Europos sąjungos mokesčių sistema
5 (100%) 1 vote

Europos sąjungos mokesčių sistema

112131

TURINYS

Įvadas 3

1 Mokesčių sistemos 4

2 Europos šalių mokesčių sistemos 4

2.1 Prancūzijos mokesčių sistema 4

2.2 Vokietijos mokesčių sistema 6

2.3 Didžiosios Britanijos mokesčių sistema 8

2.4 Italijos mokesčių sistema 9

2.5 Austrijos mokesčių sistema 12

2.6 Suomijos mokesčių sistema 15

2.7 Belgijos mokesčių sistema 16

2.8 Lietuvos mokesčių sistema 17

Išvados 19

Literatūra 20

ĮVADAS

Formuojantis valstybinėms sistemoms, atsirado poreikis imti mokesčius valstybės išlaidoms padengti. Valstybių mokesčių sistemos bei atskiri mokesčiai formavosi įvairiomis ekonominėmis socialinėmis bei politinėmis sąlygomis.

Anksčiau vientisos mokesčių sistemos nebuvo. Senovėje dažniausiai buvo imamos duoklės natūra ar pinigais. Mokesčiai nuo duoklių atsiskyrė viduramžiais, suteikus Europos stambiesiems žemvaldžiams privilegijas.

Mokesčių klausimas tapo aktualus 15-16 a., kai Europos valstybėse prasidėjo politinės valdžios centralizavimas, pareikalavęs didelių išlaidų karalių rūmams, valstybiniam aparatui ir kariuomenei išlaikyti. Monarchai nepajėgė padengti šių išlaidų. Siekiant jas padengti, buvo ieškoma naujų valstybės pajamų šaltinių ir mėginama juos teoriškai pagrįsti.

18 a. buvo pradėta mąstyti apie mokesčių visuotinumo ir proporcingumo idėjas ir kaip įvairius mokesčius sujungti į mokesčių sistemą. Tuo metu bajorija ir dvasininkija praktiškai mokesčių nemokėjo, buržuazija nuo jų dažniausiai išsisukdavo, taigi mokesčius tekdavo mokėti valstiečiams. Jie mokėjo rentą ir vykdė įvairias feodalines prievoles, bažnyčiai mokėdavo dešimtinę, mokesčius karaliui. Ekonomistai pastebėjo, kad tokia mokesčių politika neskatino valstiečių nei geriau dirbti, nei plėtoti savo veiklą, ir siūlė įvairius apmokestinimo projektus. Taip pradėjo formuotis mokesčių teorijos pagrindai.

Mokesčiai yra įstatyminiu pagrindu besiremiantys privalomi mokėjimai į tam tikro valdymo lygio biudžetą (valstybės ar savivaldybių). Mokesčiai yra valstybės pajamos, kurios užtikrina valstybės išlaidų, numatytų biudžete, finansavimą gaunamos mokesčių, rinkliavų ar skolų pavidalu, taip pat – iš valstybinių įmonių. Mokesčiai ir rinkliavos surenkami iš privataus sektoriaus ir vyriausybė jų atžvilgiu neturi grąžinimo įsipareigojimų. Mokesčiai yra priverstiniai, būtini mokėjimai valstybei.

Teoriškai valstybės mokesčių sistema turi būti sudaroma atsižvelgiant į apmokestinimo principus ir apmokestinimui keliamus uždavinius. Kiekvienoje šalyje mokesčių sistema kuriama ir vystoma atsižvelgiant į tą įtaką, kurią daro politiniai ekonominiai ir socialiniai veiksniai. Taigi, sunku rasti idealią optimalią mokesčių sistemą. Tačiau samprotavimai apie tai, kaip kas yra mokesčių sistema, vis dėlto turi įtakos pasirenkant ir darant sprendimus valstybės mokesčių sistemoje. Valstybės mokesčių sistema reikėtų laikyti visumą įstatymais reglamentuojamų, tarp savęs glaudžiai susietų mokesčių bei rinkliavų rūšių, privalomų mokėti valstybei ar teritoriniam vienetui.

