinę sąjungą.

1999.01.01-euro gimimas.

2002.01.01-Įvedami euro banknotai ir monetos.Susidarė Euro zona į kuria neįeina Anglija,Danija ir Švedija.

II. EUROPOS SĄJUNGA :KILMĖ, ETAPAI IR PLĖTRA- 4val.

1. Europizmo idėjos atsiradimas ir raida

2.Valstybių bendradarbiavimas pokario Europoje.Maršalo planas.

3.Europos bendrijų kūrimas 1950m.-1986m.:

a)R.Šumano planas (1950.05.09.)ir Paryžiaus sutartis (1951.04.08.),

b)Romos sutartys:EEBir EA (1957.03.25)/(1958.01.01.),

c)Muitų sąjungos sukūrimas (1968.07.01.),

d)Sujungimo sutartis (EAPB+EEB+EA) (1965.04.08.) / (1967.07.29.),

e)Suvestinis Europos aktas (1986.02.17,)/(1987.07.01.).

4.Europos Sąjungos (Mastrichto) sutartis (1992.02.07.)/ (1993.11.01.).

5.Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikimas (1993.06.21-22.).

6.Amsterdamo sutartis (1997.10.02) /(1999.05.01.).

7.Nicos sutartis.(2001.02.26.) / (2003.02.01.).

8.Lisabonos strategija (2003.03.).

9.Atėnų aukščiausiojo lygio susitikimas (2003.04.16.).

10.ES plėtros etapai.

11.ES tikslai,principai ir simboliai.

1.Junevičius A.Europos Sąjunga:istoriniai politiniai ,teisiniai aspektai.K.,1999.

2.Pukelienė V.Europos integracijos politiniai ir ekonominiai procesai.K.1997.

3.Europos integracijos pamokos.V.2000.

4.12 Europos pamokų.V.2004.

5.Kaip veikia Europos Sąjunga.V.2004.

1.Europizmo idėjos atsiradimas ir raida.

Sąvoka ,,Europa“ žymi geografinį,istorinį,kultūrinį bei politinį bendrumą.Senovės Graikijoje žodis,,Europa“reiškė plačiaakę ir plačiabalsę,taigi plačiai žiūrinčią ir garsiai kalbančią.Apie Europą kaip geografinę sritį rašė Heziodas ir Miletietis,Herodotas ir Tukidas,Aristotelis ir Izokratas,Polibijus ir Ptolomėjus.Dauguma graikų ir romėnų autorių buvo tos pačios nuomonės nurodant geografines Europos ribas – Rytuose tarp Azovo jūros ir Dono upės,Vakaruose- tarp Iberijos ir Atlanto vandenyno.Antikoje Europa dažniausiai buvo įsivaizduojama kaip teritorija,esanti prie Viduržiemio jūros. Ši sritis ir buvo laikoma Europos branduoliu.Geografinis faktorius buvo svarbus tuo,kad jis padėjo susiformuoti kultūriniam- istoriniam,politiniam ir ekonominiam bendrumui.Antikinė Europa turėjo įtakos europizmo idejos formavimuisi ir vieningos Europos sampratai.Buvo padarytas milžiniškas žingsnis padedant žmogui suvokti jį supantį pasaulį ir visą jo grožį.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2640 žodžiai iš 8741 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.