Eutanazija Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Eutanazija Lietuvoje

Eutanazija – civilizacijos poreikis ar bėgimas nuo moralės

Valstybei, tapusiai atvirai pasauliui, tenka perimti ne tik laimėjimus, bet ir problemas. Kasmet pasaulyje „įteisintai“ nužudoma apie 60 mln. beginklių mūsų visuomenės narių. Abortų ir eutanazijos plitimas leidžia suvokti, kad tarp mūsų nėra nė vieno nekalto ir už nieką neatsakingo. Bendra atsakomybė už silpnųjų žudymą įstūmė pasaulį į ontologinę kaltę ir neviltį. Ši nesuvokta kaltė stumia į neregėtą agresiją ir priešiškumą. „Mirties kultūros“ apraiškos pasiekė ir Lietuvą.

„XXI amžiaus“ redakcija pakvietė šiuo klausimu padiskutuoti autoritetingus pašnekovus bei specialistus. Apskritojo stalo pokalbiui, tema „Eutanazija – civilizacijos poreikis ar bėgimas nuo moralės“, buvo pakviesti: Kauno medicinos universiteto Filosofijos ir socialinių mokslų katedros vedėja doc. Irayda Jakušovaitė, Lietuvos „Caritas“ federacijos direktoriaus pavaduotoja, VDU socialinių profesinių studijų centro dėstytoja socialinių mokslų magistrė Ramunė Jurkuvienė, Kauno slaugos ligoninės gydytoja Inesa Poniškaitienė, Kauno jėzuitų gimnazijos direktorius kun. Gintaras Vitkus, SJ. Pokalbiui vadovavo „XXI amžiaus“ žurnalistė edukologijos magistrė Elvyra ŽEIŽIENĖ.

E.Žeižienė: Ginčai dėl eutanazijos vyksta kone visame pasaulyje. Svarstymų tema yra ne tik eutanazija ligoniui prašant arba pagalba nusižudyti, bet ir eutanazija be ligonio sutikimo, eutanazijos taikymas naujagimiams, luošiems arba sutrikusio intelekto vaikams, sąmonės neturintiems asmenims ir psichikos ligoniams. Olandijoje jau 20 metų įteisinta eutanazija, ir kasmet ji čia įvykdoma apie 25 tūkst. žmonių.

Eutanazija (graikiškai – gera, lengva mirtis, neskausmingas neišgydomo ligonio numarinimas) buvusioje Sovietų Sąjungoje buvo laikoma nusikaltimu.

Lietuvą prieš keletą metų sukrėtė įvykis, kai motina gydytoja, slaugiusi savo beviltiškai sergantį sūnų, suleido jam mirtiną dozę vaistų ir pati bandė nusižudyti.

Taigi, kas yra eutanazija – užuojauta žmogaus kančiai, pagalbos nesulaukusio ir į skausmo bei kančios „kampą“ įsprausto žmogaus veiksmas ar nusikaltimas? Kaip krikščioniškasis mokymas traktuoja šiuos dalykus?

Kun. G.Vitkus: Žinome, kad mirtis – neišvengiama. Ir kyla klausimas, kaip gyvenant pasirengti mirčiai, kaip garbingai mirti. Manau, kad su mirtimi susiję labai daug žmogaus baimių. Tuo laikotarpiu išgyvenami įvairūs jausmai, mirties akivaizdoje peržiūrimi įsitikinimai. Mirtis realybėje – pakankamai grėsminga, ir troškimas, kad ji žmogaus nesugniuždytų, neiškankintų, yra natūralus.