Pabandysime aptarti keleto Europos Sąjungos šalių mokesčių sistemas ir jas palyginti.

MOKESČIŲ SISTEMOS

Mokesčių sistemos skiriasi savo struktūra, mokesčių ėmimo būdais, tarifais, apmokestinimo bazėmis, mokesčių lengvatomis ir kt. Tačiau bendri mokesčių sistemų bruožai yra tokie:

 Valstybės mokestinių pajamų didinimo būdų paieška;

 Dažniausiai mokesčių sistemos kuriamos remiantis tokiais ekonomikos teorijos principais kaip lygybė, teisingumas ir apmokestinimo efektyvumas.

Išsivysčiusiose užsienio šalyse pagrindiniai mokesčiai yra tokie: fizinių ir juridinių asmenų pajamų (pelno) mokestis, apyvartos mokestis, įnašai į socialinio draudimo fondą, vartojimo bei turto mokesčiai. Bendras mokesčių sistemos grafikas yra 1 priede.

EUROPOS ŠALIŲ MOKESČIŲ SISTEMOS

2.1 . Prancūzijos mokesčių sistema

Prancūzijos mokesčių sistema valdoma centralizuotai, visus mokesčius nustato ir reguliuoja Nacionalinė Asamblėja (parlamentas). Mokesčiai atskiriami į centrinį ir vietinį biudžetus. Į vietinius biudžetus patenka trečdalis šalies mokestinių išteklių. Centrinio biudžeto pajamas mokesčiai sudaro 90 proc., o vietinių – apie 40 proc. visos pajamų sumos. Vietiniuose biudžetuose dominuoja įmonių bei šeimos mokesčiai.

1. Gyventojų pajamų mokestis. Mokamas už metines pajamas ir deklaruojamas finansinių metų pradžioje. Centriniame biudžete jis sudaro ne daugiau 18 proc. Mokamas nuo pajamų, gautų šalyje ir užsienyje. Visos pajamos skirstomos į kategorijas: darbo, nuomos, procentinės, turto perdavimo pajamos, pajamos iš pramoninės ir prekybinės veiklos, nepriklausančios akcinėms bendrovėms, žemės ūkio pajamos, nekomercinės pajamos. Kiekvienai kategorijai taikomas skirtingas pajamų nustatymo būdas. Pajamų mokesčio tarifas yra progresinis – nuo 0 iki 56,8 proc. Pajamų mokestis gali būti 25 proc. sumažintas dėl ikimokyklinio amžiaus vaikų, pagalbos reikalaujantiems asmenims, grąžinamų kredito palūkanų, išlaidų gyvybės draudimui, akcijų pirkimui. Nuo 1990 metų fizinių asmenų pajamų mokestis papildytas socialinių atskaitymų mokesčiu – 1,1 proc. nuo kilnojamo ir nekilnojamo turto ir 1 proc. nuo depozitų procentinių pinigų.

2.
Akcinių bendrovių pelno mokestis. Mokestis sudaro apie 10 proc. mokestinių biudžeto pajamų ir turi tendenciją mažėti. Mokestis mokamas iš grynojo pelno, jis apmokestinamas dviem būdais: 42 proc. tarifu dividendams skirtas pelnas ir 39 proc. tarifu – bendrovės plėtojimui skirtas pelnas. Naujai įsteigtoms akcinėms bendrovėms 5 metus taikomi lengvatiniai tarifai. Įmonės, patyrusios nuostolį, taip pat moka mokesčius, kurie apskaičiuojami nuo prekių apyvartos.

