Evoliucija1
5 (100%) 1 vote

Evoliucija1

Evoliucija

Žemėje gyvena milijonai įvairiausių augalų ir gyvūnų. Iš kur jie visi atirado? Žmogus bandė atsakyti į šį klausimą ne vieną šimtmetį.

Daugelis mokslininkų mano, kad patys pirmieji gyvi organizmai atsirado iš negyvų cheminių medziagų. Prieš daugiau kaip milijoną metų susidarė junginiai, kurie gebėjo save kopijuoti. Tai davė pradžia tam tikrai evoliucijai, kuri galiausiai atvedė prie pirmykštės tikrosios gyvybės.

Šiandien gyvybė Žemėje pasižymi stulbinančia įvairove.Kiekvienas augalas ir gyvūnas turi savo natūralią buveinę ir guvensenos būda. Pavyzdžiui, vieni augalai tarpsta dykumose, kitiems labiau patinka šaltos ir drėgnos vietos. Kiekvienas gyvas organizmas puikiai derinasi prie savo aplinkos.

1859m. anglų gamtininkas Čarlzas Darvingas sukūrė evoliucijos teoriją. Jis iškėlė mintį, kad per milijonus metų augalų ir gyvūnų rūšys laipsniškai kito (evoliucionavo), prisitaikydamos prie aplinkos.

Evoliucija patvirtina tai, kad nėra visiškai vienodų dviejų gyvų organizmų. Taigi kai kurie augalai arba gyvūnai gali egzistuoti tik turėdami tokius požymius, kurie padeda jiems lengviau išlikti. Antai gyvūnas gali turėti ilgas kojas, kurios padėtu jam sprukti nuo plėšrūnų. Augalas gali tuėti didelius lapus, kurie padėtų jam geriau augti pavėsyje. Turėdami tokių vertingų požymių, gyvūnai ir augalai turi daugiau galymybių išlikti gyvi ir susilaukti palikuonių, kurie paveldėtų šiuos požymius. Neturintys naudingų požymių tokių galimybių turi mažiau. Tai vadinama gamtine atranka.

Pamažu, iš kartos į kartą, geriau prisitaikę gyvūnai ir augalai išgyvena ir suklesti, o kiti išmiršta arba suranda naują buveinę. Taip Darvino įsitikinimu, pamažu išsirutuliojo milijonai įvairiausiu augalų ir gyvūnų rūšių.

Tačiau fosilijos rodo, kad evoliucija nėra toks lėtas ir tolydinis procesas, kaip manė Darvingas. Dabar kai kurie mokslininkai mano, kad pokyčiai vyksta staigiais šuoliais, o tarp jų būna ilgi laikotarpiai , kai pokyčiai vos pastebimi. Tai vadinama pertraukta pusiausvyra. Anot kitų, staigių pokyčių šuoliai įsiterpia tarp ilgų tolydinių pokyčių laikotarpių. Tai vadinama pertraukų laipsniškumu.

Visoje Žemės istorijoje per palyginti trumpą laikotarpį išnyko daugybė rūšių. Didžiausias masinis išnykimas buvo permo ir triaso periodo krizė, įvykusi maždaug prieš 245 milijonus metų. Maždaug prieš 65 milijonus metų per kreidos periodo išnykimą išmirė dinozaurai. Niekas nežino, kas sukėlė šiuos įvykius. Kai kurių mokslininkų nuomone, kreidos periodo išnykimas įvyko po klimato pokyčio, kurį sukėlė nukritęs meteoritas.

Fosilija

Fosilijos yra gyvų organizmų liekanos, kurios virto uoliena, arba mineralizavosi. Jos paprastai susideda iš kietų organizmo dalių, pavyzdžiui, kriauklių, kaulų, dantų, medienos. Fosilijos teikia fosilinių duomenų, kurie duoda evoliucinių įrodymų.Visi kartu šie sluoksniai atskleidžia gyvybės istoriją.

Fosilijos yra nelyginant evoliucijos istorijos knyga. Kartais pagal iškastą svarbią fosiliją nustatoma, kaip nauja gyvų organizmų grupė išsivystė iš jau egzistavusios rūšies. Tokia fosilija suteikia evoliucijos proceso tyrimui “trūkstamą grandį”. Puikus pavyzdys yra archeopteriksas. Tai iškastinis dinozauras, siejantis roplius su paukščiais.

Fosilijos rodo, kad maždaug prieš 500 milijonų metų įvyko gyvybės įvairovės sprogimas. Nors patys pirmieji gyvi organizmai pasirodė daug anksčiau, bet jie buvo minkštakūniai ir paliko mažai savo gyvavimo įrodymų.

Pirmosios gyvybės formos buvo mažytėa prokariotinės ląstelės. Nors jos visai neturėjo kietų dalių, uolienose išliko jų pėdsakų. Uolienose rasta mikroskopinių fosilijų, kurių amžius daugiau kaip 3 milijardai metų.

.

Moneta yra 2cm skersmens, ji padeta tam, kad lengviau įsivaizduotum kokio dydžio yra fosilija.

Augalai

Tolydžio, per milijonus metų, augalai ėmė skverbtis į sausumą. Pradėjo augti augti augalai, panašūs i medžius. Prieš 300 milijonų metų didžiuliai plotai buvo apaugę didžiuliais miškais. Tie miškai buvo nepanašus į dabartinius. Jie dažniausiai buvo pelkėti, ir nors “medžiai” užaugdavo iki 30m aukščio, iš tikrųjų tai buvo milžiniškos atmainos augalų, kurie šiandien yra visai maži: pataisų, asiūklių ir paparčių. Tikrieji medžiai, tokie kaip magnolijos, atsirado tik maždaug prieš 100 milijonų metų.

Gyvūnai

Įkandin pirmųjų sausumos augalų netrukus atsirado pirmieji sausumos gyvūnai, tokie kaip šimtakojai ir vabzdžiai, kurie pasinaudojo augalų teikiamu maistu ir prieglobsčiu. Vėliau, maždaug prieš 350 milijonų metų, karšti orai išgarino upes ir ežerus. Daugelis žuvų žuvo, bet kai kurios sugebėjo prisitaikyti gyventi sausoje žemėje. Kad galėtų gyventi sausumoje, jos užsiaugino plaučius, kojas, storą odą ir tvirtus griaučius, bet vis dar grįždavo i vandenį dėti kiaušinių. Tai buvo pirmieji varliagyviai, iš kurių galiausiai išsivystė visi sausumos gyvūnai.

Žmogus

Žmogus egzistuoja jau daugiau kaip milijoną metų, tačiau gyvų organizmų istorijoje žmogaus

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 794 žodžiai iš 1571 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.