Tačiau ar būtinai turime mirti lengvai ir gražiai (plg. žodžio „eutanazija“ reikšmę)? Nuo to, kas sprendžia šį klausimą, priklauso atsakymas. Ar tai nusikaltimas, ar tai teisė pasirinkti? Eutanazijos problema atspindi tą žmonijos vystymosi stadiją, kai žmogus imasi drąsiau ginti savo laisves. O viena iš jų – laisvė pasirinkti mirtį, laisvė išeiti iš gyvenimo pakelta galva tada, kada norisi, o ne kada Dievas, likimas ar gamta pašauks. Tai yra individualistinių nuostatų pasekmė. Žmogus mano turįs teisę pasirinkti gyventi ar mirti. Tada išryškėja jo požiūris į autoritetus. Toks kontekstas ir padaro šią problemą aktualesnę nei anksčiau.

Eutanazija yra labai artimai susijusi su žmogaus požiūriu į gyvenimą, į mirtį ir į savižudybę. Kai kurie nagrinėjami atvejai byloja, jog žmogus leidžia, kad jį nužudytų kitas, pats nusižudo, išgėręs gydytojo paskirtą nuodų dozę, arba nepriima jam teikiamos pagalbos ir, atsisakydamas gydymo, renkasi mirtį.

I.Jakušovaitė: Eutanazija yra aktyvi ir pasyvi. Dažniau kalbama apie aktyvią eutanaziją, kuri gali būti prievartinė ir savanoriška. Hitlerio valdymo laikais buvo vykdoma prievartinė eutanazija. Žinome, kad tai – antihumaniška.

Kalbant apie eutanaziją savo noru, kyla klausimas, kaip suprasti tą savanoriškumą. Kodėl žmogus duoda sutikimą eutanazijai?

Santykių liberalėjimas iškėlė problemą, ar žmogus gali su savo kūnu, su savo gyvybe daryti tai, ką nori. Čia žmonių požiūriai ir pozicijos išsiskiria. Krikščioniškoji pozicija yra vienokia, liberalioji filosofija ir požiūris akcentuoja kitokius dalykus, tačiaus labai svarbu sužinoti jų argumentus. Šiandieninė medicina gali daug padaryti malšinant skausmą, tačiau galbūt gydytojai nesugeba valdyti to skausmo, nelaiku skiria skausmą malšinančius vaistus. Krikščionis sugeba suprasti, kad kančia yra prasminga, tačiau netikinčiam žmogui su tuo susitaikyti yra sunkiau. Ką daryti, jeigu žmogų nepakeliamas skausmas įvarė į kampą? Jo supratimu, kitos išeities paprasčiausiai nėra. Tad ar galima sakyti, kad eutanazija pasirenkama savo noru? Ar, priimdamas šį sprendimą, žmogus iš tiesų yra laisvas? Paradoksas – kuo toliau yra pažengusi medicina, kuo daugiau galimybių padėti, tuo dažniau užfiksuojama eutanazijos faktų.

Olandija neturėtų būti pavyzdys. Dalyvaujant ten surengtuose seminaruose teko bendrauti su Halės katalikų universiteto profesoriumi. Jo teigimu, Olandijoje eutanazija prigijo todėl, kad šalyje neišvystyta paliatyvinė medicina. Paliatyvinė medicina – tausojanti slauga – galėtų būti alternatyva eutanazijai.

Eutanazija yra daugialypė – juridinė, psichologinė, medicininė, etinė, filosofinė problema.

R.Jurkuvienė:

Būtina atkreipti dėmesį į vertybes, į jų kaitą. Suplikacijose giedama: „Nuo staigios ir netikėtos mirties gelbėk mus, Viešpatie“. Staigi ir netikėta mirtis buvo tarsi baisiausias dalykas. Dabar mes trokštame staigios mirties. Taigi pasikeitė vertybių skalė. Žmogaus gyvenimo tikslas – subrandinti save, o kančia ir teikia tos brandos. Dar senovės graikai sakė: bėk nuo žmogaus, kuriam viskas sekasi, nes jį dievai pamiršo. Jis neatjaus kito, jis nesupras kito. Vieniems gyvenimas pasibaigė šioje žemėje, kitiems – ne. Vertybėms keičiantis, aktualesnis tampa eutanazijos klausimas.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 876 žodžiai iš 2670 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.