3. PVM sudaro 45 proc. visų biudžeto mokestinių pajamų. Pagrindinis tarifas yra 20,6 proc. pridėtinės vertės. 5,5 proc. tarifas taikomas daugumai maisto prekių, žemės ūkio produkcijai, knygoms, medikamentams, kai kurioms paslaugoms. Nuo PVM atleidžiamas medicininis aptarnavimas, švietimo veikla, laisvųjų profesijų veikla, visų rūšių draudimas, kazino, loterijų pajamos, eksportas. Lengvatomis naudojasi investuojančios įmonės. Greta PVM mokami netiesioginiai mokesčiai , kurių vieni imami į centrinį, kiti – į vietinius biudžetus. Papildomai apmokestinami alkoholiniai gėrimai, tabako gaminiai, degtukai, žiebtuvėliai, brangiųjų metalų gaminiai, cukrus, ir konditerijos gaminiai, alus ir mineralinis vanduo, kai kurios automobilių rūšys, skraidymo aparatai, elektros energija, televizijos reklama.

4. Turto mokestis. Apmokestinamas kilnojamas ir nekilnojamas turtas. Mokesčio tarifas progresinis. Kai kurios turto rūšys – turtas, naudojamas profesinėje veikloje, meno bei kolekcionavimo daiktai ir pan. – visai ar iš dalies atleidžiami nuo mokesčių. Pajamų ir turto mokesčių bendra suma negali viršyti 85 proc. asmens gautų pajamų. Turto perdavimas taip pat apmokestinamas. Mokesčio tarifas priklauso nuo to, kiek laiko savininkas valdė parduodamą turtą: 42 proc. tarifu apmokestinamos pajamos iš parduoto turto, kai pardavėjas turtą valdė ilgiau kaip dvejus metus ir 15 proc. tarifu – jei turtą valdė mažiau kaip dvejus metus. Šitaip mėginama skatinti įmones kaupti kapitalą, o ne pardavinėti savo turtą.

5. Kiti mokesčiai. Tai registracijos rinkliava ir herbinis mokestis, muitai, įmokos socialiniam draudimui, profesinio mokymo mokestis ir gyvenamųjų namų statybos mokestis – atitinkamai 0,5 ir 0,65 proc. metinio darbo užmokesčio fondo. Dar mokamas profesinės veiklos vietinis mokestis – apie 20 proc. nuo juridinių ir fizinių asmenų pelno. Mokestį moka asmenys, pastoviai užsiimantys profesine veikla, neatlyginama darbo užmokesčiu.

2.2. Vokietijos mokesčių sistema

Vokietijos mokesčių sistema apima beveik visas visuomenės veiklos sritis. Išskirtinis šios mokesčių sistemos bruožas – griežtas įvairių valdžios lygių kompetencijos ribojimas ir labai detalus mokesčių mokėjimo mechanizmas. Mokesčių pasiskirstymas tarp įvairių valdžios lygių – 2 priede. Biudžeto pajamose mokestinės įplaukos sudaro apie 80 proc. Federacijos ir vietiniai biudžetai yra deficitiniai. Deficito dydis – 2,6-3 proc. BVP . Pagal valdymo lygius Vokietijos mokesčius galima suskirstyti į federalinius, žemių, municipalinių bendruomenių, bažnyčių. Federaliniai mokesčiai neperskirstomi. Kai mokesčius ima įvairių lygių valdžios organai, tiksliai nustatoma, kuri dalis kam tenka. Mokesčiai paskirstomi maždaug taip: federacijai tenka 42 proc., žemėms – 41 proc., bendruomenėms. – 12 proc. visų surenkamų mokesčių. Likusi dalis skiriama vadinamajam išlyginimo fondui ir ES rinkliavai.

Vokietijoje imama apie 50 rūšių įvairių mokesčių ir taikoma 99 tarifai. Be pajamų, verslo, turto, korporacinio mokesčio, PVM, vokiečiai privalo mokėti šunų, pasilinksminimo įstaigų, žvejybos, apšvietimo prietaisų, bažnyčių ir kitus mokesčius.

1. Pajamų mokestis sudaro beveik 40 proc. visų mokesčių įplaukų. Mokestį moka fiziniai asmenys iš darbo užmokesčio, kapitalo pajamos, depozitų, obligacijų ir kitų vertybinių popierių procentinių pajamų, nuomos pajamų, honoraro ir pan. Mokesčio tarifas nustatomas pagal proporcinę – progresinę 19-53 proc. skalę. Kapitalo pajamų mokestį moka fiziniai asmenys, gaunantys dividendus (tarifas – 25 proc.). Procentinės pajamos apmokestinamos 10 proc. tarifu.

2. Korporacinis mokestis. Tai pelno mokestis, kurį moka juridiniai asmenys. Atskirai apmokestinamas nepaskirstytas pelnas 50 proc., o dividendams – 36 proc. tarifu. Daug lengvatų juridiniams asmenims. Jos dažniausiai susijusios su investicijų skatinimu, aplinkos apsauga, tam tikrų regionų plėtojimu. Korporaciniai mokesčiai sudaro tik 4,5 proc. visų mokesčių įplaukų.

3. Verslo mokestis susideda iš kapitalo ir pajamų mokesčio. Mokesčius moka verslo įmonės, užsiimančios bet kokios rūšies veikla, išskyrus žemės ūkį, miškininkystės ir individualią darbinę veiklą. Nuo mokesčių atleisti ir laisvųjų profesijų žmonės. Taikomi du tarifai – 5 proc. nuo pajamų ir 0,2 proc. nuo kapitalo dydžio. Verslo mokestis sudaro tik 5,5 proc. visų mokesčių įplaukų ir yra labai svarbus bendruomenių biudžetų pajamų šaltinis.

4. Žemės ir turto mokestis sudaro nedidelę bendrosios mokesčių sumos dalį – žemės – 1,4 proc. ir turto – 1 proc. žemės mokestį ima bendruomenės, žemės mokesčio objektas – žemės ir miškų ūkio įmonės, žemės sklypai, priklausantys kompanijoms ir privatiesiems asmenims, taip pat žemės sklypuose esantys statiniai.
Žemės mokesčio tarifas priklauso nuo žemės ploto paskirties ir svyruoja nuo 0,26 iki 0,6 proc. Siekiant skatinti gyvenamųjų namų statybą, savininkams leidžiama 10 metų nuo namo pastatymo nemokėti šio mokesčio.

Turto mokestį moka fiziniai ir juridiniai asmenys: fiziniai – 1 proc., o juridiniai – 0,6 proc. grynojo turto vertės. Šiam mokesčiui taikomas neapmokestinamas minimumas. Įmonių turto mokestis labai kritikuojamas vokiečių, nes jis apmokestinamas trimis – verslo, turto ir žemės – mokesčiais. Be to, turto mokestis neišskaitomas iš apmokestinamojo turto ir įmonė privalo jį mokėti net ir tada, kai patiria nuostolių. Paveldimo ir dovanojamo turto mokestis imamas iš fizinių asmenų ir priklauso nuo giminystės ryšių ir turto vertės.

5. Vartojimo mokesčiai. Tai PVM, akcizai . PVM sudaro gana didelę biudžeto pajamų dalį – 28 proc. Vokietijoje taikomas PVM bazinis tarifas (15proc.) ir lengvatinis (7proc.) – maisto prekėms, visuomeniniam transportui, informacijos priemonės, meno dirbiniams. PVM nemoka žemės ir miškų ūkio įmonės, neapmokestinamos eksportuojamos prekės.

Įvairios prekės apmokestinamos akcizais, vienų prekių (naftos ir jos produktų, cukraus, arbatos, kavos, spirito ir jo gaminių, druskos ir kt.) grupės akcizai imami į federacijos biudžetą, kitos (daugiausia alaus) – į žemių biudžetus, trečių (kai kurių alkoholinių gėrimų, už šunis ir kt.) – į vietos biudžetus .

6. Kiti mokesčiai – tai bažnyčios, šunų, kazino ir lošimo namų, antrų namų mokesčiai. Bažnyčios mokestį moka kiekvienas bažnyčios bendruomenės narys. Jei žmogus išvyksta į kitą miestą ir ima lankyti kitą bažnyčią, mokestį vis tiek reikia mokėt. Bažnyčios mokesčio tarifas – 8-9 proc. metinio pajamų mokesčio sumos. Mokestį renka mokesčių inspekcijos.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1779 žodžiai iš 5789 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.